Iki šiol ES vyravusi salmoneliozių mažėjimo tendencija sustojo

Išplatintoje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2016 metų zoonozių ataskaitoje teigiama, kad iki šiol ES vyravusi salmoneliozių mažėjimo tendencija sustojo.

Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) parengta ataskaita, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pažymi, kad nuo 2014 m. žmonių sergamumas salmonelioze (S. Enteritidis) ES padidėjo 3 proc. Tarp dedeklių vištų ligos paplitimas per šį laikotarpį išaugo nuo 0,7 proc. iki 1,21 proc.

„Šių rodiklių didėjimas remiantis mūsų stebėsenos duomenimis kelia nerimą ir primena, kad turime būti budrūs. Nežiūrint aukšto sąmoningumo bei nacionalinių S. Enteritidis kontrolės programų vykdymo, valstybėse narėse ir ES lygiu reikia tęsti rizikos valdymo veiksmus“, – teigė ECDC vyriausiasis mokslininkas Mike Catchpole.

EFSA vyriausioji mokslininkė Marta Hugas sakė: „Salmonelių sumažėjimas per pastaruosius 10 metų buvo sėkminga visos ES maisto saugos sistemos dalis. Paskutiniai S. Enteritidisprotrūkiai prisidėjo prie šio susirgimo tendencijų pasikeitimo ir žmonių, ir naminių paukščių tarpe. Siekiant išsiaiškinti ir suprasti salmoneliozės augimo priežastis, būtini tolesni kompetentingų institucijų vykdomi tyrimai visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse”.

2016 m. ES buvo pranešta apie 94 530 žmonių salmoneliozės atvejų.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pastebi, kad S. Enteritidis – labiausiai paplitęs Salmonella tipas. Šis tipas nustatytas 59 proc. visų salmoneliozės atvejų ES ir daugiausiai siejamas su kiaušinių, kiaušinių produktų ir paukštienos vartojimu.

Kampilobakteriozė ir listeriozė

Campylobacter – dažniausiai žmonėms nustatomas per maistą plintantis patogenas. 2016 m. ES pranešta apie 246 307 žmonių kampilobakteriozės atvejus, tai yra 6,1 proc. daugiau nei 2015 m. Nepaisant didelio atvejų skaičiaus, mirtingumo rodikliai buvo žemi – 0,03 proc.

Dažniausiai Campylobacter buvo nustatoma nustatyta vištienoje.

2016 m. ES 97% susirgusiųjų listerioze, kuri paprastai yra sunkesnė, buvo hospitalizuoti. Listeriozės atvejų ES ir toliau didėjo – pranešta apie 2 536 susirgimo bei 247 mirties atvejus. Dauguma mirusiųjų – vyresni nei 64 metų asmenys (mirtingumas – 18,9 proc.). Žmonėms virš 84 metų listeriozė yra ypač pavojinga (mirtingumas – 26,1 proc.).

Paruoštuose vartoti maisto produktuose Listeria retai viršijo nustatytas saugos normas.

Per maistą plintančios salmoneliozės protrūkių daugėja

2016 m. paskelbta apie 4 786 per maistą plintančių ligų protrūkius, tai nežymiai daugiau nei 2015 m. (2015 m. – 4 362 protrūkiai). Šis skaičius yra panašus į vidutinį protrūkių skaičių ES 2010-2016 m.

2016 m. vieną iš šešių per maistą plintančių infekcijų protrūkių sukėlė S.Enteritidis. Salmonelių sukeltų protrūkių daugėja. 2016 m. salmonelės buvo labiausiai paplitusi maisto kilmės ligų protrūkių priežastis (22,3 proc.), jos nustatytos 11,5 proc. dažniau nei 2015 m. Dėl salmoneliozės hospitalizuoti 1766 žmonės (45,6 proc. visų hospitalizacijos atvejų), mirė 10 žmonių (50 proc. visų mirčių protrūkių atvejais).

Didžiausią protrūkių skaičių (1882) sukėlė salmonelės kiaušiniuose.

EFSA-ECDC ataskaita apie zoonozes ir jų tendencijas yra grindžiama 2016 m. duomenimis, surinktais iš visų 28 Europos Sąjungos valstybių narių. Kitos 9 Europos šalys (Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Juodkalnija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija) pateikė duomenis apie kai kuriuos zoonozių sukėlėjus.

Angelė Sederevičienė