Iki gyvos galvos kalintis Vilnių šiurpinęs S. Rarovskis iš teismo malonės nesulaukė

Ginkluotus plėšimus, pasibaigusius žmonių mirtimis ir sužalojimais Vilniuje beveik prieš 30 metų vykdęs Sergejus Rarovskis toliau bus kalinamas – Apeliacinis teismas nesutiko jam sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės.

Daugiau nei 26 metus kalintis vyras už grotų praleido pusę savo gyvenimo – suimtas jis buvo, šiek tiek vyresnis nei 20-ies.

Vilnietis S. Rarovskis buvo nuteistas už 1995 metais įvykdytus nusikaltimus – jis per kelis mėnesius nužudė du žmones, be to, buvo apkaltintas plėšimais, šaunamojo ginklo panaudojimu, pasikėsinimu nužudyti, kitais nusikaltimais. Nusikaltėlio taikiniu buvo tapę ir inkasatoriai.

Jaunas vyras neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, juos nešiojo neturėdamas atitinkamo leidimo.

Vieną žmogų S. Rarovskis nužudė 1995 metų balandį įvykus tarpusavio kivirčui. Tų pačių metų rugpjūtį vilnietis nužudė antrą vyriškį. Per pusmetį jis su bendrininkais užpuolė ir apiplėšė ne vieną žmogų, per vieną ginkluotą išpuolį pagrobė krepšį su 32 tūkstančiais litų.

Jauno vaikino paieškoms tuomet buvo sutelktos gausios Vilniaus kriminalinės policijos pajėgos, joms vadovavo dabartinis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antonis Mikulskis. Taip pat buvo pasitelkti „Aro“ kovotojai.

S. Rarovskiui net sužeistam pavyko pasprukti nuo policijos. Apie jo nusikaltimus ir sulaikymo operaciją prie buvusio „Tėvynės“ kino teatro sostinėje kriminalistai vėliau parašė knygas.

Jaunuolis iš viso buvo nuteistas už 11 nusikaltimų – du nužudymus, vieną pasikėsinimą nužudyti, nusikaltimus susijusius su šaunamaisiais ginklais ir t.t. 

Bausmę jau atlieka pataisos namuose

S. Rarovskis, kaip ir kiti nuteistieji iki gyvos galvos, buvo įkaltinas Lukiškių kalėjime, vėliau kalėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, dabar bausmę atlieka pataisos namuose.

Pataisos namai teigia, kad nėra įrodymų, kad S. Rarovskis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra jo diskriminacinių nuostatų įrodymų. Per bausmės atlikimo laiką jis dešimt kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, bet šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas vienuolika kartų.

Pasak pataisos įstaigos, S. Rarovskis pripažįsta, kad padarė jam inkriminuotus nusikaltimus gailisi. Vertinimo metu išsakė, kad jį gyventi priimtų draugė, su kuria šiuo metu bendrauja, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

„Sodros“ duomenimis, vyras niekada nėra dirbęs oficialaus darbo, jo paties teigimu, nuo 16 metų dirbo pusę etato pašte laiškanešiu, vėliau statybose mūrininku, įgijo mūrininko specialybę, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra.

Vėliau, vyro teigimu, jis dirbo Gariūnuose ir prekiavo dėdės iš užsienio atvežtais automobiliais bei jų detalėmis, taip pat kurį laiką dirbo valiutų keitykloje, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra.

Nuteistas kalėti iki gyvos galvos S. Rarovskis mokėsi Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, lankė 11 ir 12 klases, mokėsi anglų kalbos. 

Bausmės nesutrumpino

Kauno apygardos teismas birželio 10 dienos nutartimi netenkino pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo, padaręs išvadą, kad nors 47 metų S. Rarovskio elgesys teigiama linkme pradėjo keistis tik nuo 2015 metų, kai jis iš esmės pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir pradėjo kritiškai vertinti savo neigiamą elgesį.

Šis teismas teigė, kad nustatyti kriminogeniniai veiksniai – maža darbo patirtis, maža darbinė motyvacija ir kvalifikacijos stoka, asocialios grupės įtaka, būdingas rizikingas, pavojingas ir agresyvus elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų sprendimų priėmimo įgūdžių stoka, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neigiamos nuostatos pataisos įstaigos darbuotojų ir resocializacijos specialistų atžvilgiu.

„Negalima daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo stebima pažanga (...) yra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad S. R., laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atveju, ją atlikęs ir išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei“, – paskelbė Kauno apygardos teismas.

Antradienį R. Rarovskio skundą dėl šio teismo nutarties išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas aukščiau išvardintiems motyvams pritarė.

Bausmių vykdymo kodekse yra numatyta, kad ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Jeigu teismas patenkina tokį sprendimą, jis nustato ne mažesnį nei penkerių metų terminą, nuo kurio skaičiuojama terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvoje iki gyvos galvos už itin sunkius nusikaltimus kali daugiau nei 100 asmenų.