Iki 2060-ųjų Europos gali lauki dramatiški temperatūros ir kritulių pokyčiai

Naujas tyrimas atskleidžia, kad dėl globalaus šiltėjimo, iki 2060 metų Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymė gali migruoti į šiaurę, kas lemtų dramatiškus temperatūros ir kritulių pokyčius Europoje.

Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymė yra vyraujančių vakarų krypties vėjų juosta, supanti Arktį, ir žinoma kaip skatinanti orlaivius, skrendančius iš JAV į Europą.

Nors atmosferinė sraujymė stipriausiai pučia į dideliame aukštyje skriejančius orlaivius, tačiau ji taip pat pasiekia ir žemę, kur atlieka esminę rolę nulemiant vietos orų sąlygas.

Iš tiesų, nuo 10 iki 50 proc. metinių kritulių ir temperatūros svyravimų rytinėje Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje kyla iš atmosferinės sraujymės.

Karščio banga šią vasarą Ramiojo vandenyno šiaurės vakarinėje dalyje bei potvyniai, smogę Europai, yra vos keli pavyzdžiai, kaip atmosferos sraujymės svyravimai gali paveikti orus.

Vis dėlto, nepaisant jos svarbos, nedaug tėra žinoma apie tai, kaip atmosferos sraujymė skyrėsi praeityje ir, kaip ji gali pasikeisti ateityje.

Arizonos universiteto vadovaujami ekspertai atliko Grenlandijos ledo gręžinius ,kad iš jų ištrauktų praeities orų sąlygų įrašus, siekiančius apie 1250 metų.
Jie nustatė, kad iki šiol žmogaus sukelto atšilimo poveikis atmosferos sraujymei buvo mažesnis už natūralius svyravimus, pastebėtus naujausioje oro srovės istorijoje.

Vis dėlto, jų projekcijos rodo, kad įprastinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos pastums atmosferos sraujymę į šiaurę, o tai per artimiausius dešimtmečius lems žymius pasikeitimus.

„Žinome tai, kad išskirtiniai atmosferos sraujymės svyravimai, dėl poveikio oro sąlygoms, gali turėti rimtų pasekmių visuomenei, pavyzdžiui, sukelti potvynius ir sausras,“ – sakė tyrimo autorius ir klimato mokslininkas Matthew Osman iš Arizonos universiteto.

„Taigi, galvodami apie ateitį, dabar galime pradėti praeitį naudoti kaip tam tikrą prologą.“

Savo darbe Dr. Osman su kolegomis analizavo ledo šerdis, surinktas iš beveik 50 Grenlandijos ledynų vietovių.

Iš šių natūralių įrašų komanda galėjo atkurti kasmetinius vėjuotumo pokyčius Šiaurės Atlante, grįžtant iki pat aštuntojo amžiaus.

Tai jie padarė apžvelgę į kiekvienais metais iškritusio sniego kiekį, o taip pat į cheminį vandens molekulių, sudarančių kiekvieną sniego sluoksnį, sudėtį.

„Šie sluoksniai mums pasako, kiek kritulių iškrito per tam tikrus metus, taip pat apie temperatūrą, kurią paveikė oro masės,“ – aiškino Dr. Osman.

Komanda nustatė, kad iki šiol atmosferos sraujymės intensyvumo ir padėties svyravimai yra natūralios variacijos ribose.

Vis dėlto, jie apskaičiavo, kad jei visuotinis atšilimas ir toliau spartės, tuomet per kelis dešimtmečius pasireikš reikšmingi pokyčiai ir, prognozuojama, kad atmosferos sraujymė pakeis savo vidutinę padėtį į šiaurę.

„Tokios variacijos turi didžiulį poveikį orų tipams, kuriuos žmonės gali patirti tam tikroje vietoje,“ – sakė Dr. Osman.

„Pavyzdžiui, kuomet atmosferos sraujymė yra toliau į pietus, įprastai sausas Iberijos pusiasalis susiduria su švelnesnėmis, drėgnesnėmis orų sąlygomis. Tačiau kuomet atmosferos srautas migruoja į šiaurę, didelė dalis šios drėgmės taip pat pasislenka iš Iberijos link jau ir taip drėgnų Skandinavijos regionų. Ateityje, polių link persikėlęs atmosferos srautas gali turėti panašių, bet pastovesnių pasekmių.“

Tačiau atmosferos sraujymės istorijoje komanda rado įrodymų apie visuomenei reikšmingus pasislinkimus, kurie kartais nukrypsta į šiaurę, o po kelių metų ji jau pasislinkdavo daugiau nei 10° į pietus.

„Mūsų rezultatai yra perspėjimas,“ – sakė Dr. Osman. „Nors atmosferos sraujymės išstūmimas už natūralaus jos diapazono ribų būtų problemiškas, jos galutinė trajektorija, didžiąja dalimi, vis dar yra mūsų valdoma.“

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“

Gismeteo.lt