Įkando gyvūnas: kada tai nieko tokio, o kada reikia skubėti pas medikus?

Augintiniai paprastai į namus atneša džiaugsmo, tačiau net ir geriausiai pažįstami šunys ar katės gali sužeisti žmogų dantimis ar nagais. Tokie atvejai dažniausiai nutinka dėl neatsargaus elgesio su gyvūnais – jei jie suirzę ar išsigandę, tai gali išprovokuoti netinkamą elgesį. Tai, kad gyvūnas yra savas, o ne laukinis ar svetimas, veikia kaip raminanti piliulė, tačiau sveikatos priežiūros specialistai sako, kad žaizda žaizdai nelygi ir ne visada jos būna „nekaltos", bei pataria, kaip dezinfekuoti gyvūnų įkandimus ar įdrėskimus, kiek laiko save stebėti ir kokių priemonių imtis.

„Gintarinės vaistinės" vaistininkė Asta Budreckienė sako, kad dažniausiai žmonės nukenčia nuo savo namuose ar artimųjų, kaimynų laikomo gyvūno.

„Jeigu nestipriai įkanda naminis gyvūnas, kuris yra prižiūrimas, ir žinote, kad jis yra vakcinuotas, į gydytoją kreiptis nebūtina, o žaizdą galite „susitvarkyti" ir namų sąlygomis. Tačiau jeigu naminio gyvūno įkandimas didelis, gilus, stipriai pažeistas odos vientisumas, žaizda yra plėštinė arba įkąsta į veidą – į gydytoją kreiptis būtina, paprasto gydymo namų sąlygomis tikrai nepakaks. Pamenu atvejį, kai mažamečiam vaikui buvo sužalotas skruostas, jam įkando augintinis, pacientą teko nedelsiant nukreipti į priimamąjį. Kartais taip užsisukame buityje, kad nepagalvojame, jog savas augintinis gali sukelti grėsmę sveikatai. Labai svarbu, kad tokiais atvejais į kąstines žaizdas būtų žiūrima labai rimtai ir jas apžiūrėtų gydytojas, įvertintų situaciją ir paskirtų reikiamą gydymą", – pabrėžia vaistininkė.

Gydytojo pagalba taip pat bus reikalinga, jei žmogui įkando svetimas ar laukinis gyvūnas – tokiais atvejais gali tekti pasiskiepyti nuo pasiutligės ar stabligės.

Būklę stebėti 24 valandas

A.Budreckienė pataria pirmiausiai tinkamai praplauti žaizdą, kadangi tai padeda sumažinti antrinių infekcijų dažnį.

„Žaizda, priklausomai nuo to, kur esate ir kokias priemones su savimi  turite, gali būti plaunama vandeniu, fiziologiniu skysčiu ar atskiestu 1 proc. jodo tirpalu. Jeigu yra tokia galimybė, plaunant žaizdą būtų galima naudoti nedidelį švirkštą, taip siekiant padidinant slėgį plaunant žaizdą. Žinoma, galima naudoti ir dezinfekantą, skirtą antiseptiniam žaizdų gydymui, o baigus plauti žaizdą reikėtų ją patepti antibakteriniu tepalu, taip užkertant kelią prasidėti infekcijai", – pataria ji.

Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Greta Urbonienė sako pastebinti, kad kartais pacientai ant žaizdų tepa arba deda maisto produktus, tačiau to jokiais būdais nereikėtų daryti.

„Pavyzdžiui, teko matyti, kad ant žaizdų buvo tepamas medus arba dedamas svogūnas. Žaizda visuomet būna labai jautri, todėl maisto produktai ne tik nepadeda jos gijimui, bet ir gali dar labiau pabloginti situaciją. Taip pat dažnai pasitaikanti klaida – per retai keičiami tvarsčiai arba nedėvimos guminės pirštinės, kai dirbami įvairūs buities darbai. Tvarstis turėtų būti keičiamas, jei už jo ribų pradeda tekėti skysčiai arba kai jis nebelimpa prie odos, o guminių pirštinių reikia tam, kad būtų galima apsaugoti žaizdą nuo tolesnių pažeidimų", – dalinasi pašnekovė.

Pirmąsias 24 valandas po sužalojimo vertėtų atidžiai stebėti žaizdos būklę, o pastebėjus, kad žaizda negyja, atsiranda paraudimas, skausmas, pakinta kvapas arba atsiranda gelsvos, pūlingos išskyros, patariama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

„Dažnai žmonės į tai numoja ranka ir gydymą sau pasiskiria patys, pavyzdžiui, pradeda gerti nežinia iš kur turimus antibiotikus, kurie įsigyti turguje ar kioskelyje, tiesiog pacientų „turėti iš seniau". Antibiotikai rekomenduojami tik infekuotoms gyvūnų įkandimo žaizdoms, o pats svarbiausias faktas yra tas, kad tinkamus antibiotikus paskiria tik gydytojas, jokiu būdu ne kaimynas ar giminaitis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pacientai atvyksta į vaistinę pasitarti, ar gerai daro pradėję vartoti namuose turimus antibiotikus, kurių neva liko nuo ankstesnio gydymo. Visų pirma, antibiotikų apskritai neturėtų likti, nes gydytojas paskiria tokį vaistų kiekį, kokio reikia gydymui. Visada patariame pacientams patiems nesigydyti namuose  turimais antibiotikais, nes atvejai, dėl kurių yra skiriami šios grupės vaistai, skiriasi, tad tam tikru atveju gali reikėti visai kitos rūšies antibiotiko, todėl gydydamiesi savarankiškai galite pasidaryti sau meškos paslaugą", – sako „Gintarinės vaistinės" vaistininkė.

Kačių padarytos žaizdos – komplikuotos

Šeimos gydytoja G. Urbonienė tikina, kad darbinėje praktikoje labiausiai komplikuoti – kačių įkandimai. Tokios žaizdos sunkiai gyja, labai dažnai pasitaiko infekcijos.

„Įkandus katei infekcijos rizika yra didesnė negu po šuns įkandimo. Be to, galima susirgti vadinamąja „katės įdrėskimo" liga, kurią sukelia įdrėskimas arba katės palaižyta žaizda. Ji dažniausiai pasireiškia nedideliu odos pažeidimu toje pačioje vietoje, kur buvo katės įdrėskimas, taip pat gali patinti limfmazgiai. Kartais tokie įdrėskimai gali sukelti ir infekcijas, kurių gydymui būtina naudoti antibiotikus", – sako šeimos gydytoja.

Kad žaizda buvo infekuota galima suprasti iš pirminių infekcijos simptomų: sustiprėjusio žaizdos kvapo, skausmo arba iš žaizdos bėgančio pilkšvos spalvos, kreminės konsistencijos skysčio.

Kita liga, kuri gali išsivystyti įkandus ar įdrėskus augintiniui, yra stabligė. Ja susirgti gali bet kuris imuniteto neturintis žmogus, todėl geriausias prevencinis metodas – vakcina. Pasiskiepiję nuo stabligės turėtų nepamiršti, kad šios ligos revakcinacija atliekama kas 10 metų ir yra kompensuojama valstybės lėšomis. Tuo tarpu dar nepasiskiepijusiems vertėtų žinoti, kad ši liga gali būti mirtina, todėl atpažinus jos simptomus būtina skubiai pradėti gydymą.

Pirmieji stabligės simptomai gali būti raumenų spazmai, pakilusi temperatūra, galvos skausmai, padidėjęs prakaitavimas, nuovargis, traukuliai. Kai kuriems pacientams raumenų spazmai būna tokie stiprūs, kad nepavyksta praverti burnos arba judinti rankų ir kojų.

„Įkandus neskiepytam gyvūnui galima susirgti ir pasiutlige. Didžiausią pavojų kelia laukiniai šunys, kurių įkandimai lemia iki 90 proc. visų pasiutligės atvejų, taip pat katės, žiurkės, šikšnosparniai ir lapės. Pirmieji pasiutligės simptomai būna labai įvairūs: karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, skausmas arba tirpimas įkandimo vietoje. Vėliau atsiranda ir kitų simptomų, pasireiškiančių vandens baime ar gerklų spazmais, o ligai progresuojant gali išsivystyti paralyžius, koma arba sutrikti širdies veikla", – teigia šeimos gydytoja G. Urbonienė.

Pastebėjus bent vieną iš šių simptomų rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris paskirs tinkamą ligos gydymą ir vakcinacijos kursą.