Ignalinos rajono ežerai pasipildė lynų jaunikliais

Uždarosios akcinės bendrovės „Vasaknos“ darbuotojai, vykdydami paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. F11/2023-63 sąlygas bei vadovaudamiesi Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-354/D1-303, vykdė Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2023 metų planą.

Rugpjūčio 2 dieną į Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, mūsų rajone  esančius Alksnaičio, Asalnykščio, Labakaršio bei Pakaso ežerus buvo išleistidvivasariai lynai. Išviso įveista 13 400 vienetų šios vertingos ir kiekvieno žvejo geidžiamos pagauti žuvies jauniklių. Alksnaičio ežere paleista 800, Asalnykščio ežere -8 000, Pakaso ežere – 4 500 vienetų ir nedideliame Labakaršio ežere 100 vienetų dvivasarių lynukų.

Įveisiant į mūsų ežerus šias nuostabias žuvytes be UAB „Vasaknos“ darbuotojų dar dalyvavo Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atstovai, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos  apsaugos inspekcijos specialistai bei Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atstovas.

Apie lyną

Lynas iš pirmo žvilgsnio yra gan paslaptinga žuvis. Tą atspindi ir jo kūno spalva, kuri labai priklauso nuo gyvenamosios vietos. Lyno nugara dažniausiai tamsiai žalia, šonai žalsvai gelsvi, pilvas šviesiai gelsvas, auksinio atspalvio. Labai uždurpėjusių tvenkinių lynai kartais būna beveik juodi. Įdomu tai, kad galima sutikti ir auksinę lyno formą, kuri yra mėgstama auginti mažuose tvenkiniuose.

Lynai paplitę beveik visoje Eurazijoje, natūraliai jo nebuvo Airijoje, Šiaurės Skandinavijoje, rytų Adrijos baseine, vakarinėje ir pietų Graikijoje. Azijoje natūraliai paplitęs vakariau Jenisiejaus baseino, šiuo metu introdukuotas visur, kur gali gyventi.

Lietuvoje lynai paplitę daugiausiai stovinčiuose ar lėtai tekančiuose vandens telkiniuose. Lynai nėra reiklūs deguonies atžvilgiu, todėl gyvena ir tokiuose ežeruose, kur kitos žuvys žiemą nutrokšta. Didžiąją paros dalį lynai praleidžia povandeninių augalų tankynėse, besirausdami dumble. Iš savo slėptuvių išeina tik sutemus, nes vengia stipresnės šviesos, išskyrus neršto periodą. temperatūroje. Jų vislumas didelis: stambios patelės gali produkuoti iki 1 mln ikrelių. Ikreliai yra smulkūs, mažesni nei 1 mm skersmens, dedami ant augalų, prie kurių prilimpa.

Jaunikliai iš pradžių minta zooplanktonu, o vėliau uodo trūklio bei kitų vabzdžių lervomis, smulkiais moliuskais ir vėžiagyviais. Lynai intensyviai maitinasi tik vasarą, o žiemą, įsirausę į dumblą, snaudžia. Lynai auga lėtai, subręsta 4-5 m. amžiaus.

Lynas yra labai populiarus meškeriojimo objektas daugelyje pasaulio šalių, kur jis gyvena. Sumeškerioti šią stiprią ir labai ištvermingą žuvį – vienas malonumas, tačiau padaryti tai nelengva.

Lynas užauga net iki 60 cm ilgio bei iki 7,5 kg svorio. Didžiausias pasaulio rekordų lentelėje registruotas lynas užaugo žuvų veisykloje Kroatijoje ir svėrė 8,5 kg. Didžiausias Europos meškeriotojų sužvejotas lynas svėrė 6,91 kg ir buvo pagautas Sheepwalk big pit, Anglijoje 2001 metų birželį.

Lynas vertinamas ir kulinarine prasme, todėl yra auginamas ir akvakultūros ūkiuose.