Ignalinos kraštiečių klubas kvietė jaukiam pasibuvimui

Spalio 23 d. gražias ir prasmingas veiklas organizuojantis Ignalinos kraštiečių klubas kvietė šiltam, jaukiam pasibuvimui. Ignalinos rajono kultūros centre pristatytas monospektaklis „Lietuva tik viena“, skirtas kraštiečio, išeivijos poeto, vertėjo, teisininko, advokato ir visuomenės veikėjo Nado Rastenio atminimui. Tai prieš kelis metus ignaliniečių jau matyto spektaklio „Gėlyno taika“ papildytas variantas, meninis pasakojimas, šiame neramiame pasaulyje kviečiantis atsigręžti į svarbiausius žmogaus ir tautos vertės ženklus – savo žemę, kalbą, kultūrą. Nado Rastenio vaidmenį sukūrė jaunas ir talentingas aktorius Kristijonas Siparis, režisavo Eglė Tulevičiūtė.

Prieš spektaklį kalbėjo svečius sutikęs savivaldybės meras Laimutis Ragaišis ir spektaklio idėjos autorė, jo pristatymų organizatorė, Ignalinos kraštiečių klubo prezidentė Renė Jakubėnaitė. Dėkota susirinkusiems, džiaugtasi šilta bičiulyste, kraštiečių klubo veikla ir viltasi, kad Nado Rastenio vardas, jo veikla taps labiau žinomi ir Lietuvoje, ir jo gimtajame krašte.

Nadas Rastenis 1891 m. gimė ir užaugo Stagalėnų kaime (dabar Linkmenų seniūnija), Linkmenyse ir pirmuosius mokslus baigė. Dirbo tėvų ūkyje, uždarbiavo Rusijoje, o būdamas 20-ties metų emigravo į JAV, čia tikrai  daug pasiekė, aktyviai veikė lietuvybės labui. Vertė garsių lietuvių poetų eiles į anglų kalbą, taip pat ir Kudirkos „Tautišką giesmę“. Svarbiausi N. Rastenio  vertimo darbai  – A. Baranausko „Anykščių šilelis“ ir K. Donelaičio „Metai“. Už savo poeziją jis yra gavęs poeto Edgaro Alano Po premiją. Spektaklyje labai jautriai perteikti svarbiausi Nado Rastenio gyvenimo ir kūrybos faktai, panaudotos jo mintys, dienoraščio ištraukos, skaitytos eilės, pasakoti įdomūs ir humoristiniai momentai iš bendravimo su kompozitoriumi Miku Petrausku, bendro darbo jo muzikiniuose spektakliuose. Graži tema – pažintis su būsima žmona dainininke Jule Baltrukonyte, jų veikla Baltimorės „Dainos“ chore.

Nadas labai mylėjo Lietuvą, Ignalinos kraštą ir gimtuosius Stagalėnus, šiuos vietovardžius dažnai minėjo savo laiškuose, eilėraščiuose. Pats patyręs visus karo žiaurumus (dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo batalijose Europoje, buvo sužeistas), jis liko įsitikinęs pacifistas. 1941 m. išleido romaną „Karo prakeikimas“. Iš pradžių ši knyga didesnio įvertinimo nesusilaukė, bet 1966 m. už romaną autoriui buvo įteiktas laurų vainikas, o 1967 m. N. Rastenis buvo pristatytas Nobelio Taikos premijai gauti. ,,Man pati gražiausia gėlyno taika…“,– yra sakęs kūrėjas. Spektaklio pabaigoje žiūrovai buvo apjuosti Lietuvos vėliavos juosta kaip patvirtinimu Nado Rastenio neblėstančios meilės: ,,Bet mums tiktai viena sava – tai mūsų žemė Lietuva!”. 2012 metais Nadui Rasteniui atminti jo gimtajame kaime Ignalinos rajone, ant namo, pastatyto buvusio Rastenių namo vietoje, atidengta memorialinė lenta, kuri1 sukūrė tautodailininkas Petras Gaižutis.

Kartu su Ignalinos kraštiečiais atvyko jų klubo bičiulis, istorikas, menotyrininkas, TV  laidų kūrėjas Saulius Pilinkus. Jis domisi ir klubo veikla, ir Ignalina, o pastaruoju metu, be gausybės kitų darbų,  renka medžiagą ir apie Nadą Rastenį. Šiuos laike nutolusius vyrus sieja vienas įdomus faktas – už aktyvią visuomeninę veiklą abiems jiems suteikti JAV Baltimorės garbės piliečių vardai. Saulius pasakojo savo įspūdžius aplankius ten esančius Lietuvių namus, kur gražiai prisimenamas ir saugomas Nado Rastenio atminimas, jo asmeniniai daiktai.  „Jeigu jau Vilkija įamžino su šiuo kraštu siejamo (iš Vilkijos kilę jo globėjai) pasaulyje garsaus džiazo trimitininko ir dainininko Luiso Armstrongo atminimą, tai kuo prastesnė Ignalina...“,– retorinį klausimą uždavė svečias.

Savo prisiminimais apie Nadą Rastenį, kuomet jis 1975 m. buvo trumpam grįžęs į Lietuvą,  pasidalijo Ignalinos kraštiečių klubo narys, socialinių mokslų daktaras doc.  Vytautas Kindurys. Jie kartu, lydimi KGB darbuotojo,  džiaugėsi Vilniumi, lankė parodas, teatro spektaklius, nuvažiavo į Stagalėnus. Tuomet susigraudinęs Nadas pabučiavo gimtosios trobos slenkstį, aplankė tėvų kapą Linkmenų kapinėse. „Jis garsino ne tik save, Lietuvą, bet ir Lietuvos kultūrą. Jutau jo didžiulę meilę savo  šaliai...“,– sakė V. Rastenis.

Susitikimo pabaigoje už nuostabų laiką kartu, puikią dovaną Ignalinai dėkojo savivaldybės mero pavaduotojas Vaidotas Židanavičius, sakęs, kad spektaklis labai sujaudino, suteikė gražių, prasmingų  minčių. Aktoriui Kristijonui Sipariui, idėjos autorei Renei Jakubėnaitei ir savo uždegančia kalba, įdomia asmenybe vakarą pagyvinusiam Sauliui Pilinkui jis įteikė gėlių ir atminimo dovanėles. Vėliau kraštiečiai, svečiai pakviesti pabendrauti prie arbatos.