Ignalinos kraštas pristatytas Lietuvos mokslų akademijoje

Ignalinos rajono savivaldybė ir Lietuvos mokslų akademija, įgyvendindamos 2012 metais pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, tęsia prasmingą kultūrinę ir mokslinę draugystę. Bendri renginiai, susitikimai, veiklos ir projektų pristatymai, diskusijos, mokslininkų įžvalgos ir patarimai suteikia abipusį pažinimo ir prasmingo bendravimo džiaugsmą. Vasario 5-ąją Lietuvos mokslų akademijoje surengta Ignalinos rajono savivaldybės diena.

Renginyje pristatyta mokslų akademijos veikla, skaityti pranešimai apie Ignalinos miesto ir rajono istorinę praeitį, pastarųjų metų darbus, krašto išskirtinumą, gražiausias ir labiausiai lankomas vietas, didesnio dėmesio sulaukiančias šventes, savivaldybės ir kraštiečių klubo draugystę. Džiaugtasi koncertavusiais Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos jaunaisiais talentais ir jų mokytojais bei Ignalinos krašto kūrėjomis. Mokslų akademijoje surengta Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovės, mokytojos ekspertės, dailininkės Nijolės Trinkūnienės paveikslų ir Keramikos būrelio vadovės mokytojos Jolitos Bužinskienės keramikos darbų paroda.

Ignaliniečius maloniai sutiko ir juos globojo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, viceprezidentas Zenonas Dapkevičius, buvęs ilgametis prezidentas Valdemaras Razumas, profesorius Feliksas Ivanauskas ir kt. Prezidentas Jūras Banys trumpai pristatė nuo 1941 metų veikiančios mokslų akademijos veiklą, mokslo studijų, tyrimų, mokslo populiarinimo ir leidybos sritis, kalbėjo apie 2018 m. įkurtą Jaunąją akademiją. Į šią organizaciją kviečiami jaunieji mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje veikloje, įgiję daktaro laipsnį ir ne vyresni kaip 40 metų amžiaus. Jiems sudaroma galimybė dalyvauti mokslo ir mokslo sklaidos projektuose, tarptautinių jaunųjų mokslininkų organizacijų veikloje, organizuoti mokslo populiarinimo renginius, viešinti savo veiklą. Pristatytos ir naujos šalį garsinančios įstaigos. Tai Gyvybės mokslų centras ir Vilniaus universiteto nacionalinis fizinių ir technologijų mokslų centras. Pasidžiaugta Lietuvos mokslininkų pasiekimais. Minėti profesoriaus Sauliaus Klimašausko DNR modifikacijų ir ląstelėse vykstančių reiškinių tyrimai, taip pat profesoriaus Virginijaus Šikšnio vadinamųjų „genų žirklių“ atradimas, kuris apdovanotas elitine Kavli premija. Lietuvos mokslų akademijoje yra 120 tikrųjų narių, kurie atstovauja visoms mokslo sritims ir menui.

Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis dėkojo mokslų akademijai ir jos vadovams už prasmingą bendradarbiavimą, šiltą bendravimą ir gražius bendrus renginius. Apie Ignalinos kraštą jis kalbėjo kaip apie ryčiausią Lietuvoje pasienio savivaldybę, saugančią Europos Sąjungos sieną, ir kurortinę teritoriją, kurioje stengiamasi išlaikyti švarią gamtą ir patrauklią aplinką bei plėtoti turizmo ir sanatorines paslaugas. Minėta, kad Ignalinos kraštas 1918-1939 metais nepriklausė Lietuvai. Lietuvos teritorijoje buvo tik apie pusę Linkmenų seniūnijos, tačiau, nežiūrint į tai, šiandien savivaldybės gyventojų tautinė sudėtis atitinka Lietuvos vidurkį. Kaip sakė meras, paskutiniuosius40 metų Ignalina vystėsi Ignalinos atominės elektrinės veiklos kontekste, todėl ir daugelis socialinių problemų buvo ir yra susiję būtent su tuo. Užsiminta apie pokalbius su Baltarusijos ambasados atstovais ir visam kraštui gerą žinią, kad šiemet planuojama atidaryti bevizį režimą kelio Tverečius-Vydžiai pasienio poste.

Meras minėjo, kad 2018 metais visi svarbiausi renginiai, šventės buvo skirti Lietuvos valstybės šimtmečiui. Linkmenyse pastatytas paminklas žuvusiems pasieniečiams, saugojusiems Lietuvos – Lenkijos demarkacinę sieną, atnaujinti paminklai garbiems kraštiečiams Augustinui Voldemarui Dysnos kaime, Zigmui Zemaičiui, Česlovui Kudabai Tverečiuje, įrengtos paminklinės atminimo lentos savanoriams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1918-1939 m. Rimšėje, Dūkšte, Tverečiuje, Mielagėnuose, Ignalinoje. Įamžintas kraštiečio, pasaulinio lygio menininko, režisieriaus Giedriaus Mackevičiaus atminimas.

Kalbėdamas apie verslą, meras pasidžiaugė, kad Ignalinoje sėkmingai veikia aukštųjų technologijų įmonė UAB „Nova Fabrica“, Palūšėje įsikūrė Aukštaitijos verslo centras, atidarytas restoranas „Campus viridis“. Veiklą plečia medinius konteinerinius ir poilsio namelius gaminanti įmonė „Resta ES“, baldų komponentų įmonė “BHK Lietuva”, durpių gamybos įmonė „Legra“, Navikų kaime – žuvininkystės ūkis „Birvėtos tvenkiniai“. Čia statomas žuvies perdirbimo cechas. Minėta, kad rajonejau 2015 m. renovuoti visi svarbiausi visuomeninės paskirties pastatai, o šiemet bus baigti modernizuoti gyvenamieji namai Ignalinos mieste.

Apžvelgta situacija žemės ūkyje. Minėta, kad daugelis Ignalinos rajono ūkių sugebėjo pasinaudoti ES parama, apsirūpino šiuolaikine technika, rajone labai mažai beliko nedirbamos žemės, žemė tapo didele vertybe, o žemdirbio darbas yra gerbiamas. Stiprūs ūkininkai yra kaimo gyventojų darbdaviai ir pagalbininkai. Rajone daugiau nei 40 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, apie 20 tūkst. ha javų laukų. Tai gerokai daugiau nei aplinkiniuose rajonuose. Kalbant merui renginio dalyviai grožėjosi Ignalinos miesto ir apylinkių vaizdais iš paukščio skrydžio (A. Panavo filmas „Rudenėjanti Ignalina“).

Gražiu renginiu džiaugėsi Seimo narys Gintautas Kindurys, dėkojęs į renginį susirinkusiems ignaliniečiams, mokiniams ir mokytojams, kraštiečių klubo nariams. G. Kindurys prisiminė, kad jam dar dirbant Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sekretoriumi teko prisidėti rengiant bendradarbiavimo su mokslų akademija sutartį. „Mes visi mylime Ignalinos kraštą ir norime, kad čia atsirastų kuo daugiau naujas verslo ir paslaugų idėjas siūlančių iniciatyvių žmonių, kurie gerintų gyvenimą ir darytų jį patrauklesnį.“,– sakė Seimo narys.

Labai įdomiai Ignalinos rajono lankytinas vietas, turizmo ir poilsio paslaugas bei svarbiausius renginius pristatė Turizmo informacijos centro direktorė Marija Garejeva. Ji sakė, kad paskutinieji dveji metai Lietuvoje ir rajone vadinami turizmo renesansu, nes ypač padaugėjo turistų. Pagal centro statistiką Ignalinos rajone per metus apsilanko apie 75 tūkstančių svečių. 2018 metais jų sulaukta net iš 25 šalių, Ignaliną labiausiai pamėgę vokiečiai. Pastebėta, kad užsienio turistai labai nereiklūs, jiems svarbiausia natūrali ir lengvai pasiekiama, prieinama gamta, o lietuviai ieško kuo įdomesnių potyrių. Renginio dalyviams nuotraukomis ir filmuota medžiaga pristatytos lankomiausios mūsų rajono vietos: nuostabieji ežerynai, įspūdingas panoramas atveriantys apžvalgos bokštai, Senosios bitininkystės muziejus su naujomis edukacijomis, bičių produktų terapija ir ramiu poilsiu hamakuose, Ginučių piliakalnis ir malūnas su maudynėmis krioklyje, paslaptingas keturių ežerų botanikos takas, garsusis Ladakalnis ir didžiausias Lietuvoje pilkapynas, taip pat žiemos sporto centras, kultūrine veikla Ignaliną garsinantis Paliesiaus dvaras, muziejai, Rojaus kaimas, meilės legendos išaugintas miestas. Kalbant apie renginius minėti vaikų ir suaugusiųjų teatrų festivaliai, „Ežerų sietuvos“ festivalis, Sekminės ir Medkopio šventė. Pasidžiaugta, kad šią vasarą Palūšėje vyks tarptautinis muzikos festivalis „Galapagai“, o Ignalinos aerodrome – Europos ultralengvųjų orlaivių čempionatas. Visi pakviesti į jau vasario 9 dieną Palūšėje vyksiančią žiemos šventę „Trauk stintelę“.

Ignalinos kraštiečių klubo prezidentė Renė Jakubėnaitė pasakojo apie klubo veiklą, bendradarbiavimą su savivaldybe, parodė nuotraukų iš įvairių susitikimų, renginių Ignalinoje ir Vilniuje. Šio klubo pagrindinis tikslas – burti iš Ignalinos krašto kilusius žmones, domėtis gimtojo krašto istorija, dalyvauti visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Buvo pasidžiaugta savivaldybės iniciatyvomis pakviečiant kraštiečius į svarbius renginius, organizuojant susitikimus, įdomias ekskursijas. Savo ruožtu ir kraštiečiai kviečiasi ignaliniečius į svarbias kultūrines erdves, muziejus. Gražia tradicija tampa Ignalinoje organizuojami dailės plenerai. Ignalinos kraštiečių klubas vienija 65 narius, tarp jų yra žinomų mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų. Renginyje dalyvavo ir šio klubo steigėjas, Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Juršėnas.

Oficialiąją ir dalykinę renginio dalį keitė meniškoji muzikos ir dailės šventė. Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos direktorė Birutė Paukštienė prieš koncertą pristatė mokyklos veiklą, minėjo, kad joje veikia 5 muzikos skyriai, mokosi 164 mokiniai, kurie muzikuoja pučiamųjų ir akodeonistų orkestruose, styginių instrumentų ansamblyje, liaudiškos muzikos kapeloje „Nendrelė“ ir kituose kolektyvuose. 2018 metais 30 mokinių tapo respublikinių ir tarptautinių konkursų nugalėtojais.

Koncerte skambėjo ir klasikinės, ir populiariosios muzikos kūriniai. Puikiai pasirodė smuikininkė Gabrielė Zabulytė (mokytoja Virginija Stuglienė), fleita grojo Kostas Kutra (mokytoja U. Čepulytė), dainavo Povilas Trubila (mok. Birutė Paukštienė), 6 klasės pučiamųjų skyriaus mokinys, dainavimo pamokas lankantis antrus metus. Jiems akomponavo mokytojai Laima Kutrienė, Birutė Paukštienė, Raimondas Jasiulionis. Šiltai buvo sutiktas ir vaikinų ansamblis (saksofonų kvartetas: Dovydas Vaitkevičius, Povilas Trubila, Tomas Kochanka, Algimantas Rastenis, ir Raimondas Jasiulionis (gitara), Rokas Jurėnas (bosinė gitara), Nojus Karaliūnas – perkusija (kajonas).

Pranešimai skaityti ir koncertuota mažojoje mokslų akademijos salėje, vėliau visi pakviesti į didžiąją salę, kur eksponuotos dailininkės Nijolės Trinkūnienės Ignalinos kraštą vaizduojančių paveikslų ir keramikės Jolitos Bužinskienės keramikos darbų – vazų ir suvenyrų – parodos. Abi kūrėjos pasakojo apie save. Nijolė Trinkūnienė džiaugėsi, kad jai buvo lemta po geografijos studijų ir sportinės veiklos atrasti dailės pasaulį, nes tapydama ji jaučiasi laiminga, taip išreiškia ir meilę savo kraštui. Dailininkė yra surengusi 14 personalinių parodų, ji aktyviai dalyvauja Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose dailės pleneruose. Daug menininkės paveikslų savivaldybė yra padovanojusi svečiams ir užsienio partneriams. Vienas Nijolės darbas šio renginio metu dovanotas mokslų akademijai.

Keramikos būrelio vadovė Jolita Bužinskienė sakė taip pat ne iškart atradusi molį, tačiau jis ją užbūrė ir lipdymas virto kūrybine aistra. Moteris juokavo, kad mažieji mokinukai ją pavadina „molio mokytoja“. Idėjų savo darbams keramikė semiasi iš gamtos, juk gyvena viename iš gražiausių kampelių Lietuvoje. Lipdo ji dažniausiai praktiškus darbus, mėgsta tapybiškumą ir ryškias spalvas. Na, o į parodą mokslų akademijoje Jolita atvežė tikrai meniškų vazų su Ignalinos simbolika.

Renginio dalyviai nuoširdžiai džiaugėsi menininkėmis, susidomėję apžiūrinėjo jų darbus, negailėjo komplimentų. Vėliau visi bendravo prie arbatos, atrado bendrų temų, skubėjo nusifotografuoti atminimui. Ignalinos krašto pristatymas ir pabuvimas nuostabiose mokslų akademijos erdvėse visiems dovanojo tikrai įdomių ir džiugų šventinių akimirkų. Kitais metais bendradarbiavimo renginys planuojamas Ignalinoje.