Ignalinoje trankiai atšvęstos Užgavėnės: surengtos žvalgynos, nuotakos paieškos ir laimingos vestuvinės linksmybės

„Gerai momos pridabotas, nė rozo neženotas, gražus i bagotas mano Alpansiukas nori ženytis! Alpa: ,,Kad gražus i bagotas tai jau čysta prauda, ė kap ty dėl tos ženatvės, tai do pasisporyčiau, kas čia labiau nori...“ , – tokia sodria tarmiška šneka pradėtas šventės vaidinimas apie penkiasdešimtmetį jaunikį Alfonsiuką ir jo valdingą mamą.

Ach, tos Užgavėnės. Kasmet vis tos pačios ir vis kitokios. Šiemet scenoje surengtos žvalgynos, nuotakos paieškos ir laimingos vestuvinės linksmybės. Vaidinimas su laiminga pabaiga, kaip ir daugelyje pasakų. Tik su daug juokų, šposų, riebių pašmaikštavimų,  apsižodžiavimų. Per Užgavėnes svarbu ne tik riebiai pavalgyti, bet ir riebiai patauzyti. Smagiausia buvo, kaip tas baltai apsirėdžiusias, baisiai gražias nuotakas moma, Alfonsiukas ir piršlys kalbino, rinkosi.  Buvo net dvi už vienos kainą pasiūlytos. Po ilgų apžiūrų mama galiausiai  leido sūnui pačiam išsirinkti, o jis ėmė ir suklupo ties dzūkaite... Moma tik išsigando, ar pavyks su ja susišnekėti.

Vestuvinėse Užgavėnėse smagiai grojo, dainavo liaudiškos muzikos kapela „Ringė“,  šokius vedė linksmuoliai, šaunuoliai „Gajos“ artistai. Visi muzikantai ir šokėjai buvo šventiškai persirengę, Užgavėnių personažais virtę. Kaip ir tos padūkę, vis dar žiemiškai nusiteikę Sniego bobos iš dainų ansamblio „Atgaiva“. Gaspadinės ant laužų miltinius ir bulvinius blynus čirškino. Kas tik ukvatos turėjo, tas ir prisivalgė, ir prisilinksmino. Visi kaukėti, kostiumuoti buvo pagirti, saldainiais „pačastavoti“.

Rateliuose šoko ir savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, nors be Užgavėnių kostiumo, bet šventinei nuotaikai pasidavęs. Na, o galiausiai lauže Gavėnas su savo nuotaka ir  visomis blogybėmis sudegintas, garsiai visiems šaukiant ir dainuojant:  „Žiema, žiema, bėk iš kiemo...“, o paskui: „Prisišokim, prisidūkim, / Valgykim ir linksmi būkim, / Kas susraukys sau stovės, / Gerų metų neragės!..“.

Užgavėnės – viena seniausių, pagonybės laikus menančių švenčių. Katalikiškajame pasaulyje minima likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šios šventės svarbiausioji užduotis – išvyti žiemą, atsikratyti visų negerovių, kviesti greičiau ateiti pavasarį. Pagal tradicijas šią dieną leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, nes kitą (Pelenų) dieną prasideda pasninkas. Tikima, kad jei per Užgavėnes daug ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus.

Skaitykite savo miesto naujienas!