Ignaliniečiai lankėsi kraštiečių Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje

Rugsėjo 29 dieną Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis su grupe savivaldybės administracijos, Ignalinos krašto muziejaus, viešosios bibliotekos, Didžiasalio gimnazijos atstovų lankėsi Vilniuje esančiame Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje. Čia susitikimo vakarą ir įdomų muziejaus pristatymą organizavo Ignalinos kraštiečių klubas. Tokie susitikimai vyksta keliskart per metus, jie visada būna šilti, pripildyti malonių pokalbių, prisiminimų ir meilės Ignalinai.

Visus kraštiečius ir svečius pasveikinusi klubo prezidentė Renė Jakubėnaitė pasidžiaugė prieš mėnesį Ignalinos rajone jiems surengta ekskursija ir gerais įspūdžiais. Kraštiečiai tuomet aplankė Ceikinius, Mielagėnus, Paliesiaus dvarą, žuvininkystės ūkį „Birvėtos tvenkiniai, lankėsi Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje ir buvo sužavėti ten veikiančiu kraštotyros muziejumi, taip pat pabuvojo tarpukario Lietuvos Vyriausybės vadovo Augustino Voldemaro tėviškėje Dysnoje. „Dėkojame už gražią draugystę ir mums skiriamą laiką“,- sakė R. Jakubėnaitė.

Meras Henrikas Šiaudinis pasveikino gausiai susirinkusius kraštiečius, palinkėjo jiems sveikatos, sėkmės, prasmingos veiklos, dėkojo už meilę gimtajam kraštui ir organizuojamus kultūrinius, pažintinius susitikimus, bendravimą, kuris praturtina. Iš Adomo Hrebnickio muziejaus sodo Rojaus kaime meras kraštiečiams atvežė pintinę obuolių, taip pat įteikė savivaldybės dovanėles klubo prezidentei ir maloniai visus sutikusiai muziejaus direktorei Jolantai Paškevičienei.

Kaip sakė direktorė, apie šį muziejų ir tautos šviesuolius Mariją ir Jurgį Šlapelius tikrai per mažai žinoma, todėl ji visada džiaugiasi priimdama didesnes grupes ir galėdama nors trumpai pristatyti iškilių žmonių gyvenimą ir parodyti istorinį jų namą. Pirmiausia visi pakviesti pasižiūrėti muziejaus užsakymu sukurtą dokumentinis filmą, vėliau – pakilti į antrąjį namo aukštą, kur Šlapelių svetainėje suvaidinta ištrauka iš režisierės Eglės Tulevičiūtės premjerinio spektaklio. Šis muziejus garsėja rengiamais vaidinimais, teatralizuotais arbatvakariais, kurie tarsi nukelia į praeitį, leidžia pajusti to meto dvasią, čia vykusį kultūrinį gyvenimą.

Keturiasdešimtuoju numeriu pažymėtas Pilies gatvės namas, į kurį Marijos ir Jurgio Šlapelių šeima atsikraustė 1926 m., turėjo daug šeimininkų, patyrė gaisrą, daug kartų buvo keistas, rekonstruotas. Visa tai nuo XV a. mena šio pastato gotikiniai rūsiai, metalinė laiptinė su balkonu vidiniame kieme, klasicistinis vartų portalas ir, žinoma, nuolat šurmuliuojanti gatvė, kurią Marija Šlapelienė paskutiniaisiais gyvenimo metais stebėdavo tik pro kambario langą.

Pirmąjį namo aukštą Šlapeliai nuomojo, jame buvo bandelių kepyklėlė ir parduotuvė, kirpykla. Šis namas, kaip ir knygynas, tapo lietuvių susitikimų bei pasitarimų vieta. Čia lankėsi Jonas Basanavičius (dukters Gražutės krikšto tėvas), Jonas Jablonskis, Peliksas Bugailiškis, Vydūnas ir daugelis kitų žymių asmenybių. M.K. Čiurlionis mėgdavo groti ir dabar svetainėje stovinčiu pianinu. Marijos Šlapelienės knygynas buvo labai populiarus, iš čia knygos keliaudavo į daugelį šalių. Moteris organizavo ir knygų leidybą. Ji pati dainavo pirmojoje lietuviškoje operoje „Birutė“, vaidino spektaklyje „Kaminkrėtys ir malūnininkas“, dalyvavo „Rūtos“ draugijos veikloje. Gydytojas Jurgis Šlapelis buvo komisijos vadovėliams leisti narys, sudarinėjo žodynus, mokė lietuvių kalbos, vertėjavo. Jis, kaip minėta, tikrai būtų buvęs vienas iš pasirašiusiųjų Nepriklausomybės aktą, bet tuo metu kaip gydytojas buvo mobilizuotas į Rusiją.

Pokario metais Šlapelių namas nacionalizuotas ir rekonstruotas. Antrajame namo aukšte įrengti butai naujiesiems gyventojams. Tai sudarkė istorinį pastatą, pavertė jį sovietiniu daugiabučiu. Tačiau namas tebebuvo gyvas. Jo kambariuose bei sandėliukuose skaitytojų laukė keli tūkstančiai knygų. Šlapelienė gyveno mažame kambarėlyje ir tikėjo, kad vieną dieną viskas pasikeis. Ji netgi surašė testamentą, kuris, pasak muziejaus direktorės, tada atrodė tarsi nerealizuojama svajonė: „Mūsų nameliai turi tapti muziejumi...“. Ir visgi didelės, gražios svajonės pildosi... Lietuvai atgavus Nepriklausomybę JAV gyvenanti Gražutė Šlapelytė-Sirutienė pradėjo rūpintis namo atgavimu. Renė Jakubėnaitė pasakojo dalyvavusi susitikime su Šlapelių dukra ir puikiai žino muziejaus atsiradimo istoriją. Tuomet ji dirbo savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja. Vykdydama mamos testamentą Gražutė Šlapelytė-Sirutienė turtą padovanojo Vilniaus miesto savivaldybei. Atlikus remontą tais pačiais metais muziejus buvo atidarytas. Jo pagrindą sudarė dukters Gražutės dovanoti šeimos daiktai, knygos, dokumentai ir ikonografinė medžiaga. Atkurtas butas, kuriame iki mirties 1977 m. gyveno Marija Šlapelienė, įrengta jų buvusio knygyno ekspozicija.

Toks įdomus kultūrinis vakaras dovanotas ignaliniečiams. Po muziejaus pristatymo, filmo ir spektaklio peržiūros visi maloniai bendravo prie arbatos, ragavo kraštiečių parengtų vaišių. Šiltas susitikimas paliko gražių įspūdžių. Na o su kraštiečiais greitai susitiksime Ignalinos viešojoje bibliotekoje, kur spalio 20 dieną vyks poetui Kaziui Bradūnui skirtas renginys. Jo dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė susitikimo muziejuje metu buvo pasveikinta kaip Ignalinos kraštiečių klubo garbės narė.