Ieva ir Vilius Benečiai: „Alytus – aukso viduriukas tarp civilizacijos ir gamtos“

„Į Alytų atvykome prieš porą metų, neturėdami plano, kuriam laikui čia liksime, tačiau, apsigyvenę čia, pajutę ramybę, šeimos artumą, galimybę džiaugtis gamtos ir miesto darna, nusprendėme šiame mieste likti ir čia kurti savo šeimos ateitį“, – teigia prieš dvejus metus į Dzūkijos sostinę sugrįžę Ieva ir Vilius Benečiai.

Lemtinga dviejų žmonių pažintis Vilniuje

Ieva – alytiškė. Vilius kilęs iš Gargždų. Dar besimokydama mokykloje Ieva pajuto potraukį menui. Pasibaigus pamokoms ji skubėjo į Dailės mokyklą, lankė kitus meno būrelius, o baigusi mokyklą nusprendė studijuoti architektūrą ir įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Į sostinę  studijuoti pramoninio dizaino iš Gargždų atvyko ir Vilius. Taip jau lėmė likimas, kad Vilniuje susikirto šių dviejų jaunų žmonių keliai. 

Sostinėje Vilius ir Ieva pragyveno dešimt metų. Tiesa, per tą dešimtmetį Ievai teko kurį laiką pagyventi Kopenhagoje (Danija) ir Brėmene (Vokietija). Tuo tarpu Vilius įgijo pramoninio dizaino magistro studijų laipsnį.

Grįžimą į Alytų lėmė lėtesnis gyvenimo tempas, artimi žmonės bei širdžiai miela veikla 

Prieš porą metų jauna pora sugrįžo gyventi į Alytų ir čia susilaukė dukrelės Izabelės.

„Aiškios vizijos, kur bėgant laikui apsistosiu, neturėjau. Manau, ankstyvos jaunystės etapas yra skirtas mokymuisi bei pažinimui. Rinkdama patirtį iš skirtingų darbų ir gyvenimo vietų, labiau pažinau ir save, supratau, kas man patinka, kokie dalykai man svarbūs kasdienybėje. Dabar, sukūrus šeimą, atėjo laikas šiek tiek sėslesniam laikui, tad, pasikalbėję su vyru, šiam šeimos etapui dėl įvairių priežasčių nusprendėme pasirinkti Alytų“, – teigė Ieva.

Moters vyras Vilius niekada net neturėjo minčių gyventi Alytuje. „Niekada negalvojau, jog kada nors gyvensiu Alytuje, tačiau Ievos dėka pradėjau čia reguliariai lankytis ir šis miestas man patiko. Nors pradėjęs studijuoti ir gyventi Vilniuje, galvojau, jog čia ir liksiu, tačiau, pradėjus galvoti apie šeimą, mažesnis miestas ėmė atrodyti gana patraukliai“, – prisipažįsta vyras.

Prieš kelerius metus Alytuje apsigyvenę I. Ir V. Benečiai neturėjo plano, kuriam laikui apsistos gimtajame Ievos mieste. Gyvendama Vilniuje jauna moteris suprato jaučianti didelę įtampą. „Greitas gyvenimo tempas, vis kylančios nuomos kainos, nuolatinis skubėjimas ir kamščiai – pajutau, kad norėčiau šiek tiek daugiau ramybės. Daug minčių susidėliojo ir per karantiną  supratau, koks man svarbus ryšys su artimaisiais – tėvais, seserimi, kurie gyvena čia, Alytuje. Dar viena priežastis buvo keramika – gyvendama Vilniuje atradau šį pomėgį. Aistra keramikai vis stiprėjo, labai norėjosi išmokti daugiau, o Alytuje esančiame Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filiale yra ši specialybė, tad man tai buvo dar viena paskata sugrįžti“, – grįžimo į gimtąjį miestą priežastis įvardija moteris.

Viliaus teigimu, pirminis persikėlimas „pagyventi, pasitaupyti ir pagalvoti“ buvo šiokia tokia avantiūra ir neatrodė ilgalaikis sprendimas, tačiau gimusi dukra pakeitė judviejų gyvenimą: „Pradėjome kreipti dėmesį į visai kitokius privalumas, kurie mums aktualūs – viskas santykinai arti, lėtesnis gyvenimo tempas, čia pat esantys artimieji.“

Ieva projektuoja išskirtinius namelius, o Vilius – ofiso kėdes 

Šiuo metu Ieva dirba architekte ir užsiima išskirtinių jaukių namelių gamtoje projektavimu. Ji kartu su kolege yra įkūrusi portalą www.jaukuku.lt, kuriame dalijasi įvairiomis pačiomis gražiausiomis jaukaus gamtiško poilsio vietomis Lietuvoje.

Vilius dirba ofiso baldų inžinieriumi-konstruktoriumi ir šiuo metu užsiima sėdimų baldų – ofiso kėdžių projektavimu. 

Be profesinės veiklos, ši jauna pora turi ir kitos širdžiai mielos veiklos. Ieva užsiima keramika, o Vilius – grafiniu dizainu. „Panaudoju studijų metu įgytą ne tik inžinerinį žinių bagažą. Tenka kurti logotipus, diplomus, skrajutes, lankstinukus, raštus“, –  teigia vyras. 

Nuostabiausias dalykas – miestą supanti gamta ir miškai

Ievos nuomone, sprendimas persikelti gyventi į Alytų išpildė lūkesčius: „Čia gyventi ramiau nei didmiestyje, pavyksta dažniau aplankyti tėvus, taip pat išsipildė ir mano svajonė – studijuoti keramiką.“ 

Sprendimu gyventi Alytuje patenkintas ir Vilius. „Tikrai išnaudojame mažesnio miesto, kuriame viskas yra, privalumus, taip pat matome naujų galimybių, kurias galime išnaudoti“, – priduria jis.

Ievos teigimu, didelis miesto privalumas – jo mastelis: „Daug dalykų galima pasiekti pėsčiomis ar dviračiu – tai man labai patinka. Alytus turi visus didesnių miestų privalumus – teatrą, baseiną ligoninę, muziejus, įvairias ugdymo įstaigas, bet neturi didelių spūsčių. Nuostabiausias dalykas – miestą supanti gamta ir miškai. Man tai  – aukso viduriukas tarp civilizacijos ir gamtos.“ 

Architekte dirbanti Ieva Alytuje įžvelgia ir trūkumų. „Nors miesto mažesnieji želdiniai kiekvienais metais žavi ir stebina nuostabiu grožiu, man gaila didžiųjų miesto medžių. Vaikščiodama pėsčiomis, matau, kiek daug jų įsprausta tarp trinkelių, o ir likęs mažas plotelis užspaustas grotomis. Tai daroma net naujai tvarkomose gatvėse ir šaligatviuose, Rotušės aikštėje, nors aplink tikrai yra vietos, kuri padėtų vandeniui pasiekti medžių šaknis. Atrodo, visiems būtų geriau ir medis ilgiau augtų, ir trinkelių mažau reikėtų. O dabar kiekvienais metais dėl tokių nepalankių sąlygų didžiųjų medžių mieste mažėja“, – teigia moteris. 

Anot jos, artimas ryšys su gamta ir miesto miške įvaizdis yra didžioji Alytaus vertybė bei privalumas, tad reikėtų pasistengti ir nebijoti į miesto aplinką įsileisti ir išsaugoti daugiau gamtos. 

„Kitas dalykas, kurį reikėtų pagerinti – tai  dviračių takai. Turime puikų taką piliakalnio teritorijoje, bet visa kita giliau į miestą vedanti dalis nesutvarkyta, tad važiuoti dviračiu darosi sudėtinga, daug kur nėra ir dviračių stovų“, – sako moteris.

 Dar, Ievos nuomone, Alytuje trūksta mažesniems kameriniams koncertams ir renginiams organizuoti pritaikytos erdvės. „Tikrai galima pasidžiaugti Alytaus miesto teatro ir Kultūros centro veikla, kur vyksta daug įvairių renginių, bet miestui labai trūksta kažkokios nedidelės jaukios erdvės – kavinės ar baro, kur galėtų vykti mažesni kameriniai koncertai ir renginiai“, – teigia moteris.

„Laisvalaikiu stengiamės išnaudoti Alytaus privalumus“

Laisvalaikį jauna alytiškių šeima dažniausiai leidžia Alytuje. „Dabar, kai turime mažą mergytę, tai pagrindinis laisvalaikis yra tiesiog pasivaikščiojimai. Žinoma, kartais vykstame ir į kitus miestus“, – teigia Ieva.

Jai pritaria ir Vilius: „Laisvalaikiu stengiamės išnaudoti Alytaus privalumus – dažnai einame pasivaikščioti į čia pat esančius parkus, miesto centrą ir lankome artimuosius. Taip pat neretai apsilankome ir viešuosiuose renginiuose – mugėse ar automobilių susibūrimuose. Žinoma, neužmirštame ir kituose miestuose esančių draugų, bet, kol turime mažą vaikutį, tų kelionių dar nebūna tiek daug.“

Jaunai alytiškių šeimai Alytuje labiausiai patinka pasivaikščioti Miesto sode ir miškelyje, vedančiame link Mažosios Dailidės ežero. 

„Visada, kai tenka pravažiuoti J. Basanavičiaus gatve, grožiuosi šia vieta. Man tai pati gražiausia natūrali, į miestą vedanti medžių alėja“, – sako Ieva. 
Pamėgtas Alytaus miesto vietas įvardija ir Vilius: „Man visada labai patinka žaliosios erdvės miestuose, tad pėsčiųjų takas iki Baltosios rožės tilto per Nemuną, parkelis tarp Laisvės Angelo paminklo ir Dailės mokyklos bei Žalioji gatvė yra dažniausiai su šeima lankomos vietos.“

Ievos planuose – kūrybinė keramikos studija

Paklausti, ar norėtų visą laiką gyventi Alytuje, Ieva ir Vilius nedvejoja – gyventi Dzūkijos sostinėje buvo vienas geriausių sprendimų. „Gyvendama čia, džiaugiuosi matydama, kokį gražų ir tvirtą ryšį mano dukra turi su savo seneliais. Manau, šeimos, giminės ir skirtingų kartų ryšys yra labai svarbus. Tai suteikia daug džiaugsmo ir išminties, kuria dalijamės tarpusavyje“, – sako Ieva. 

Moteris su Alytumi sieja ir savo profesinę ateitį. „Planuoju čia įkurti kūrybinę keramikos studiją, tai bus erdvė, kur žmonės galės ateiti išreikšti savo kūrybiškumą, pabendrauti ar tiesiog lipdydami atsipalaiduoti“, – ateities planais dalijasi Ieva. 

Savo norus Alytuje, kurį vis dar bando prisijaukinti, tikisi įgyvendinti ir Vilius: „Kaip sako Ieva, gyvename čia dar visai neilgai, tad, būdamas atvykėlis, vis dar bandau pažinti Alytų. Kol kas čia matau nemažai potencialo įgyvendinti savo norus, o matydamas, jog mano šeimai – žmonai ir dukrai – čia gera, manau, jog liksime čia ne trumpam.“