„Ieškomas dingęs prezidentas“: kodėl G. Nausėda nesiima lyderio vaidmens?

Koronaviruso epidemija ir karantinas į sunkią padėtį įstūmė ne tik verslą ir visuomenę, bet ir Gitaną Nausėdą – nuo pat prezidento rinkimų kritikuotas, kad esąs tik viešųjų ryšių produktas, neturintis svertų kažką pakeisti valstybėje, „aukštas ir gražus“, dabar prezidentas sulaukia dar daugiau kritikos ir pašaipų, jog krizės akivaizdoje apskritai nėra matomas.

Tačiau, kaip pastebi politologai, G. Nausėdos situacija yra sudėtinga – prezidentas tiesiog neturi galių pakeisti padėties valstybėje, o bandymas įsijausti į griežto valstybės šeimininko vaidmenį gali privesti prie konfrontacijos su Vyriausybe, kuris parodytų, kad Vyriausybė G. Nausėdos iš esmės nesiklauso, politinio svorio prezidentas neturi.

„Ieškomas dingęs prezidentas“

COVID-19 sukelta baimė ir nerimas, karantino nepatogumai visuomenėje kelia įtampą, kuri, kaip jau ilgus amžius įprasta, nuleidžiama kritikuojant ir liejant pyktį ant valdžios. Premjeras Saulius Skvernelis, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sulaukia kritikos ir nepasitenkinimo dėl savo padarytų ir nepadarytų veiksmų, planų ir kalbų koronaviruso krizės metu.

Tačiau, jei Vyriausybės atstovai sulaukia žmonių nepasitenkinimo dėl to, ką daro ir sako, G. Nausėda – atvirkščiai – kritikos ir pašaipų sulaukia dėl to, kad nieko nedaro ir nesako.

Vien peržvelgus feisbuke žinomų visuomenės veikėjų, žurnalistų, pramogų pasaulio atstovų ir populiarumo sulaukusių puslapių, kurie yra savotiškas visuomenės nuomonės ir nuotaikų termometras, įrašus ir juose reiškiamas nuomones matyti, kad jau nuo pat karantino pradžios, jei ne kelios dienos prieš tai, G. Nausėdos atžvilgiu prasidėjo pašaipos ir kritika, esą prezidentas užsidarė savo dramblio kaulo bokšte ir nežino, ką daryti.

„Prezidentas yra renkamas būtent tokiems atvejams. Lyderis. Tautos kompasas ir nuotaikos barometras. Žmogus, į kurį gręžiasi šimtai tūkstančių.

Prezidentas šiandien galėjo susitikti su atsakingais asmenimis. Galėjo aplankyti ir padrąsinti medikus. Galėjo kaip savanoris atsisėsti prie karštosios telefono linijos. Galėjo kreiptis į tautą tiesiogiai iš savo namų akcentuodamas karantino būtinybę ir papasakodamas, kaip ir ką planuoja daryti kitą savaitę. Galėjo padaryti klausimų ir atsakymų sesiją. Galėjo padrąsinti, įkvėpti ir palaikyti kiekvieną Lietuvos pilietį.

Galėjo būti lyderis.

Aukštas ir Gražus Prezidentas pasirinko dingti“, – kovo 15 d. rašė žurnalistas ir „Laisvės TV“ veidas Andrius Tapinas.

„Krizės metu visi parodo tikruosius veidus, išskyrus mūsų prezidentą, kuris nieko neparodo“, – toks ir panašūs pokštai nuolatos pasirodo viename žinomiausių lietuviško feisbuko puslapių „Valstybinis Tautos Fondas“. Pastarojo puslapio kūrėjai kone kasdien pastebi, kad prezidentūroje įsikūrę G. Nausėda su žmona atsiribojo nuo išorinio pasaulio, žaidžia slėpynių.

Panašių pašaipų gausu visame lietuviškame internete – žmonės skelbia, jog G. Nausėda dingo ir yra ieškomas, feisbuke organizuojama gegužės 1-ąją neva prezidentūros kieme turinti įvykti akcija „Padovanokime prezidentui kiaušinių“, taip pat gegužės pradžioje neva turėtų įvykti „slėpynės prezidentūroje“.

Nustelbė buvusi šalies vadovė

Pirmajai karantino savaitei įsibėgėjus, G. Nausėda galiausiai ėmėsi tam tikrų veiksmų – kovo 20 d. davė išsamų interviu naujienų agentūrai BNS, vėliau publikuotą Lietuvos žiniasklaidos priemonių, kovo 23 d. surengė nuotolinę spaudos konferenciją, kurios metu jau pažėrė ir kritikos A. Verygai, Ekstremaliųjų situacijų valdymo centrui.

Tačiau, rodos, komunikuoti su tauta prezidentas ėmė pavėluotai – kritika dėl sėdėjimo sudėjus rankas jau buvo plačiai nuskambėjusi ir išgirsta, o G. Nausėdos pareiškimai ne vienam stokojo griežtumo ir ryžto, pasirodė pernelyg aptakūs.

Savotišku dūriu G. Nausėdai tapo ir buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės trumpalaikis sugrįžimas – kai prezidentas, vengdamas griežtumo, sukritikavo sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą, tačiau pareiškė, kad ministrą šiuo metu nušalinti netikslinga, „keisti dabar arklius brastoje ir dar viduryje upės yra savotiškas eksperimentavimas“, D. Grybauskaitė pasisakė daug griežčiau. Praėjusį antradienį LRT televizijoje buvusi prezidentė pareiškė, kad S. Skvernelis dar kovo 22 d. perėmė krizės valdymą, o A. Veryga bus nušalintas.

„Manau, kad šis ministras, apie kurį mėgina kažkas kalbėti, kad arklių nekeičia perėjoje, tai kažin ar galima jį laikyti tuo arkliu, kuris gali apskritai ką nors patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti, neduoti. Tai išties vadovavimas yra kitose rankose“, – teigė D. Grybauskaitė.

Progos pasinaudoti aštriu, palyginus su G. Nausėdos retorika, D. Grybauskaitės pasisakymu nepraleido prezidento kritikai, viešai iškėlę mintį, kad G. Nausėda turėtų pasitraukti ir užleisti prezidentūrą D. Grybauskaitei.

„Prezidentūros pastatą laikinai užleidau Prezidentei Daliai Grybauskaitei.“ „Tu ant rimto?“ „Nusprendėme, kad šiuo metu Prezidentė Grybauskaitė vis tiek labiau užsiėmusi. Mums puikiai pakaks ir šių patalpų“, – toks pokalbis tarp prezidento ir įsivaizduojamo pramogų pasaulio atstovo vyksta internete populiaraus rašytojo, komiko ir influencerio Luko Ramono aprašytoje istorijoje.

Kad D. Grybauskaitei krizės akivaizdoje sekasi geriau nei G. Nausėdai, duodamas interviu naujienų agentūrai ELTA konstatavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Anot jo, G. Nausėda krizės akivaizdoje neranda sau vietos, toks blaškymasis nesuteiks prezidentui autoriteto, o D. Grybauskaitė yra viena iš nuomonių lyderių, jos balsas visuomenėje girdimas.

Asistuoja Vyriausybei

Nors visuomenė tikisi iš G. Nausėdos, kad jis imsis iniciatyvos ir vadovavimo krizės akivaizdoje, politologai sako, jog prezidento situacija yra sudėtinga – pagrindinės galios yra sutelktos Vyriausybės rankose, o G. Nausėda negali kumščiu daužyti į stalą ir demonstratyviai įvedinėti tvarką, kaip tai daro Vladimiras Putinas ar Aliaksandras Lukašenka.

„Politine prasme iš tikrųjų taip, tai yra valstybės vadovas, autoritetas, į kurį visi žvelgia. Bet ūkine prasme prezidentas faktiškai nieko negali – viskas yra Vyriausybės rankose. Prezidentas negali perimti Vyriausybės veiklos, pas mus visai kitokia Konstitucijos konstrukcija“, – Alfa.lt sakė politologas Lauras Bielinis.

Anot L. Bielinio, G. Nausėda, kaip ir daugelis politikų, suprato, kad šiomis dienomis tenka dirbti ne dėl reitingų, bet dėl bendrų sprendimų, kurie populiarumo galbūt ir neatneš. Siekiant bendrų sprendimų, pasak politologo, protingai elgiamasi neinant į konfliktą su Vyriausybės nariais.

„Manau, kad prezidentas, suvokdamas, kad pagrindinę funkciją valstybėje atlieka Vyriausybė, kuri tvarko ūkį, administruoja valstybę, palaiko ir dengia Vyriausybės veiklą ten, kur Vyriausybė veikia gerai, ten, kur trūksta kažkokių veiksmų, prezidentas tarsi skatina.

Prezidentas apibendrintai savotiškai asistuoja Vyriausybei, kartu sustiprindamas bendrą mūsų interesą. Jis teisingai elgiasi neantrindamas ir nekonfliktuodamas su Vyriausybe“, – sakė L. Bielinis.

Tai, kad G. Nausėda nesiima akivaizdžiai matomų, demonstratyvių veiksmų, greičiausiai nesukraus jam politinio kapitalo ir nepakels jo reitingų. Tačiau, pasak L. Bielinio, prezidentas gali sau tai leisti – rinkimai dar toli, iki jų situacija gali pasikeisti.

„Prezidentas gali šiandien rizikuoti savo reitingais dėl ateities. Jeigu jis laimės, tolimesnėje ateityje jis gaus daugiau negu šiandien“, – sakė L. Bielinis.

Grėsmė peržengti nustatytas ribas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas Alfa.lt sakė, kad bandymas G. Nausėdai imtis lyderio vaidmens būtų gan rizikingas keliais aspektais: prezidentas gali peržengti savo įgaliojimų ribas, jo veiksmai gali įnešti ne aiškumo, o sumaišties, galiausiai G. Nausėdai gresia konfliktas su pačia Vyriausybe, kuris prezidentui gali kainuoti politinį prestižą.

„Jei prezidentas bandytų pernelyg aktyviai imtis tam vadovauti, kiltų klausimų, ar jis nepažeidžia konstitucinių savo įgaliojimų ir neperima Vyriausybės valdymo. Galėtų kilti daugiau sumaišties, tai nepridėtų daugiau aiškumo. Būtų daug auklių, o vaikas – be galvos“, – sakė T. Janeliūnas.

Anot VU TSPMI profesoriaus, visuomenės atžvilgiu prezidentas išties tampa šiek tiek pamirštas ir nelabai randa sau tinkamos vietos. G. Nausėda užsiima prioritetine veikla – užsienio politika: karantino metu bendravo su ES šalių vadovais, penktadienį su Pietų Korėjos prezidentu aptarė koronaviruso krizės valdymą. Tačiau pastarosios veiklos rezultatai, pasak T. Janeliūno, nepaisant įdėtų pastangų, nėra tokie matomi.

Griežti pareiškimai gali baigtis liūdnai

Politikos eksperto manymu, G. Nausėda negali sau leisti tokių skambių pareiškimų, kokius girdime iš D. Grybauskaitės.

„Čia yra skirtingo lygmens kalbėjimai. Būtent prezidento akivaizdi kritika gali sukelti daug daugiau pasekmių nei D. Grybauskaitės, kuri neturi tokios atsakomybės“, – sakė T. Janeliūnas.

Anot VU TSMPI profesoriaus, griežti, kategoriški pareiškimai G. Nausėdai gali būti kenksmingi ir tuo, kad po žodžių turėtų sekti darbai, kurių prezidentas nesugebėtų padaryti. Tuomet pasimatytų, kad karalius nuogas – prezidentas neturi politinio palaikymo ir įtakos politinėje erdvėje.

„Jeigu būtų išreikštas kažkoks nepasitikėjimas ministru, situacija gali būti kaip su susisiekimo ministru – nepasitikėjimas išreikštas, bet galimybių jį pakeisti nėra.

Tada prezidento svoris, galios atitinkamai sumažėja. Kyla klausimas – kam tu kalbi, jei negali padaryti?“ – sakė T. Janeliūnas.

Alfa.lt