Kultūra | 11 MIN.

Ideologinės kovos lietuviškoje Šiaurės Amerikos išeivijoje (IV d.)

Jurgita Kastėnė
2018 m. liepos 21 d. 14:19
6psl-1.jpg

„Etaplius“ tęsia pasakojimą apie ideologines lietuvių kovas JAV išeivijoje. 1880–1954 m. Lietuvoje ir JAV gyvenęs bei dirbęs kunigas, ekonomikos, filosofijos daktaras Fabijonas Kemėšis 1938 m. Lietuvoje spausdintame žurnale „Židinys“ rašo, kad kai tarp Lietuvos išeivių JAV buvo renkamos aukos Lietuvos nepriklausomybės reikalams, buvo vietų, kur darbininkai eilėse stovėjo, laikydami rankose šimtines dolerių. Surinkti vieną vakarą salėje po 5–6 tūkstančius dolerių buvo visai paprastas reiškinys.

Apsisprendimas buvo naudingas ir išeivijai, ir Lietuvai

F. Kemėšis pasakoja, kad, likus savaitei iki seimo, bendras srovių atstovų atsišaukimas buvo paskelbtas spaudoje ir išsiuntinėtas kunigams ir klebonams, prašant paskelbti iš sakyklų. Kitų dviejų žymių srovių – tautininkų ir socialistų – vadams teko per labai trumpą laiką išspręsti nelengvą taktikos klausimą: važiuoti ar nevažiuoti į Čikagos politinį seimą. Visuotinio – visų srovių seimo idėja iš principo buvo ne tik priimtina, bet ir remtina, tad Čikagos iniciatorių grupė ir kvietė visus.

„Tačiau dėl to, kad iniciatyva išėjo iš katalikų, kad politinis seimas šaukiamas tą pačią savaitę (tik trimis dienomis anksčiau), kaip ir Federacijos kongresas – galima buvo laukti, jog jame katalikų atstovų bus dauguma. Lig šiol tautininkai ir socialistai viešajame gyvenime buvo pratę naudoti katalikus savo tikslams. Jeigu abiejų tų srovių atstovai būtų sugebėję tėvynės reikalus pastatyti aukščiau už savo srovių tikslus – jie būtų į Chicagą atvykę ir išsyk būtų sudarytas bendras visos išeivijos frontas. Tačiau egzaminas nebuvo išlaikytas. Ir tautininkų, ir socialistų mintis sužavėjo tomis dienomis Dr. Šliūpo paleistas šūkis: atėjo, girdi, laikas klerikalizmo hidrai nukirsti galvą. Tautininkai su socialistais turį eiti išvien ir šaukti kitą seimą. Taip ir įvyko. Anos dvi srovės sušaukė spalių pradžioj savo seimą New Yorkan, kuris tačiau jau pirmą dieną suskilo į du seimu, po to, kai Grigaičio (iš „Naujienų“) vedami socialistai, anksčiau slaptai paposėdžiavę ir susikalbėję, sugebėjo visą prezidiumą sudaryti vien iš savo narių“, – rašo straipsnio autorius.

Čikagos seimas tik dalį tautininkų žmonių turėjo. Dauguma jų buvo katalikiškų organizacijų atstovai. Vis dėlto seimas įvyko, buvo gana didelis (beveik 300 atstovų) ir padėjo pagrindus visai lietuvių katalikų organizacijai tėvynės Lietuvos reikalams.

Katalikų vadai nebijojo priekaišto dėl pasiimtos iniciatyvos ir dėl numatytos persvaros seime ir būsimoje organizacijoje. Jie jautė stiprų pagrindą po kojomis, nes šiaip ar taip atstovavo aiškiai visos išeivijos daugumai. Tolimesnieji įvykiai parodė, jog šis apsisprendimas buvo naudingas ir pačiai išeivijai, ir Lietuvai.

Paprasti darbininkai Lietuvai šelpti suaukojo tūkstančius dolerių

Čikagos seimui daug savo žiniomis ir organizaciniais gabumais padėjo tuomet viešėję Amerikoje a. a. kun. M. Gustaitis ir Juozas Gabrys. Seimas sukūrė Tautos fondą nukentėjusiesiems nuo karo šelpti ir kovai dėl Lietuvos laisvės bei nutarė sudaryti Tautos Tarybą iš atstovų nuo centrinių organizacijų – rūpintis politiniais Lietuvos reikalais.

Niujorko seimuose tautininkai įkūrė Autonomijos fondą, o socialistai – Lietuvos gelbėjimo fondą. Tuomet tapo aktualus klausimas, ar fondams veikti skyriumi, ar kartu.

„Katalikų sudaryta iš centrinių organizacijų atstovų Tautos Taryba visą karo metą dėjo pastangų, kad tautininkų bei socialistų centrinės organizacijos atsiųstų savo atstovus į Tautos Tarybą. Susirašinėjimai, suvažiavimai, pasitarimai buvo daromi 1915, 1916 ir 1917 metais daug kartų, tačiau vis be vaisių. Kitoms srovėms katalikų siūlomi organizacijos pagrindai atrodė nepriimtini, nes ir čia jos būtų turėjusios likti mažumoje. Jos visą laiką kovojo už Tarybą su lygiu atstovų skaičiumi nuo visų srovių. Tokioj Taryboj, savaime aišku, katalikai būtų likę nereikšminga mažuma. Su tuo katalikai negalėjo ir nenorėjo sutikti, juo labiau, kad gyvenimas netrukus ryškiai parodė tikrąjį jėgų santykį“, – teigia F. Kemėšis.

Kai Tautos fondas per keletą veikimo metų surinko Lietuvai šelpti ir kovai dėl laisvės per šešis šimtus tūkstančių dolerių (ir, be to, dar už šimtus tūkstančių dolerių drabužiais), tautininkų ir socialistų fondai vos įstengė surinkti po keliasdešimt tūkstančių. Katalikai darbininkai tais laikais parodė nuostabų pasiaukojimą ir tėvynės meilę.

Pasak kunigo, kai vyko aukų rinkimas Lietuvos reikalams, buvo vietų, kur darbininkai eilėse stovėjo, laikydami rankose šimtines dolerių. Surinkti vieną vakarą salėje po 5–6 tūkstančius dolerių buvo visai paprastas reiškinys. „Man pačiam vien tik Chicagos mieste per vieną mėnesį teko surinkti aukų 25 tūkstančius dolerių“, – patikslina F. Kemėšis.

Išeiviai 1916 metais paskelbė Lietuvos nepriklausomybės deklaraciją

Tautos fondas nemažai nulėmė Lietuvos kovose dėl laisvės. Jis rėmė plačiu mastu šveicariečių tarybų ir biurų veikimą, ypač leidimą propagandinės literatūros knygų, brošiūrų ir žurnalų anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Jis finansavo Lietuvos delegaciją Paryžiuje per visą Versalio pasitarimų laiką, skyrė nemažai pinigų stipendijoms Europos studentams, kurie, baigę aukštuosius mokslus, vėliau laisvajai Lietuvai buvo be galo naudingi.

F. Kemėšio teigimu, Tautos Taryba, be kitų savo darbų, išrūpino iš JAV ir iš Vokietijos valdžios leidimą dar 1916 m. pavasarį siųsti delegaciją į Lietuvą neva vien šelpimo reikalams išsiaiškinti, o iš tikrųjų susižinoti ir siekiamos laisvės reikalais.

„Rezultatas buvo tas, kad jau 1916 m. liepos mėn. Lozanos suvažiavime Lietuvos ir išeivių delegatų būrelio buvo priimta ir spaudoje paskelbta Lietuvos pilnos nepriklausomybės deklaracija. Pagaliau, 1918 m. pavasarį pasisekė bent dviem srovėm – katalikų ir tautininkų – susitarti dėl bendro darbo. Tai įvyko kovo mėn. New Yorko politiniame seime, kur dalyvavo 1 200 delegatų iš visos Amerikos. Fondus palaikė kiekviena srovė sau. Tik sudarė bendrą vykdomąjį komitetą, kuris Vašingtone įsteigė savo biurą ir varė labai plačią politinę ir diplomatinę akciją. Gaila tik, kad pirmasis Lietuvos atstovas, vos atvykęs Amerikon, tą vykdomąjį komitetą panaikino“, – pasakoja straipsnio autorius.

Dar reikia pabrėžti, jog, taip plačiai ir naudingai einant katalikų politinei ir šelpiamajai akcijai, kartu stiprėjo jų jėgos ir kultūrinio darbo srityse. Susikūrė visa eilė naujų centrinių organizacijų.

1914 m. pradžioje katalikai jau turėjo federaciją, susivienijimą, Vyčius ir Blaivininkų sąjungą. Tais metais dar Čikagoje buvo sukurta Katalikių moterų sąjunga ir Katalikių labdarybės sąjunga. Ateinančių metų pavasarį Bostone buvo suorganizuota Katalikų darbininkų sąjunga. Visos tos sąjungos steigė po kolonijas savo skyrius ir išvystė plačią akciją, pririnkdamos tūkstančius narių.

Pasipylė spaudos leidinių

„1914 m. Katalikų Susivienijimas, prisitaikydamas prie veikiančių šalies įstatymų, persiorganizavo naujais labiau bizniškais pagrindais ir nuo to laiko ėmė sparčiau augti. Buvo pasiekęs net 19.000 narių, tik vėliau, sunkmečiui užėjus, narių skaičius kiek sumažėjo. Tačiau jo kapitalai visą laiką augo; dabar jie siekia 1.400.000 dolerių. Stipryn nuolat ėjo ir Federacija, kasmet darydama savo kongresus ir vis naujas organizacijas įtraukdama“, – rašo kunigas.

Su taip besišakojančiu organizacijos darbu ėmė augti ir plisti katalikų spauda. Katalikų darbininkų sąjunga tuoj po įsikūrimo ėmė leisti „Darbininką“, einantį du kartus per savaitę. „Draugas“ karo metu iš savaitraščio virto dienraščiu ir, tėvų marijonų iš Kunigų sąjungos perimtas, žymiai sustiprėjo.

Katalikių moterų sąjunga nuo pat savo veikimo pradžios leido mėnesinę „Moterų Dirvą“. Susivienijimas taip pat turėjo savo organą – savaitraštį „Garsą“, siunčiamą visiems organizacijos nariams.

„Jau vėliau dar įsikūrė Brooklyne katalikų laikraštis „Amerika“; Clevelando katalikai taip pat leidžia savo savaitraštį. Kat. studentai iš savo Marijanopolio kolegijos leidžia kas mėnuo labai gražų ir gana turiningą „Studentų Žodį“, Liet. Vyčiai leidžia „Vytį“. Kunigų Sąjunga, turinti apie 150 narių, leidžia taip pat savo kvartalinį žurnalą „Forumą“, kartu palaikydama savo skyrių „Tiesos Kelyje“. Su išsiplėtojusiu visuomeniniu veikimu organizacijose, su gyva ir nuolat gerėjančia spauda, suprantama, auga liet. katalikų sveika graži nuotaika, susipratimas ir savo jėgomis pasidžiaugimas. Nebėra nei savų inteligentų, nei profesionalų bado. Kolonijose atsiranda vis daugiau tikinčių ir praktikuojančių katalikų gydytojų, advokatų ir inžinierių. Laikraščių ir redakcijų sąstatas gerėja ir rimtėja“, – rašoma straipsnyje.

Nuolat stiprėja denacionalizacija

„Tenka pripažinti, kad šiandien mūsų išeiviuose vis dėlto lietuviai katalikai sudaro stipriausią, garsiausią ir geriausiai organizuotą srovę. Jie turi apie 130 parapijų ir tiek pat bažnyčių, visos turi savo svetaines. Turi apie 50 parapijinių mokyklų (kai kurios jų atsiėjo šimtus tūkstančių dolerių), tris mergaičių akademijas (pan. kaip mūsų gimnazijas), vieną berniukams kolegiją ir 1 kunigų seminariją. Katalikai turi mokslus einančio jaunimo ir profesionalų organizaciją“, – apibendrina F. Kemėšis.

Tačiau straipsnio autorius sako, kad dar negalima pasakyti, jog katalikų kova jau laimėta ir galima ilsėtis ant laurų. „Priešingai, idėjinės kovos tebeina ir dabar. Idėjiniai priešininkai yra ir gausūs, ir gana stiprūs. Blogiausia tai, kad bent 40 proc. išeivijos liaudies buvo pagauta Dr. Šliūpo sudarytos srovės ir faktiškai buvo atskirta bažnyčios ir nuo religijos. Dr. Šliūpui būtų per didelė „garbė“, jei visus dėl to fakto „nuopelnus“ mėgintume užkrauti vien ant jo pečių. Dėl to fakto turėtų muštis į krūtinę visi tie katalikai ir jų vadai, kurie nebuvo savo pareigų ir savo pašaukimo aukštumoje“, – rašo kunigas.

Senieji tautininkai skilo į dešiniuosius su „Dirva“, „Amerikos Lietuviu“ ir „Vienybe“ ir į kairiuosius, dvasia artimus liaudininkams, su „Sandara“ ir „Tėvyne“. Nors dešinieji ir būtų šiek tiek artimesni katalikams, tačiau su bažnyčia ką bendra turėti dar ir jie nenori, nebent tik vaikus kai kurie siunčia į seserų vedamas mokyklas.

„Skilo ir socialistai. Daugumas jų išvirto komunistais, kurie savo ruožtu taip pat skirstosi į Stalino ir Trockio sekėjus. Tačiau idėjinio stiprumo ir visuomeninio uolumo atžvilgiu po katalikų pirmoj vietoj neabejotinai stovi komunistai. Jie nėra gausūs, bet stipriai susiorganizavę, judrūs ir nepaprastu uolumu palaiko ir skleidžia savo spaudą. Kai katalikai ir tautininkai turi tik po 1 dienraštį, komunistai turi du: Brooklyne „Laisvę“ ir Chicagoje „Vilnį“ ir dar Brooklyne savaitraštį „Naująją Gadynę“. Mokyklų turi tik katalikai, kurie, be seserų kazimieriečių, dar prisiaugino šv. Pranciškaus seserų (per 200) ir Nukryžiuotojo seserų (apie 100). Kitų srovių veikėjai tik kur ne kur kursus ir trumpalaikes mokyklėles sudaro“, – rašo F. Kemėšis.

Visi kairieji sudarė bendrą frontą, į kurį norėjo traukti ir nesusipratusius katalikus, tačiau be rezultatų. Kunigas teigia, kad yra vienas visoms lietuviškoms srovėms pavojus, kuris visas jas silpnina ir nekokią ateitį žada.

„Tai būtent nuolat stiprėjanti denacionalizacija. Kad ir iš lėto, vis dėlto mūsų išeiviai įsilieja į amerikiečių jūrą. Dabar priauga jau trečioji (kai kur ir ketvirtoji) karta. Kiekviena nauja karta vis giliau įgrimzta į Amerikos katilą, vis mažiau bepaveldi lietuviškų tradicijų. Amerikanizacijai atsparumo daugiausia rodo lietuviai katalikai. Lietuviškos pamaldos bažnyčiose, lietuvių kalbos mokslas mokyklose padaro tai, kad dar gana žymi išeivių dalis mokės ilgoką laiką bent susikalbėti lietuviškai. Tačiau ir tos pozicijos diena iš dienos silpnėja“, – rašo kunigas.

Vyksta amerikonizacija

F. Kemėšio teigimu, į kai kurias bažnyčias jau įvedami pamokslai anglų kalba, seserys mokytojos tarp savęs jau tik angliškai kalba, nes jos beveik visos Amerikoje gimusios ir augusios.

„Daugumas vaikų, jų vedamas mokyklas išėjusių, nebedaug ir lietuviškai pramoksta ir tarp savęs vien tik angliškai bešneka. Jau apie pusę lietuvių kunigų ten gimę, augę. Kol kas jie taikosi prie vyresniųjų. Tačiau kada visos parapijos atiteks į jų rankas, teks laukti ir žymesnių atmainų pamaldose“, – rašo F. Kemėšis.

Straipsnio autorius apibendrina, kad todėl visiškai nenuostabu, jog jau dabar kai kur ir tarp lietuvių katalikų keliamos teorijos, pateisinančios nuolat didėjančią amerikonizaciją.

„Mėginama aiškinti, kad, girdi, nebūsią didelės bėdos, jei lietuvių kalba ir pranyksianti, kad tik išliktų lietuviška dvasia. O kai jiems atsakoma, jog ir dvasia byloja visų pirma per kalbą, tai jeigu ir nutyla, tai anaiptol nereiškia nuomonės pakeitimo, tai reiškia tik stiprią viltį, jog gyvenimas turi savo logiką ir savaip viską sutvarkys. Kiti mėgina savo sąžines raminti tuo, kad jeigu lietuvybė ir žlugs, tai kad nors katalikybė atsilaikytų. Čia užmerkiamos akys į faktą, kad vienai dvasios brangenybei žuvus, nebeatsilaiko ir kitos“, – teigia kunigas.


Radviliškis
Burbiškio dvare šventines istorijas saugo 1 254 senoviniai eglės žaisliukai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Besiruošiant artėjančioms šventėms dairomasi ne tik į dovanas ar namų dekoracijas, bet ir į šventėms tinkamą aprangą. Stilistė pastebi, kad Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai diktuoja skirtingą aprangos nuotaiką – nuo santūraus elegantiškumo iki ryškesnių, drąsesnių sprendimų. Šių metų tendencijose susipina lietuviškas saikas, klasikinė estetika ir ryškesnės aprangos detalės, ypač laukiant Ugninio Arklio metų.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Lietuva | 4 MIN.
0
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) primena vartotojams – nuo sausio keičiantis elektros ir gamtinių dujų tarifams, rodmenis būtina deklaruoti iki 2025 m. gruodžio 31 d. imtinai.
Lietuva | 2 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė apie naują karo laivų klasę, kuri bus pavadinta jo vardu – tokia garbė paprastai suteikiama tik buvusiems šalies vadovams.
Pasaulis | 3 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Ne visiems šiemet pavyko sėkmingai sulaukti Kalėdų. Policija praneša, kad Radviliškyje vyrą mirtis pasiglemžė prieš pat šventes, o pačių miestiečių laukė šokiruojantis radinys.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Prieš Kalėdas nuotaikos Šiauliuose kaito – policija dabar pranešė, kad kelios dienos prieš Kūčias viename iš Saulės miesto naktinių klubų buvo sumušta moteris.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Akmenė
Šiauliai
Ankstų pirmadienio rytą Naujojoje Akmenėje sulaikytas neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Pirmadienį vienoje centrinės Šiaulių dalies sankryžoje laikinai neveikia šviesoforas. Apie tai vairuotojus ir kitus eismo dalyvius perspėja bendrovė „Šiaulių šviesa“.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Radviliškis
Šiauliai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0
Šiauliai
Radviliškis
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Po truputį namai, gatvės, miestai prisipildo kalėdinės dvasios ir jaudinančio šv. Kalėdų laukimo. Šis nuostabus reiškinys neaplenkė ir Lizdeikos gimnazijos, kurioje nuolat puoselėjamos gražios tradicijos padėti kitiems ir skiriamas didelis dėmesys empatijos ugdymui. Empatiški žmonės moka atpažinti kito žmogaus emocijas, nuotaikas bei parodyti, kad supranta, ką jaučia kitas žmogus. Kasmet, artėjant gražiausioms metų šventėms, gimnazijoje vyksta tradiciniai labdaros renginiai. Vienas iš jų – kalėdinė mugė „Parduok kalėdinę nuotaiką“.
Jaunimas | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Alytus
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Besiruošiant artėjančioms šventėms dairomasi ne tik į dovanas ar namų dekoracijas, bet ir į šventėms tinkamą aprangą. Stilistė pastebi, kad Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai diktuoja skirtingą aprangos nuotaiką – nuo santūraus elegantiškumo iki ryškesnių, drąsesnių sprendimų. Šių metų tendencijose susipina lietuviškas saikas, klasikinė estetika ir ryškesnės aprangos detalės, ypač laukiant Ugninio Arklio metų.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Gruodžio 24-oji – šv. Kūčios.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0