Idėjos virsta konkrečiais darbais

 Šie metai yra išskirtiniai tuo, kad pagaliau Raseinių rajono savivaldybės vadovai ir specialistai nuėjo ilgą kelią nuo idėjos iki konkrečių darbų pradžios, parengė ir suderino su įvairiomis institucijomis dokumentaciją ir po kurio laiko pradės įgyvendinti ilgai lauktus, gyventojams svarbius projektus.

„ Dar kandidatuodamas į rajono vadovo postą, pasisakiau už darbų tęstinumą ir jų išplėtimą. Praktika parodė, kad kurti naujus dalykus ne ant senų pamatų yra labai sudėtinga. Savivalda – tokia institucija, kur strateginiuose planuose numatytus projektus galime įgyvendinti per 5–7 metus, o kai kuriuos ir per daugiau metų. Tai sąlygoja įstatyminės bazės pataisos, kurios leidžia pastaruoju metu Vidaus reikalų ministerijai administruoti visus regionų ir savivaldybių projektus“, – teigė Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius.

– Pradėtas vienas sudėtingiausių projektų „Raseinių m. centrinės dalies patrauklumo didinimas“. Jau rašėme, kad pagal šį projektą iš pagrindų bus rekonstruojama ir modernizuojama visa Vilniaus gatvė, neišvengiamai keisis ir šalia jos esanti infrastruktūra – Nepriklausomybės gynėjų aikštė, autobusų stoties prieigos, Prabaudos miškelio–parko dalis. Kaip toliau vystomas šis ir kiti projektai?

– Paskelbtame viešajame rangos darbų konkurse šiuo metu yra užsiregistravę 18 įmonių, kurios norėtų įgyvendinti šį projektą. Tikimės, kad pretendentų bus ir daugiau. Jei sėkmingai įvyks viešieji pirkimai ir rangos darbų konkursų dalyviai neįsuks teismų karuselėje, tai jau šiais metais pradėsime šios teritorijos rekonstrukciją. Ji būtų pats šauniausias mūsų laimėjimas, pareikalavęs didžiulių pastangų, profesionalumo ir kantrybės. Sutvarkius pagrindinę, miestą reprezentuojančią gatvę ir šalia jos esančias viešąsias erdves, Raseinių vaizdas pasikeis iš esmės, bus daug patrauklesnis tiek investuotojams, tiek turistams, kurie lankosi ne tik rajono centre, bet ir mūsų pagrindinėje šventovėje – Šiluvos Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje.

Kitas mūsų rūpestis – atnaujinti ir padidinti Vinco Kudirkos gatvės – vienos pagrindinių Raseinių miesto gatvių, – vedančių į Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir šio kvartalo viešųjų erdvių, gyvenamųjų vietų patrauklumą bei pritaikyti rekreacinei poilsinei paskirčiai. Planuojama, kad žmonės galėtų pereiti iš vienos poilsio zonos į kitą su tam tikrais užimtumo elementais, kurie tenkins sportininkų, įvairaus amžiaus kūno kultūros entuziastų poreikius. Šioje teritorijoje improvizuotoje lauko klasėje vyks ir edukacinė veikla, kurioje dalyvaus keturių Raseinių mieste veikiančių ugdymo įstaigų moksleiviai.

Šiuo metu svarstomas ir projektuojamas Raseinių miesto senojo turgaus modernizavimas. Po jo pabaigos ši teritorija pasikeis estetiniu požiūriu, bus pritaikyta gyventojų poreikiams ir taps dar viena miesto puošmena. Turgaus, Algirdo, Partizanų gatvėse bus klojama nauja asfalto danga, po to šie darbai persikels ir į kitas miesto gatves. Be to, išplėsime atskiras dviračių takų atkarpas ir jas sujungsime į vieną žiedą. Juo mindami šios transporto priemonės pedalus, aktyvaus poilsio entuziastai susipažins su mūsų miestu. Žvelgdami į perspektyvą, galvojame ir apie Žemaičio aikštės rekonstrukciją.

Įgyvendindama šiuos konkrečius darbus, Savivaldybės administracija deda daug pastangų. Kiekvieną mėnesį jos direktorius Remigijus Ačas ir jo pavaduotojas Darius Ulickas rengia darbinius pasitarimus, kuriuose už atskirus projektus atsakingi specialistai informuoja apie darbų eigą.

Dalyvaudamas šiuose pasitarimuose ir gaudamas informaciją iš pirmų lūpų, aš visuomet pabrėžiu, kad administracijos specialistai atsakingai įvardintų darbų pradžios ir pabaigos datas – reikia tiksliai žinoti, kiek šiemet darbai pareikalaus Savivaldybės lėšų . Atsižvelgiant į tai, artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje bus perskirstomas biudžetas. Be to, darbuotojų prašau, kad pradedant ir vykdant projektuose numatytus darbus, apie tai jie informuotų gyventojus ir įspėtų, kad tam tikrą laiką bus nepatogumų dėl gatvių, elektros linijų ir kitų remontų. Dėl to ir aš asmeniškai atsiprašau žmonių ir viliuosi, kad jie bus kantrūs, supratingi, kad yra dėl ko kentėti.

– Raseinių kraštas – tai ne tik miestas, bet ir kitos gyvenamosios vietos. Kokie darbai jose numatyti?

– Ariogalos mieste liko dar neužbaigtas Kultūros centro pastato einamasis remontas. Savivaldybės biudžeto ir galbūt kitų fondų lėšomis stengsimės kuo greičiau užbaigti visus darbus ir šį objektą atiduoti kultūros ir meno darbuotojams. Šalia Ariogalos kultūros pastato ir stadione ant Dubysos kranto taip pat bus tvarkomos viešosios erdvės, kurios tarnaus žmonių poilsiui bei įvairiems renginiams.

Savivaldybės planuose – sutvarkyti ir Viduklės teritoriją prie seniūnijos, kultūros namų, kad šis miestelis įgautų naują patrauklų veidą. Neliks pamirštos ir atokesnės vietovės. Patvirtintas finansavimas sutvarkyti teritorijas Betygaloje, Kalnųjų ir Nemakščių seniūnijose, prie Sujainių ir Žaiginio tvenkinių. Ateityje vaizdas keisis ir kitose rajono seniūnijose, kurių gyventojai ir svečiai jausis patogiau, jaukiau.

Dar daugiau eilėje – mažesnių projektų, kaip antai, elektrifikacija. Mūsų rajono gatvėse nėra vieningos apšvietimo sistemos, todėl įrengti įvairių metų ir modelių šviestuvai. Kaip meras aš matau vienintelį kelią – pasirengti finansuojamam projektui ir jį įgyvendinti suvienijus privataus ir viešojo sektorių pajėgas.

Savivaldybė yra savo rajono šeimininkė, bet jos teritorijoje yra ir valstybės įmonių, valdančių įvairias ekonomikos sritis ir susikrovusių milžiniškus kapitalus. Jos yra finansiškai pajėgios keisti, modernizuoti visą joms priklausančią sistemą. Savivalda, kuriai palikta, tarkim, gatvių apšvietimo funkcija, neturi tokių finansinių galimybių ir negali su valstybinėmis įmonėmis žengti koja kojon. Todėl esame priversti parengti savo galimybių studiją, išnagrinėti situaciją, kad galėtume per 2–3 metus centralizuotai ir vieningai reorganizuoti apšvietimo sistemą Raseinių ir Ariogalos miestuose bei kitų gyvenviečių teritorijose.

– Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi Vietos savivaldos įstatymo pataisa įpareigoja seniūnijas apsispręsti, ar jos liks Savivaldybės administracijos padaliniais, ar taps biudžetinėmis įstaigomis. Šiuo keliu nori žengti visos rajono seniūnijos, bet lemiamą žodį, koks bus suteiktas joms savarankiškumas, tars Savivaldybės tarybos nariai. Kaip manote, kokia bus jų politinė valia?

– Manau, kad teigiama. Neseniai buvo priimtas palankus šiuo klausimu seniūnijoms Tarybos sprendimas. Jau seniai seniūnijos nori dirbti kaip savarankiškos įstaigos ir, mano nuomone, reikia atsigręžti į dirbančius vietose žmones. Jeigu seniūnija taps savarankišku vienetu, kaip biudžetinė įstaiga, ji galės operatyviau, sklandžiau ir paprasčiau spręsti jos gyventojų problemas. Iki šiol einama sudėtingesniu keliu – visus dalykus reikia suderinti su Savivaldybės administracijos vadovais, o dažnai ir Tarybos nariais. Turėdami didesnę veikimo laisvę, seniūnai patys galės pasirinkti prioritetus ir įtraukti daugiau gyventojų į visuomeninę veiklą.

– Kokios problemos jums, Raseinių rajono vadovui, šiuo metu kelia didžiausią nerimą?

 – Didžiausia problema – pritraukti į rajoną investicijų, tai yra steigti naujas įstaigas, įmones ir, žinoma, kurti naujas darbo vietas. Priimti Tarybos sprendimai palengvina šią užduotį. Naujai įsikūrusi įmonė nustatytam terminui gali būti atleista nuo žemės nuomos, turto mokesčių. Pirmieji žingsniai žengti ir naujų investicijų paieškos linkme – Taryba priėmė sprendimą steigti Viduklėje pramonės parką, į kurį investavę lėšų verslininkai turės teisę steigti savo įmones.

Nors nedarbo lygis mūsų rajone yra didelis, jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų, ypač viduriniosios grandies, stygius, nes labai daug raseiniškių įsikūrė Lietuvos didmiesčiuose arba emigravo į užsienį. Pastarieji metai, ypač šiemečiai, anot rašytojo Jono Avyžiaus, yra „sodybų tuštėjimo metas“. Tai yra ne tik mūsų rajono, bet ir šalies švietimo sistemos problema, primenanti, kad buvo pamirštas profesinis mokymas.

Kaip meras ir kaip žmogus, paskyręs savo gyvenimą šiam gimtam kraštui, būčiau laimingas, kad jauni žmonės pasiliktų čia ir kurtų savo ateitį. Šiandien kalbėti apie emigrantų sugrįžimą turbūt jau būtų per drąsu. Vyriausybė vis žada sustabdyti emigraciją, bet toliau kalbų iki šiol nenueita. Maža to, jos vykdoma politika orientuota į didžiųjų miestų plėtrą, nusigręžiant nuo kaimiškų rajonų. Dabartiniai įstatymai ir rengiami jų projektai palankūs stambiesiems šalies monopolininkams, o rajonuose veikiančioms nedidelėms įmonėms nepaliekama galimybių net išgyventi. Įstatymų leidėjai turi atsigręžti į regionus ir kurti įstatyminę bazę, palankią smulkiam ir vidutiniam verslui, ekonominiam vystymui. Priešingu atveju prarasime dar daugiau išsilavinusių, racionalaus proto, pačiame jėgų žydėjime žmonių.

Galėtume daug kalbėti apie problemas, bet jos savaime neišnyks be žmonių pastangų. Aš matau šviesą tamsaus tunelio gale: Raseinių krašte didėja naujagimių skaičius ir tuo pačiu daugėja vaikų darželių lankytojų. Ačiū Tarybos nariams, kurių sprendimu vaikų darželiuose steigiamos ir finansuojamos naujos ikimokyklinės grupės, joms remontuojamos patalpos, perkama protą ir fizines jėgas lavinanti šiuolaikinė įranga. Visi stengiamės kuo daugiau padėti mažiesiems raseiniškiams, kad jų tėveliai galėtų dirbti be rūpesčių ir kurtų mūsų krašto ateitį. Savivaldybė nepamiršta ir nepamirš visų gyventojų, kurių rūpesčius priimsime kaip savus ir bendromis pastangomis stengsimės, kad jų neliktų.