Idėja atsisakyti nepertraukiamo darbo stažo dėl papildomų atostogų sulaukė kritikos

Seimo nariams siūlant nuo 2023-ųjų nebereikalauti nepertraukiamo darbo stažo norint gauti papildomų atostogų už ilgą darbą vienoje darbovietėje, profsąjungos tam pritaria, tačiau finansininkai vertina skeptiškai. Abejonių kyla ir darbdaviams, ir Seimo teisininkams.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė abejoja, ar nauja tvarka būtų palanki darbuotojams. Jo manymu, ji būtų iš esmės neįgyvendinama, nes, pavyzdžiui, žmonėms keičiant darbą tos pačios grupės įmonėse jų darbo stažas nebūtų sumuojamas.  

„Yra įmonių koncernas su skirtingomis veiklomis ir žmogus padirbęs vienoje srityje pereina į kitą, norima, kad jo darbo trukmė sumuotųsi, bet yra skirtingi darbdaviai ir to sumavimo nebūtų. Būtų traktuojama, kad tai skirtingi darbdaviai“, – BNS tvirtino M. Lingė.   

Seimo teisininkai taip pat sako, kad įsidarbinus, pavyzdžiui, antrinėje grupės įmonėje, kuri yra savarankiškas juridinis asmuo, tai reikštų ir kitą darbdavį. 

M. Lingės teigimu, pataisa tiesiogiai susijusi su darbuotojo ir darbdavio santykiais, o dėl jų galima tartis kitais būdais: „Kalbama apie lojalumą, darbą vienoje įmonėje ilgą laiką (...) Dabar įmonės irgi lanksčiai stengiasi – per įvairius susitarimus, darbo ir kolektyvines sutartis – nusimatyti skatinimo priemones“.

Tačiau M. Lingė pabrėžė, kad Darbo kodeksas leidžia pertvarkant įmonę ar dėl terminuotų sutarčių išdirbtus metus sumuoti.

Darbdaviai: papildomos atostogos už stažą – sovietinių laikų reliktas 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pataisas pavadino politinių pažadų objektu.   

Jis prisiminė, kad 2016 metais Seime svarstant naująjį Darbo kodeksą toks papildomų atostogų dienų „bonusas“ už ilgalaikį darbą buvo verslo kritikuojamas, siūlyta iš viso to atsisakyti. 

„Iš sovietinių laikų persikėlė į mūsų dienas. Tas pats išlikę valstybės tarnyboje, išliko ir Darbo kodekse. Tai, kad darbuotojas vienoje vietoje dirba 15 ar 20 metų ar panašiai, įtakoja jo atostogas, o jeigu tik 10 ar 14 metų – dar ne“, – BNS kalbėjo jis.  

„Reikia kalbėti apie tai, koks yra teisingas laikotarpis žmonėms ilsėtis, o ne turėti kažkokias sudėtingas privilegijų schemas“, – teigė konfederacijos vadovas. 

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės taip pat mano, jog darbdaviai nėra nevykėliai, kad nesugebėtų patys sugalvoti skatinimo priemonių darbuotojams išsaugoti.

„Manyčiau, kad valstybės pagalba ir kišimasis į darbuotojo premijavimą už ilgalaikį darbą yra tikrai nereikalingas. Apskritai bet kokios Kodekso nuostatos, nustatančios privalomas darbdavio premijas, pavyzdžiui, papildomas apmokamas atostogas, yra sovietinių laikų liekanos (...). Įmonės turi pakankamai fantazijos ir pačios gali nuspręsti, kaip premijuoti ir apdovanoti savo darbuotojus už sukurtą vertę įmonei“, – BNS sakė D. Čibirienė.  

„Apmokėjimas tik už tai, kad ilgai dirbo, neatsižvelgiant į sukurtą ar planuojamą sukurti vertę, prieštarauja ekonomikai ir verslo prigimčiai“, – įsitikinusi D. Čibirienė.  

A. Romanovskis, be kita ko, pastebėjo, kad darbuotojai yra linkę kaupti atostogas, o ne ilsėtis. Jis teigė norintis, kad teikdami tokius siūlymus politikai pasitartų su profsąjungomis ir darbdaviais.  

Nepertraukiamo stažo reikalavimas nebeaktualus  

Pataisų autorius socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad dabartinis reguliavimas netobulas, nes neįvertinamas žmonių mobilumas, pavyzdžiui perkeliant darbuotoją į antrinę įmonę, steigiant filialus, kurie formaliai nėra ta pati įmonė.

„Toks darbuotojas, nepaisant lojalumo įmonei ar organizacijai, grįžęs dirbti į įmonę dėl formalaus reikalavimo, kad darbo stažas būtų nepertraukiamas, netenka teisės į papildomas kelių dienų atostogas“, – sako G. Paluckas.

Jis įsitikinęs, kad pakeitus papildomų atostogų už darbo stažą skaičiavimą pavyktų išlaikyti kvalifikuotus ir patyrusius specialistus.  

M. Lingės tvirtinimu, pataisą pradedant svarstyti Seime būtų gerai žinoti Trišalės tarybos poziciją šiuo klausimu. 

„Arba Trišalė taryba turėtų ieškoti tikslesnės formuluotės, kaip pasiekti norimą tikslą, arba jis nebus pasiektas“, – BNS teigė Seimo narys. 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, šis pokytis paliestų labai nedaug žmonių.  

„Kiek mes turime tokių darbuotojų, kurie pas tą patį darbdavį įsidarbina po kelis kartus. Matyt, labai labai mažą procentą. Yra labai mažos darbuotojų grupės, kuriems bus aktualus šis pasiūlymas. Sezoninius darbus dirbantiems žmonėms ir sudarantiems terminuotas projektinio darbo sutartis būtų labiausiai aktualu, nes tai tie darbuotojai, kurie pas tą patį darbdavį gali dirbti kad ir 10 ar 15 metų, o jų sutartys dėl tam tikrų aplinkybių nutrūksta“, – BNS kalbėjo I. Ruginienė.  

Finansininkai: apsunkins darbuotojų administravimą

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės D. Čibirienės teigimu, naują tvarką bus sudėtinga įgyvendinti. Pasak jos, esant daug minusų, pliusas darbuotojui „nėra tas dalykas, dėl kurio reikėtų apsunkinti verslui darbo jėgos administravimą“.  

„Sudėtinga įgyvendinti dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), nes tokiu atveju reikės kaupti duomenis apie darbuotojus net ir po jų atleidimo iki jų mirties. O šių duomenų tikrai reikės, jei darbuotojas sugalvos įsidarbinti toje pačioje įmonėje po 15 ar 40 metų visai kitose pareigose nei kad dirbo jaunystėje“, – BNS teigė D. Čibirienė.

Pasak jos, kadangi darbdavys neturi ir nerenka duomenų apie seniai atleistus darbuotojus, duomenų bazės bus perkrautos nereikalinga informacija.  

Asociacijos vadovės teigimu, ginčių gali kilti, jeigu įmonės teisinė forma keitėsi ilgą laiką: „Jei po darbuotojo atleidimo viena įmonė buvo padalinta į tris įmones. Kaip tada? Ar darbuotojui įsidarbinus į bet kurią iš jų toliau tęsiasi jo darbo stažas įmonėje, kuri seniai pertvarkyta?“ 

Darbo kodeksas dabar numato, kad dabar už 10 metų nepertraukiamą darbo stažą toje pačioje  darbovietėje priklauso trys papildomos atostogų dienos, o už kiekvienus paskesnius penkerius metus – viena diena.