Įamžintas Dainų karalienės atminimas

Muziejus įgyvendino tęstinį projektą „Sugrįžtanti dainomis“, skirtą žymiausios Ignalinos krašto pateikėjos Kristinos Skrebutėnienės tautosakos palikimo įprasminimui: knygos ir dainų garso įrašų leidyba. Rengiant knygą buvo atrinkta, iššifruota, skaitmenizuota Lietuvos literatūros ir tautosakos institute esanti archyvinė medžiaga. Muziejaus svetainėje sukurta virtuali paroda, kurioje pateikiama visa turima informacija apie K. Skrebutėnienę. 2022 m. gruodžio mėnesį surengtas projekto pristatymo renginys. O štai po metų, gruodžio 1 dieną, muziejuje jau džiaugtasi ilgo ir kruopštaus darbo rezultatu – nauja knyga ,,Žalioj girioj paukštės giema“, kurioje sukauptas mūsų krašto seniausių, vertingiausių dainų lobynas. Žodis „giema“ – tai sena žodžio „gieda“ forma.

O tos dainos! Niekur negirdėtos, savo melodija ir žodingumu užburiančios. Folkloro ansamblis „Čiulbutė“ ir jos vadovė, kultūrologė Sigutė taip pat padarė milžinišką darbą. Net 50 dainų išmoko, su jomis susigyveno ir įrašui sudainavo. Knygos pristatymo renginio dalyviams gražų koncertą ir pasidalijimą savo mintimis, jausmais dovanojo.

Kaip sakė muziejininkė Agnė Galatiltienė, knygoje „Žalioj girioj pateikiamos 256 dainos (iš jų 10 sutartinių) ir jų natos, yra QR kodo nuoroda į folkloro ansamblio „Čiulbutė“ įdainuotų dainų įrašus. Reikšmingame  leidinyje taip pat  publikuojami straipsniai apie K. Skrebutėnienę. Daug medžiagos apie šią asmenybę sukaupta Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos muziejuje. Dainų karalienės palikimas  aprašytas mokytojos Nijolės Keraitienės rašiniuose, pagerbtas renginiuose. Knygoje esančių straipsnių autorės N. Keraitienė ir dr. A. Nakienė  dalyvavo renginyje, dalijosi savo mintimis apie išskirtinio likimo asmenybę ir jos unikalias dainas. Prie knygos rengimo prisidėjusi ir net senųjų žodžių žodynėlį sudariusi kraštietė dr. Daiva Kardelytė-Grinevičienė sakė, kad jai šis darbas buvęs be galo įdomus, o knyga – tarsi lobių skrynelė, kurioje ne tik dainos, muzika, bet ir to meto gyvenimo atspindžiai, vertinga medžiaga kalbotyrai.

„Mes rytiečiai labai branginam savo iškilias asmenybes. Daugiau nei 40 metų kartu su mokiniais sekame Kristinos Skrebutėnienės pėdsakais. Ji mūsų krašto stiprybės simbolis. Būtent per šios moters stiprybę galima įgauti jėgų šiems laikams, kai sunku ypač dvasiniu požiūriu...“, – kalbėjo mokytoja Nijolė Keraitienė, su ja atvyko ir grupelė Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokinių, kurie priminė dainų karalienės gyvenimo istoriją, dainavo jos dainas.

Gražiu ir prasmingu darbu, šventiniu renginiu džiaugėsi savivaldybės mero pavaduotojas Vaidotas Židanavičius. Jis įteikė savivaldybės saldžias dovanas ansambliui „Čiulbutė“, pasveikino projekto vadovę Agnę Galatiltienę. Už pastangas įamžinti kultūros paveldo vertybes ir nuoširdų darbą įgyvendinant projektą jai skirta mero padėka. Knygos sutiktuvėse dalyvavo ir Ignalinos rajono viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė.

Visoms rajono bibliotekoms bus skirta šių knygų, jas gavo ir visi renginio dalyviai. 

Kristina Skrebutėnienė (1855–1943) – Ignalinos krašto liaudies dainininkė, tragiško likimo paribio kultūros ir kaimiškosios dvasios stiprybės liudytoja, dainų karaliene vadinama. Tautosakos rinkėjas Juozas Aidulis ir muzikologas Juozas Jurga 1934 m. užrašė ir pagarsino ypatingą jos palikimą – apie 500 dainų. Tverečiaus valsčiuje, Sekonų kaime, gimusi, vėliau Kuksuose gyvenusi moteris anksti liko našlaitė, gyveno skurdžiai, o 1905 m. nuo persirgtos sunkios ligos apako. Tačiau visus darbus dariusi ir akla būdama. Mirė 1943 m., palaidota Pivorų kaimo kapinėse, Kristina Skrebutėnienė anuomet tautosakos rinkėjams ne tik šimtus dainų sudainavo, bet ir raudų priraudojo, pasakų, sakmių pripasakojo, užminė ne vieną mįslę. Dainų rinkėjai, moterį, jau visai senutę, atradę senoj pirkelėj ant pečiaus tūnančią, į kamuoliuką susirietusią, suvargusią, sunykusią. Jie ėmė ir suabejojo: „kū jau ana čia pagiedos...“ Bet kai jau užgiedojo, tai tautosakininkai pusantro mėnesio atsiklausyti negalėjo. Liejosi ir liejosi dainos, viena už kitą gražesnės, niekur kitur negirdėtos... Ypač vertingos ir retos jos sutartinės. Tos dainos moteriai padėjo be galo sunkų, nelaimių ir netekčių pilną gyvenimą nugyventi.

Labai gražiai apie naują knygą savo mintimis tarmiškai pasidalijo Sigutė Mudinienė: „Išgyvinta, iščiupinėta, išmylėta, išgiedota... Sakyč, ne knyga, a kelionė praeitin ir ateitin. Pabuvom pusantra šimta metų atgalios i paliksma po savy... Kap taj Krisiutes (Kristinos Skrebutėnienės) dainaj: Palieku giema, palieku šaka...“