I. Šimonytė: tarp manęs ir G. Nausėdos yra daug skirtumų

Iki rinkimų likus vos kelioms dienoms kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė sako, kad žmonės, manantys, jog tarp jos ir Gitano Nausėdos nėra skirtumų, stipriai apsirinka. Šalies vadovo posto siekiančios Seimo narės teigimu, nuo savo oponento ji skiriasi tiek idėjų turiniu, tiek jų konkretumu, tiek apskritai savo lyderystės koncepcija. Tuo tarpu skirtumai, kuriuos yra linkęs tarp jų brėžti G. Nausėda, tvirtina I. Šimonytė, dažnai yra tiesiog manipuliacija.

G. Nausėda neturi nepriklausomumo monopolio, tvirtina buvusi finansų ministrė, pabrėždama, kad pastaruoju metu kandidatų diskusijų epicentre atsidūrę rinkimų kampanijų finansavimo klausimai ir yra ne kas kita, kaip tik jos oponento nepriklausomumo refleksija. I. Šimonytės teigimu, G. Nausėdos vengimas atsakyti į jos štabo pateiktus klausimus leidžia manyti, kad antrajame rinkimų ture šalies vadovo sieksiantis ekonomistas susikūrė tik nepriklausomybės fikciją.

I. Šimonytė nevengia ir daugiau kritikos G. Nausėdai, dar prieš savaitę kalbėjusiam, kad jo oponentė slepia ar net gėdijasi savo partiškumo. Pasak jos, kaip problemą matydamas jos santykius su konservatoriais, G. Nausėda tiesiog seka "valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio pėdomis, o ir debatuose, tvirtina ji, su oponentu sunku diskutuoti dėl pasitaikančio „jakeliūniško" mąstymo.

Interviu Eltai I. Šimonytė taip pat paaiškino savo atsisakymo dalyvauti "valstiečių" frakcijos posėdyje, skirtame apsispręsti, kuriam iš kandidatų gausiausia politinė jėga Seime deklaruos savo paramą. Pasak jos, tokie "valstiečių" kvietimai greičiausiai yra tik „vidinės choreografinės figūros", todėl, tikino ji, matydama ne vieną priežastį, kodėl „valstiečių" rinkėjai ir taip gali už ją balsuoti, apsieis be oficialių kontaktų su skepsio jos atžvilgiu neslepiančiu Ramūnu Karbauskiu.

Po kelių dienų rinkimai. Ar jaučiate didėjančią įtampą, ar visgi esate rami ir blogu miegu pastaruoju metu nesiskundžiate?

Aš visada miegu ramiai. Tiesa, intensyvumo daug, bet kai žinai daugiau mažiau, į kur nuėjai, gali daugiau mažiau įsivaizduoti ir tai, kaip toliau viskas atrodys. Yra daug intensyvaus darbo, savanoriai vaikšto nuo durų iki durų, aš pati važinėju, renginiuose dalyvauju. Tačiau tai nėra kažkokia įtampa, kuri neleistų miegoti.

Pirmame ture aplenkėte Gitaną Nausėdą - beveik 4 tūkst. balsų. Visgi sekant sociologines apklausas ir antrojo pasirinkimo skaičiavimus, tenka pripažinti, kad antrame ture ne jūs esate lyderė. Pavyks įveikti šiuos skaičius bei sudaužyti sociologų tariamas stiklines lubas?

Kai aš nusprendžiau kandidatuoti, buvo labai daug žmonių, tarp jų ir politologų, ir sociologų, sakančių, ką ji dabar daro, ji atims balsus iš Gitano Nausėdos, padarys taip, kad Skvernelis laimės prezidento rinkimus, nes į antrąjį rinkimų turą Šimonytė tikrai niekaip negali išeiti. Vėliau buvo kuriama kita legenda, kad Šimonytė negali niekaip gauti daugiau balsų negu konservatoriai gavo 2016 metų rudenį.

Tad aš filosofiškai į tai žiūriu, žmonių (politologų ir sociologų. – ELTA) toks darbas, jie turi kažkokius skaičius, juos analizuoja, daro išvadas, o aš darau savo darbus ir kartais tas išvadas pavyksta paneigti. Tikiuosi, kad ir šį kartą tai pavyks paneigti (...).

Rinkimuose viskas priklausys nuo daugelio veiksnių. Nes lygiai taip pat buvo ir su reitingais, kai Gitanas Nausėda buvo ilgą laiką pirmas. Tačiau reikia vertinti žmones, kurie ateis, todėl veikiausiai ir vaizdas atrodys kitaip. Vienas svarbiausių dalykų - rinkėjų mobilizacija. Žinoma, Gitano žinutės yra tokios, kad jis tarsi apeliuoja į visus vienu metu ir tai, galima sakyti, yra jo koziris. Visgi aš manau, kad tie žmonės, kurie mane renkasi, yra labiau disciplinuoti balsuotojai.

O kalbant apie discipliną. Akivaizdu, kad jūsų buvę oponentai pirmame rinkimų ture siekė mobilizuoti savą elektoratą pasitelkdami savotišką muštrą. Sutiktumėte, kad spaudimo naudojimas ir buvo priežastis, kodėl, šiuo atveju Saulius Skvernelis, pasitraukė iš varžybų?

Aš manau, kad Saulius Skvernelis gavo labai daug balsų. Nemanau, kad kas nors prieš pirmąjį turą skaičiavo, kad išėjimui į antrąjį turą reikės daugiau nei 400 tūkst. balsų. Matyt, jie neįvertino kiek daug žmonių ateis ir balsuos už Gitaną Nausėda ir mane, ir kiek daug jaunimo ateis. Bet kokiomis kitomis aplinkybėmis Sauliaus Skvernelio balsų turbūt būtų užtekę išeiti į antrąjį turą. Tiesiog taip susiklostė aplinkybės.

Manau, kad nemaža dalis 2016 metais balsavusių už „valstiečius" dabar už juos jau nebebalsuotų, tačiau, tikėtina, kad jie rinkosi balsuoti už S. Skvernelį, gal tam tikra dalis rinkosi Vytenį Andriukaitį. Tačiau Sauliaus Skvernelio surinktas balsų skaičius buvo įspūdingas.

Bet kalbant apie "valstiečių" mobilizacijos priemones. Nepasikišo patys sau kojos?

Manau, kad tai galėjo suveikti į priešingą pusę. Aš nežinau, ar dar daugiau balsų galėjo tikėtis S. Skvernelis, tačiau visai tikėtina, kad tai mobilizavo tuos rinkėjus, kurie rinkosi ne Skvernelį.

Šiuo atveju ir jus?

Ar mane, ar Gitaną Nausėdą. Manau, kad tai suveikė ironiškuoju būdu. Jei Ramūnas Karbauskis sakė, kad mes pasitrauksime iš valdžios, jeigu Saulius Skvernelis neišeis į antrąjį turą, tai tikriausiai atsirado žmonių, kurie pagalvojo, kad čia yra būdas padaryti taip, kad valdantieji pasitrauktų iš valdžios. Tai galima laikyti šaržavimu, tačiau, kad tai nepridėjo balsų premjerui aš nė kiek neabejoju.

Pakalbėkime apie jūsų akistatą su Gitanu Nausėda. Panašu, kad didžiausia diskusija tarp jūsų ir G. Nausėdos štabų kilo ne dėl idėjų turinio, bet dėl rinkimų agitacijos finansavimo. Pastarosiomis dienomis pasipylė kaltinimai, įtarinėjimai. Kodėl diskusija šitaip pasisuko, kodėl įnirtinga diskusija nevyksta programiniu ar ideologiniu idėjų pagrindu?

Diskusijos dėl programų ir dėl idėjų vyksta debatuose. Žinoma, negali pasakyti, kad mes su Gitanu Nausėda visais gyvenimo klausimais turime skirtingą nuomonę. Tačiau kartu yra ir daug klausimų, kuriais turime skirtingas nuomones arba yra daug klausimų, kuriais aš turiu nuomonę ir kurios nebijau įvardinti, tuo tarpu Gitanas Nausėda bando tiesiog būti toks abstraktesnis. Dėl to labai sunku diskutuoti - daug lengviau, kai nuomonės yra dvi priešingos ir kiekvienas gina savo nuomonę argumentais.

Tuo tarpu istorija dėl (rinkimų kampanijos. – ELTA) finansavimo, man atrodo, yra visiškai logiška. Vienas iš dalykų, kurį konkurentas (G. Nausėda. – ELTA) labai mėgsta pabrėžti, yra jo nepriklausomumas. Tarsi jis turėtų nepriklausomumo monopolį, o visi kiti, suprask, yra kažkokie priklausomi, ir priklausomi pirmiausia dėl to, kad yra skirtas partijos finansavimas kampanijai, kurį aš užsitikrinau laimėjusi priminius partijos rinkimus. Tai, mano nuomone, yra tiesiog manipuliacija nepriklausomumu, tarsi bandymas save prieš pastatyti kitiems... Nepasakysiu, kad tai yra labai simpatiška.

Todėl aš ir užduodu klausimą, kad, žiūrėkite, aš susirinkau savo pinigus iš žmonių, kurie mane rėmė. Nors, pasak G. Nausėdos, aš nesu nepriklausoma kandidatė, mane rėmė daug daugiau žmonių finansiškai ir didelėmis aukomis, ir mažomis aukoms. ir ta suma, kurią pavyko surinkti, yra didesnė negu pavyko surinkti konkurentui. Taip, kaip ir buvo sutarta, mane kartu finansavo ir partija, bet Gitanas Nausėda turėjo nemažiau intensyvią kampaniją, kurios reikalauja daug pinigų. Tai yra suskaičiuojamos išlaidos, ir mes matome šį neatitikimą, todėl mano štabo vadovas ir kelia klausimą, ar nėra taip, kad ta nepriklausomybė yra fikcija. Juk gali kilti klausimas, kas sudaro galimybę finansuoti kampaniją galimai skolon.

Jūs norite pasakyti, kad šie štabui pasiųsti klausimai yra iš esmės deklaruojamo G. Nausėdos nepriklausomumo refleksija? Jūsų štabo klausimuose Gitanui Nausėdai tarsi ir yra užuominų, kad jo nepriklausomybei gali įtakos turėti ir „Vilniaus prekyba", ir koncernas „MG Baltic".

Nėra nieko paprasčiau kaip tik atsakyti į tuos klausimus. Tiesiog atsakyti į tuos klausimus - taip arba ne. Tai, kad reklamos plotai buvo gauti jos atsisakius vienai iš kampanijų - taip ar ne? Jei ne - tai viskas aišku. Jeigu man užduotų tokį klausimus, aš į juos tiesiog atsakyčiau - tiesiai šviesiai. Jeigu ne, tai štabo vadovui, uždavusiam klausimus, tiesiog tektų atsiprašyti.

Grįžkime prie jūsų ir Gitano Nausėdos panašumų bei skirtumų. Pripažinkite, kad visuomenėje esama nemažos grupės žmonių, kurie, artėjant sekmadieniui, mąsto taip: „antrajame ture Šimonytė ir Nausėda, abu panašūs, nėra reikalo daugiau čia ko galvoti".

Šis naratyvas veikia ypač tuos rinkėjus, kurie pirmajame ture rinkosi Mindaugą Puidoką arba Arvydą Juozaitį, arba Valdemarą Tomaševskį. Už juos balsavę žmonės tikrai gali taip galvoti, kad nė vienas iš mūsų nėra jiems priimtinas kandidatas ir tiesiog nuspręsti rinkimuose nedalyvauti. Tiesiog gali taip būti. Gali būti ir taip, kad ta dalis žmonių tiesiog yra tie, kurie atėjo į rinkimus paskatinti ir užvesti Ramūno Karbauskio, sakančio, kad mus puola (...) Dabar žmonės ir manydami, kad ta pasaulio pabaiga neatėjo, gali vis dar svarstyti, tačiau čia jau yra mūsų štabų darbas įtikinti tuos, kurie gali balsuoti už mus.

Jūs iš esmės kalbate, kad dalis visuomenės jus su Nausėda mato vienodais, nes buvo intenciškai kurtas tam tikras naratyvas. Bet jei kalbėtumėte auditorijai, kuri yra centro dešinės ar net, iš dalies, priklausantys centro kairei - piliečiai, gyvenantys miestuose, išsilavinę ir galiausiai niekada neketinę balsuoti už Puidoką... kaip jiems įvardintumėte pagrindines skirtis tarp savęs ir Nausėdos? Debatuose, kurie jau vyko akistatoje su Nausėda, tarsi buvo galima išryškinti du momentus, kuriuose jūsų nuomonės aiškiau išsiskyrė - klausimas dėl bendradarbiavimo su Baltarusija, galbūt kalbai pasisukus apie tos pačios lyties partnerystes. Ar dar yra skirčių, dėl kurių jūs aiškiai galėtumėte pasakyti - aš esu tokia, o Nausėda yra toks?

Galima į tai atsakyti bendriau. Kalbant apie požiūrį į žmones ir pagarbą jiems... Žmones, kurie yra vienaip ar kitaip kitokie negu dauguma mūsų, tai čia mes galime kalbėti ir apie tą pačią partnerystę arba (partnerystę. – ELTA) tos pačios lyties, arba skirtingų lyčių, yra ir tokių žmonių, kurie renkasi kitokį gyvenimo kartu modelį.

Arba, pavyzdžiui, apie tas pačias lotyniškas raides. Mano nuomone, tai yra žmogaus tapatybės dalis, Gitano Nausėdos nuomone, tai yra kalbos dalis. Ir tokiu atveju blogai (jei nebus įteisinta trijų raidžių rašyba. – ELTA) bus, nes valdininkai iš klausos negalės teisingai užrašyti pavardžių. Tuo tarpu man atrodo, kad nelabai svarbu, ką galės ar negalės valdininkai - asmens vardas yra jo tapatybės dalis. Tai čia toks bendresnis kompleksas klausimų.

Kartu, man atrodo, kad mus labai skiria patirtis. Man mažiau tenka įsivaizduoti, kas iš tikrųjų vyksta ieškant konsensuso tarp skirtingų politinių jėgų, kaip iš tikrųjų atrodo tie patys tarptautiniai formatai, Europos Sąjungos ar Ministrų Tarybos. Aš tą darbą tiesiog esu dirbusi.

Tai čia yra pagrindinis skirtumas būtent tam elektoratui, kuris mus vertina kaip vakarietiško pasaulio apologetus, kokie mes turbūt ir esame. Aš esu išbandyta, patirtį turinti politikė. Kitas klausimas, ar svarbiau yra politikas, kuris ateina į jam naują lauką?

O jei jūsų konkurenciją su ponu Nausėda suvestume į vieną vaizdinį - kas su kuo ar kažkas prieš kažką, ar tiesiog - už kažką jūs kovojate?

Aš manau, kad kažkokio vieno vaizdinio nenupiešiu, nes čia nei Dovydas su Galiotu, nei Froidas su Mordoru, nei Haris Poteris prieš Voldermortą... Čia tiesiog susidūrė skirtingos lyderystės, ir tai net ne kova, o konkurencija. Yra skirtingos lyderystės formos, ir aš, ne paslaptis, esu žmogus, kuris yra pakankamai atviras, nuoširdus, tokio tipo žmogus, su kuriuo gali įsivaizduoti, kad galima nueiti ir išgerti alaus. Gitanas Nausėda savo natūra ir savo išvaizda yra tiesiog labiau mokytojo lyderystės tipo, tačiau ne lygus su visais kitais žmonėmis. Tad mano reikalas yra ne kovoti su Gitanu Nausėda, o tiesiog įtikinti, kad mano požiūris į lyderystę yra tai, kas atliepia žmonių širdis ir protus.

Savo ruožtu ponas Nausėda pokalbio su manimi metu pabrėžė, kad viena iš pagrindinių skirčių tarp jūsų ir jo yra partinė jūsų priklausomybė. Jis vaizdžiai akcentavo, kad jūs neva slepiatės po kauke, slepiate partiškumą ir galbūt net gėdijatės konservatorių. Tai net sukėlė tam tikrą apsižodžiavimą.

Jeigu aš būčiau tikrai norėjusi pasislėpti nuo Tėvynės sąjungos paramos, tai aš būčiau apsiskelbusi nepriklausoma kandidate. Niekada nepriklausiau partijai... Taip, esu frakcijoje, bet partijai nepriklausau. Nors galėjau padaryti taip, kaip didžioji dalis kandidatų prezidento rinkimuose darė - staiga visi pasidarė nepriklausomi, nesusiję su jokiomis partijomis. Aš dalyvavau pirminiuose partijos rinkimuose, visi tą žino, aš tuos rinkimus laimėjau.

Daug man kas bandė siūlyti, sakyti, kad reikia atsižegnoti nuo konservatorių, nes kitaip neva niekaip nebus galima pramušti konservatorių turimų balsų lubų, o aš visada sakiau, kad nesiruošiu nuo nieko slapstytis. Partija mane remia, o vienintelis dalykas, kuris, mano nuomone, yra svarbus - partija mane remdama visiškai neaiškina, ką man daryti (...)

Čia tiesiog bandymas rasti visuomenėje populiarią klišę, o, reikia pripažinti, visuomenėje egzistuoja klišė, kad konservatoriai yra visur, kad Landsbergis... Apie tai R. Karbauskis mėgsta kalbėti. Čia yra tiesiog taktikos dalis, bandymas atkartoti tą taktiką, kuri buvo naudojama rinkimuose ir anksčiau.

Jūs nuomone, tai, kad Gitanas Nausėda jūsų sąsajas su konservatorių partija mato kaip problemą yra grynai komunikacijos strategijos klausimas?

Aš esu visiškai tikra. Todėl, kad niekaip neįsivaizduoju, kaip galėtų žmogus matyti tą problemą dėl turinio, kai jis pats svarstė dalyvauti konservatorių partijos pirminiuose rinkimuose. Tarkime, jeigu jis pats būtų dalyvavęs ir nugalėjęs pirminiuose rinkimuose, o aš būčiau nedalyvavusi, tada viskas būtų kitaip? Jis tada būtų kitaip žiūrėjęs į konservatorių partiją? Gitanui, matyt, nepatinka tai, kad jis ne vienas pasaulyje yra laisvas žmogus. Netgi būdamas tam tikros bendruomenės dalimi, tu puikiausiai gali būti visiškai laisvas savo sprendimuose ir apsisprendimuose ir, su visa pagarba tai bendruomenei, kuri tavimi pasitiki ir tave iškėlė, vis dėlto gali savarankiškai spręsti klausimus dėl savo programos, dėl savo kampanijos veiksmų.

Tęsiant kalbą apie jūsų oponento komunikaciją. Jūs minėjote, kad kalbos "konservatoriai yra visur" buvo naudotos Ramūno Karbauskio, o ponas Nausėda jas tiesiog pratęsė nebelikus "valstiečių" kandidato prezidento rinkimuose. Šiame kontekste galima atrasti dar vieną štrichą: G. Nausėda kritiškai kelis kartus užsiminė, kad jūs, kaip buvusi konservatorių Vyriausybės ministrė, skolinotės krizės metu ne iš Tarptautinio valiutos fondo, kas buvo pigiau. Tokie jūsų padarytų sprendimų priminimai, pastaruoju metu dažniau girdimi iš Stasio Jakeliūno lūpų, jūsų nestebina, kad G. Nausėda taip sako?

Pati diskusija manęs nestebina, nes tai yra tie klausimai, kurie pastaruosius 10 metų kyla ir į kuriuos aš pasiruošusi dar 10 metų atsakinėti. Man tikrai nėra problema tą daryti. Nesvarbu kam atsakinėti, ar Puidokui, ar Gitanui Nausėdai. Čia problema, galbūt yra ta, kad kai kurie argumentai, kurie šioje diskusijoje naudojami, yra iš tokios populizmo skrynelės. O to nesitikėčiau iš Gitano, kaip profesionalaus ekonomisto ir žmogaus, kuris tuos dalykus mato plačiau negu kai kurie kiti prelegentai. Juolab kad jis jau ilgai komentuoja ekonominius dalykus Lietuvoje ir tikrai galima surasti atvejų, kai jis pats yra teigęs priešingai.

Vienuose debatuose jau buvo, mano nuomone, komiškas susikirtimas. Tuomet manęs Gitanas klausė, ar aš su dabartiniu žinojimu daryčiau kitokius sprendimus (sprendžiant finansų krizę. – ELTA). Aš tik noriu pažymėti, niekada nebus tokios situacijos, kad aš turėsiu dabartinį žinojimą, bet kartu būsiu ir ten praeityje. Man atrodo, kad tai yra tiesiog "jakeliūniškas", jeigu galiu taip pasakyti, mąstymo būdas, kai tu iš šios dienos pozicijų bandai nuteisti praeitį (...). Man atrodo, tai prikaišioti kaip kažkokį priekaištą yra tiesiog nesolidu, nes aš rasčiau daugybę praeities istorijų, su tomis pačiomis ekonominėmis prognozėmis.

Apibendrinant jūsų ir Gitano Nausėdos dalyvavimą debatuose prieš pirmąjį rinkimų turą, galima pastebėti, kad abu buvote labiau linkę pasyviai reaguoti į "valstiečių" stovyklos smūgius. Dabar nevengiate imtis atsakomųjų priemonių?

Aš manau, kad tiek pirmajame ture, tiek antrajame ture elgiuosi taip pat. Tiesiog einu savo keliu.

Tačiau pirmajame ture iš jūsų štabo jokių klausimų nė vienam iš kandidatų nebuvo išsiųsta.

Pirmame ture visa didžioji kampanijos išlaidų dalis buvo paskutinės kelios savaitės prieš pirmąjį turą. Apskritai visas tas išlaidų stebėjimas yra labiausiai susijęs su paskutinėmis savaitėmis, kai pasirodė reklamos televizijoje, radijuje. Kai tu žinai pats, kokio dydžio sąmatą pasirašai, tai tu daugiau mažiau įsivaizduoji, kokias sąmatas turėjo pasirašyti kiti kandidatai. tai čia yra natūralu...

Dar vienas įdomus prezidento rinkimų kontekstas - "valstiečiai" siekia egzaminuoti abu kandidatus sprendžiant, kuriam iš jūsų suteikti paramą. Jūs atsisakėte atvykti į frakcijos posėdį. Atsisakėte dėl to, kad laiko neturite, ar tiesiog netikite, kad kvietimas yra nuoširdus po to, kai Karbauskis paskelbė už jus nebalsuosiantis?

Aš ir neturiu laiko, nes visa ši savaitė yra suplanuota, ir "valstiečiai" siūlė vieną laiką, vėliau kitą... Matyt, jiems atrodo, kad tas susitikimas kandidatams turi būti toks svarbus, kad jie turi mesti kitus sutartus dalykus. Aš tikrai nesu nusiteikusi to daryti. Turint mintyje, kad Ramūnas Karbauskis labai aiškiai pasakė savo nuomonę, turint mintyje, kad čia yra susitikimas su frakcija, o ne su partijos valdymo organais... Tai čia, kažkuria prasme, gali būti tiesiog vidinės choreografinės figūros. Valstiečių ir žaliųjų frakcija nedisponuoja tais balsais, kurie buvo atiduoti už Saulių Skvernelį. Žmonės yra Lietuvoje savarankiški, ką ir parodė neblogai pirmas turas, jie priima sprendimus taip, kaip jiems atrodo geriausia.

Ar gerai suprantu, jūsų argumentuose neiti pas "valstiečius" principai nėra paskutinėje vietoje - štai, frakcijos vadovas anksčiau aiškiai pasakė, kad dėl paramos yra taip, o ne taip, neseniai apskritai apie jus jis kalbėjo kaip Landsbergio šešėlį...

Žiūrėkite, retorikos politikoje yra tiek, kad nė vienas iš tų žmonių, kurie apie mane kalbėjo, nėra mano priešas. Aš viską gerai suprantu, pažįstu žanro taisykles, žinau, kada reikia įsižeisti, kada nereikia, visa tai man daugiau mažiau aišku ir aš čia nerodau jokio principo. "Valstiečiai" čia galbūt rodo principą, kada tikrai žino, kad paskutinės dienos yra intensyvios ir mesteli tau kvietimą, paskui dar pasako, jog dar ir klausimų atsiųs. Apskritai į klausimus pasižiūrėjus, tarp jų yra daug tokių, kuriuos patys valstiečiai turėtų sau užsiduoti.

Tačiau Gitanas Nausėda sutiko susitikti. Panašu, kad bendravimą su kitomis partijomis jis traktuoja šiek tiek kitaip. Pavyzdžiui, jūs susilaukėte kritikos iš jo, kai pasakėte, kad nesiderėtumėte dėl paramos su tvarkiečių ir darbiečių lyderiais. G. Nausėda tokį apibendrinimą įvertino kaip jūsų rodomą nepagarbą šių partijų rinkėjams.

Matote, Gitano Nausėdos taktika būti "catch-all" kandidatu – taikyti į visas įmanomas politines jėgas ir visus įmanomus rinkėjus. Tai yra jo reikalas. Jis pasirinko tokią taktiką - tegul. Tačiau kažkurioje vietoje kažkurie rinkėjai bus nuvilti, nes tu negali vienu metu būti tinkamas visam tarpusavyje nesuderinamam spektrui, kažkurios tavo nuostatos kažkam netiks, nebent tu tų nuostatų neturi.

O klausimas apie partijų lyderius... Aš tikrai su partijų lyderiais dėl partijų paramos nesiderėjau ir nesiderėsiu, ir tai neturi nieko bendro su žmonėmis, kaip ir su "valstiečiais". Na, Ramūnas Karbauskis pasakė, kad niekada už mane nebalsuos - tvarka. Tačiau aš tikrai matau ne vieną priežastį, kodėl bent jau dalis žmonių, balsavusių už Saulių Skvernelį galėtų už mane balsuoti, ir man tie žmonės, o ne Ramūnas Karbauskis yra svarbu.

Nemanote, kad tuos pareiškimus, kuriuos deklaravote dėl lyderių paramos, visuomenės atskiros dalys perskaitys šiek tiek kitaip nei jūs dabar aiškinate. Nerizikuojate prarasti galbūt gyvybiškai svarbius balsus?

Visi balsai yra svarūs, tačiau labai svarbu, kad tu vienu metu netransliuotum tarpusavyje prieštaringų žinučių ir jeigu konkretūs asmenys, kaip Ramūnas Karbauskis, sukuria tokią situaciją, kai nebėra apie ką derėtis, tai nereiškia, kad tai yra kažkokia žinutė žmonėms, kurie balsuoja už "valstiečius" ar galvotų balsuoti, tai yra tik Ramūno Karbauskio nuomonė.

Gal Ramūnas Karbauskis persigalvos ir dėl paramos jums, kaip kad persigalvojo dėl traukimosi iš valdančiųjų?

Čia yra jo reikalas, aš jam nei siūlysiu persigalvoti, nei to prašysiu ar versiu.

O jei jau prakalbome apie tai, jus nustebino šiek tiek komiškos valdančiųjų lyderių nuomonių kaitos dėl traukimosi iš valdžios. Vieną dieną ranką prie širdies pridėjęs Ramūnas Karbauskis sako, kad trauksis, kitą dieną - kad nėra kitos išeities kaip tik pasilikti.

Aš pačioje pradžioje rankos prie širdies pridėtos nemačiau, todėl viskas, kas buvo vėliau, manęs nebegalėjo nustebinti. Nuo pat pradžių maniau, kad tai yra tiesiog mobilizacinis manevras, kurio tikslas yra pakviesti savo žmones į rinkimus, manipuliuojant užkoduota žinute, kad, supraskite, jei mūsų nebus tai žiūrėkite ir pensijų didėjimo nebus ar dar kažko. Tokių taktikų rinkimų metu pasitaiko ir man tai atrodė kaip taktika, taktika tai ir buvo. Tik kad viešumoje tas eisiu - nebeisiu, balsuojam - perbalsuojam... solidumo politinei jėgai žmonių akyse neprideda.

O vientisumo prasme, gali būti kad didžiausia Seimo frakcija gali būti paveikta dėl nepasitenkinimo kilusių iš centrinių jėgų?

Aš nežinau, kiek žmonių "valstiečių" frakcijoje kelia tokią įtampą ir ar jų savivertei turi įtakos tai, kad vienas žmogus gali tokį didelį būrį žmonių paversti savo pasirinkimų įkaitas ir kartais demonstruoti atvirą nepagarbą. Tai kaip Ramūnas Karbauskis pareiškia, kad visi eis iš valdančiosios daugumos, o Seimo pirmininkas ir Rima Baškienė pasakė, kad tikrai nereikia skubėti, jie Ramūno Karbauskio buvo apkaltinti, kad laikosi savo kėdžių ir dėl to nenori eiti iš valdžios. Galiausiai paaiškėjo, kad visi tų kėdžių laikosi. Man tiesiog kyla klausimas - kiek žmonės jaučia, kad yra jau tapę įkaitais kartais sarkastiškai atrodančių situacijų. Man atrodo, kad kažkuriame etape vis dėlto žmonėms toks vidinis savigarbos jausmas turėtų pradėti kalbėti.

O jei dar vieną momentą įvertintumėte iš pozicijų, kurių siekiate - teoriškai vis dar įmanomą Sauliaus Skvernelio pasitraukimą iš premjero pareigų. Jeigu taip susiklostytų, tai būtų, jūsų nuomone, nuostolis žvelgiant iš valstybės pozicijų?

Man atrodo, kad likus pusantrų metų iki Seimo rinkimų formuoti naują Vyriausybę su nauja programa, naujais įsipareigojimais ir labai ribotomis galimybėmis jau yra per didelė prabanga. Man atrodo, kad iš valstybės pozicijų būtų paprasčiau, jei esama Vyriausybė persiformuluotų tiek, kiek daugumai atrodytų esant reikalinga. Tad šiuo požiūriu tai būtų nuostolis.

Paskutinis klausimas, paskutinėmis dienomis iki rinkimų laukiate dar kažko netikėto?

Kas bus, su tuo ir susitvarkysime.

ELTA