I. Šimonytė susitiko su A. Duda: aptarta sugumo padėtis regione bei NATO viršūnių susitikimas Vilniuje

I. Šimonytė Lenkijos vadovui išsakė padėką už aktyvų šalies vaidmenį stiprinant saugumą regione, vykdant tarpusavio gebėjimų atremti įvairias grėsmes ugdymą, kurio pavyzdžiu yra šiuo metu vykstančios specialiųjų pajėgų greitojo reagavimo ir kovinės parengties pratybos.

„Nežabota Rusijos paremtą agresija suteikė artimai Lietuvos ir Lenkijos strateginei partnerystei naują postūmį, bendrais saugumo interesais ir brolišku solidarumu su užpulta Ukraina. Vilniaus viršūnių susitikime taip pat turime vieningus tikslus – sustiprinti NATO gynybą ir atgrasymą regione bei priartinti Ukrainą prie aljanso“, – sakė premjerė.

I. Šimonytė ir A. Duda sutarė, jog tvari taika gali būti pasiekta tik Ukrainai pasiekus pergalę ir susigrąžinus tarptautine teise pripažįstamų šalies teritorijų kontrolę, skelbiama pranešime.

„Nežabota Rusijos agresija suteikė artimai Lietuvos ir Lenkijos strateginei partnerystei naują postūmį, bendrais saugumo interesais ir brolišku solidarumu su užpulta Ukraina. Vilniaus viršūnių susitikime taip pat turime vieningus tikslus – sustiprinti NATO gynybą ir atgrasymą regione bei priartinti Ukrainą prie aljanso“, – sakė premjerė.

Anot I. Šimonytės, Rusijos tęsiamas karas Ukrainoje, pastarieji nestabilumo rizikas rodantys įvykiai pačioje Rusijoje ir geopolitinis Baltarusijos veiksnys įpareigoja stiprinti gynybą ir atgrasymą regione, o tam reikalingi ambicingi ir grėsmes atitinkantys NATO sprendimai, kurių tikimės susitikime Vilniuje.

Taip pat svarbu siekti tarptautinės Rusijos atsakomybės už agresijos nusikaltimą bei karo nusikaltimus ir agresorės padarytos žalos Ukrainai atlyginimo bei reikalinga tęsti sankcijų griežtinimą ir siekti kuo efektyvesnio jau taikomų priemonių įgyvendinimo, susitikime pažymėjo Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytė ir A. Duda susitikime taip pat aptarė ir „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ projekto eigą. Premjerė pabrėžė, jog šios šalių jungtys ypač aktualios ne tik civilinio susisiekimo, bet ir karinio mobilumo atžvilgiu, todėl yra tarp prioritetinių Lietuvos Vyriausybės tikslų.

Susitikime aptartas Baltijos valstybių sinchronizacijos procesas su kontinentinės Europos elektros tinklais. Ministrė Pirmininkė padėkojo Lenkijai už šio tikslo svarbos supratimą ir praktinę pagalbą. Ypač svarbu siekti kuo spartesnio ir bendro trijų Baltijos valstybių atsijungimo nuo BRELL sistemos, pažymėta susitikime.