I. Šimonytė ragina susilaikyti nuo rusakalbių persekiojimo, bet kokių išpuolių

Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje, premjerė Ingrida Šimonytė ragina susilaikyti nuo rusakalbių persekiojimo, bet kokių išpuolių.

„Reikia susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie yra kažkokiu būdu kuriantys pagrindą Putino propagandai skleisti melą apie kokius nors ksenofobinius ar kokius kitus išpuolius Lietuvoje“, – Vyriausybėje ketvirtadienį sakė premjerė, reaguodama į paminklų sovietiniams kariams išniekinimą Jurbarko ir Kaišiadorių rajonuose.

Ji kvietė nenaudoti „šitų nusiteikimų ar kažkokių stereotipų savo artimoje aplinkoje“ – kaimynystėje, darbe, mokyklose.

„Putino gerbėjai tautybės neturi – noriu tai pabrėžti (...). Norėčiau paraginti, pakviesti visus, jog tikrai mūsų aplinkoje nebūtų jokių net menkiausių apraiškų, kurios leistų manyti, kad mes kažkaip perkeliame Putino režimo atsakomybę mūsų bendrapiliečiams rusams“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Rengiamos pataisos dėl dezinformacijos

Vyriausybė žada rengti pataisas, kurios palengvintų teisėsaugos tyrimus dėl dezinformacijos skleidimo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Vis dėlto ji pabrėžia, kad svarbu saugoti ir žodžio laisvę, esančią liberalios demokratijos pamatu.

Jos teigimu, kai kurie pasiūlymai dėl dezinformacijos skleidimo gali būti įtraukti ir į nepaprastosios padėties, paskelbtos dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, apribojimus, kai šie bus iš anksto nustatomi laikotarpiui po kovo 10-osios.

„Tikrai dabar rengiami yra tie pasiūlymai, kažkokius pasiūlymus galbūt bus galima įtraukti į nepaprastosios padėties režimą, tiesiog tas sąlygas, tuos apribojimus, kurie yra nustatomi“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, nors dezinformacijos problemą Vyriausybė regi ir supranta, bet svarbu užtikrinti ir žodžio laisvę.

„Tikrai tą problemą regime, bet taip pat kartu yra ruošiami ir įstatymų pakeitimai. Mes vis dėlto esame ne Rusija ir ne Baltarusija. Mūsų užduotis yra, kad nepaisant to, jog tenka sunkiai kovoti su propaganda, ir nepaisant to, kad šalia yra didžiulis iškreiptos realybės gamybos fabrikas, kuris ne tik sau gamina tą iškreiptą realybę, bet gamina ją ir eksportui (ir pakankamai plačiai – iki pat Jungtinių Amerikos Valstijų ar tolimiausių planetos kampelių), vis dėlto mes turime užtikrinti savo pačių liberalios demokratijos pamatus. Ir žodžio laisvė, ir nuomonių įvairovė yra nekvestionuojamas dalykas“, – kalbėjo premjerė.

„Ta riba, kada tai jau pasidaro veikla, kenkianti valstybės saugumui, ji nėra taip lengvai nubrėžiama. Tačiau tikrai tie pasiūlymai dėl įstatymų pakeitimų, kad bent jau policija galėtų lengviau pradėti tyrimus ir greičiau priimti sprendimus, jie bus pateikti Seimui, taip“, – pridūrė ji.

Premjerė sakė, kad detaliau šiuos pakeitimus bus galima aptarti tuomet, kai jie bus parengti. Tai galėtų būti kitą savaitę.

Prezidento Gitano Nausėdos dekretu, Seimui jį patvirtinus, nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą įvesta nuo praėjusio ketvirtadienio iki kovo 10-osios 24 valandos.

Policijos departamentas trečiadienį pranešė, jog įvedus nepaprastąją padėtį ir susiklosčius įtemptai situacijai visuomenėje, bus blokuojami portalai, platinantys karo propagandą ar dezinformaciją.

Institucija teigė nustačiusi galimus Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus dėl neskelbtinos informacijos platinimo ir pranešė ėmusis priemonių, siekiant užkirsti kelią neskelbtinos informacijos sklaidai.  

Policija taip pat kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su prašymu kuo skubiau įvertinti ir pateikti Lietuvos internetinių tinklalapių sąrašą, kurie platina propagandą ar dezinformaciją. Gavus šią informaciją, bus pakartotinai kreiptasi į domeno valdytojus dėl lietuviškų internetinių tinklalapių blokavimo ir sprendžiamas klausimas dėl galimos atsakomybės jiems taikymo. 

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė komentare teigė, jog dabartinė situacija „kelia didžiulį nerimą, nes žmonės yra klaidinami, pateikiant jiems galimai iškreiptus faktus ir platinant dezinformaciją“.

Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą.

Taip pat draudžiama skleisti informaciją, kuria skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojamasi, niekinama, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu.

Vyriausybė artimiausiu metu numatys papildomas lėšas gynybai 

Vyriausybė artimiausiu metu spręs dėl priimančiosios šalies pajėgumų stiprinimo bei tarsis dėl to, kiek didinti gynybos finansavimą ilgesniu laikotarpiu, ketvirtadienį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, sprendimai priimami NATO sąjungininkams perkeliant papildomus pajėgumus į Lietuvą dėl Rusijos karo Ukrainoje.

„Lietuvos saugumo garantijos yra kaip niekada stiprios ir tai patvirtina ne tik žodžiai lyderių, ne tik jų vizitai į Lietuvą,(...) bet taip pat ir tos pajėgos, kurios yra perkeliamos ar į Lietuvą, ar į regioną, ar dar bus papildomai perkeliamos, stiprinant mūsų jau ne tik atgrasymą, bet ir apginamumą“, – ketvirtadienį sakė premjerė.

Pasak jos, Lietuva yra pasiruošusi padaryti viską, kad karių priėmimas vyktų sklandžiai.

„Tuo tikslu taip pat artimiausiu metu bus numatytos papildomos lėšos Krašto apsaugos ministerijai papildomai finansuoti priimančiosios šalies pajėgumus, kurie yra svarbūs atvykstant daugiau pajėgų, įkuriant kariškius, rūpinantis papildoma technika tam reikalinga“, – sakė premjerė.

„Vyriausybė sprendimus dėl to turėtų priimti jau ateinančią savaitę“, – pranešė ji.

Premjerė kitą savaitę su frakcijų Seime lyderiais tarsis dėl ilgalaikio krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo.

Ji viliasi, kad valstybės biudžeto patikslinimą Seimui Vyriausybė pateiks vos Seimui susirinkus į pavasario sesiją.

BNS