I. Šimonytė: per 4 metus pavyko išlaikyti supratimą, kad Vyriausybė dirba viešam interesui

Kadenciją baigianti premjerė sako, kad per ketverių metų kadenciją pavyko išlaikyti supratimą, jog Vyriausybė dirba viešam interesui.

„Man atrodo, labiausiai pavyko išlaikyti per visą šitą kadenciją supratimą, kad mes čia esame pašaukti dirbti viešam interesui, ne privačiam interesui“, – trečiadienį paskutinio Vyriausybės posėdžio metu sakė kadenciją baigianti premjerė.

„Tikrai buvo intensyvūs ir turiningi ketveri metai. Turbūt, kad visi turime, ką pagalvoti, kad gal būtumėme padarę kažkaip kitaip, bet tikrai neabejotinai visi turime daug daugiau pasakyti kuo didžiuojamės, kad pavyko padaryti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

2020 metų gruodį darbą pradėjusį Ministrų kabinetą suformavo trys valdančiąją daugumą po Seimo rinkimų sudariusios partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

Nuo pirmos darbo dienos Vyriausybei teko imtis veiksmų dėl COVID-19 pandemijos – buvo įvestas griežtas karantinas, pradėta vakcinacija, įdiegtas galimybių pasas.

„Prisimenant tas dienas, kuriomis atėjome į Vyriausybę, rinkomės į posėdžius visi su kaukėmis, galvodami, kaip čia dabar sustabdyti gyvenimą kuo mažiau jį sustabdant tam, kad nekolapsuotų Lietuvos sveikatos sistema ir kad kažkaip išsikapstytumėme iš covido“, – sakė konservatorė.

Vyriausybei taip pat teko valdyti neteisėtą migraciją iš Baltarusijos, dėl Rusijos pradėtos plataus masto invazijos Ukrainoje Ministrų kabinetas ne kartą kėlė gynybos finansavimą, skyrė paramą Kyjivui.

„Nepaisant to, kad gyvename labai sudėtingoje gepolitinėje aplinkoje ir tas fonas nėra tai, ką galėtum lengvai pamiršti, vis dėlto nepaisant to, Lietuva šiandien gyvena pačius geriausius savo laikus“, – sakė I. Šimonytė.

Aštuonioliktoji Vyriausybė mezgė glaudžius santykius su Taivanu, dėl ko pašlijo santykiai su Kinija, taip pat gilintas bendradarbiavimas su Vokietija, kuris ypač stiprintas gynybos srityje – Berlynas įsipareigojo iki 2027 metų dislokuoti brigadą Lietuvoje, gamyklą Radviliškio rajone ketina statyti šios šalies pramonės milžinė „Rheinmetall“.

Vyriausybė išgyveno ir vidines krizes – kilus skandalui dėl sankcijų bendrovei „Belaruskalij“, trauktis ruošėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, taip pat ir pati premjerė. Atsistatydinti I. Šimonytė žadėjo ir Seimui nepritarus pirmalaikiams rinkimams, kurie kilo dėl „čekiukų“ skandalo, palietusio didžiąją dalį parlamentinių partijų.

I. Šimonytės kabinetas kurį laiką buvo vienas stabiliausių per istoriją – praėjus dvejiems pirmiesiems metams, Vyriausybės sudėtyje nepasikeitė nė vienas ministras.

Visgi paskutiniais kadencijos metais Vyriausybės sudėtis keitėsi ne kartą. Pirmoji dėl savivaldybės nariams skirtų lėšų neteisėto panaudojimo iš pareigų pernai vasarą pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. 

Šis postas buvo nestabiliausias per visą kadenciją – J. Šiugždinienę pakeitęs Gintautas Jakštas pareigas paliko nepraėjus nė metams nuo darbo pradžios, o Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nesulaukė kadencijos pabaigos ir ministrės portfelį iškeitė į naujojo Seimo vicepirmininkės pareigas.

Iš viso ministrai šioje kadencijoje Vyriausybėje keitėsi šešis kartus – be jau minėtų pokyčių Švietimo ministerijoje, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienė po „Foxpay“ skandalo pakeitė Vytautas Šilinskas, atsistatydinusį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską pakeitė Laurynas Kasčiūnas, po prezidento rinkimų Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, Ministrų kabinete pasikeitė sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrai – Arūną Dulkį pakeitė Aurimas Pečkauskas, Kęstutį Navicką – Kazys Starkevičius.

Šis Ministrų kabinetas taip pat buvo vienas labiausiai užtikrinusių lyčių lygybę, nepaisant to, kad koreguojant jo sudėtį moterų ministrų skaičius keitėsi.

Įgaliojimų I. Šimonytės kabinetas neteks ketvirtadienį, kai prisieks socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė.

I. Šimonytė sakė G. Paluckui perduodanti situaciją, kuri „nereikalauja nei griebtis už galvos, nei ieškoti kur ten kas sugriuvo“.