Politika | 4 MIN.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė kol kas neskuba pradėti diskusijos dėl naujų Seimo opozicijos inicijuojamų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas kitų metų biudžeto rengimui. Papildomų priemonių poreikis bus vertinamas tuomet, kai bus sudėliotas 2023 m. valstybės pajamų ir išlaidų planas, tvirtina ji.
„Aš suprantu, ko siekia opozicija. Opozicija siekia ateiti į Vyriausybę ir gauti pakalbėti į kameras. Ko siekia Vyriausybė? Vyriausybė siekia geriausio rezultato, kurį galima padaryti esamomis aplinkybėmis. Reikia nepamiršti, kad ekonominė situacija augimo požiūriu kitais metais bus tikrai prastesnė“, – interviu naujienų agentūrai ELTA kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė tikina, kad opozicijos „antiinfliaciniai“ pasiūlymai jai yra „maždaug aiškūs. Tačiau Vyriausybės vadovė sako, kad parlamento mažumos iniciatyvas, susijusias su elektros rinkos liberalizavimo atidėjimu, pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams, gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo degalams sumažinimu bus galima iš naujo apsvarstyti tuomet, kai jau bus parengti kitų metų pajamų ir išlaidų plano rėmai.
„Procesas dabar yra toks, kad mes esame pačiame 2023 metų biudžeto projekto rengimo įkarštyje. Tada, kai bus aiškūs 2023 metų biudžeto apmatai, minimalios algos, biudžetinio sektoriaus darbo užmokesčio, kitų pozicijų pagrindiniai dydžiai, tada mes galėsime kalbėti apie tai, ar šitame tarpe, tarp kitų metų biudžeto ir šių metų rudenį yra reikalingi kažkokie papildomi sprendimai“, – aiškino ji.
Anot premjerės, dabar Vyriausybės užduotis nėra „rautis nuo galvos plaukus“, o tinkamai pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui ir suplanuoti pagrindinius biudžeto prioritetus pagal turimą informaciją. Vis tik, ministrė pirmininkė priduria, kad vertinant opozicijos siūlymus, jai susidaro įspūdis, jog siūloma vienu metu mažinti biudžeto įplaukas ir didinti asignavimus.
„Kai tuo pačiu metu rinkos didina kainą už Lietuvos valstybės skolą, tai reikia turėti pakankamai proto ir suprasti, kad valstybė sunkesniais laikais turi deficitą, tai yra normalu, bet tą deficitą finansuoti prieinama kaina galima iki tam tikros ribos“, – tvirtino ji.
„Negalima tiesiog visiems pažadėti visus mokesčius sumažinti ir visas išlaidas padidinti“, – pabrėžė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad iš opozicijos ir Vyriausybės atstovų suformuotos darbo grupės poreikis kilo po to, kai Seimo pavasario sesijos pabaigoje dėl progos pateikti savo „antiinfliacinius“ siūlymus Seimo posėdžius boikotavusi opozicija galiausiai pristatė keturis parengto paketo projektus.
Tačiau jau po pateikimo buvo atmestos visos keturios opozicijos iniciatyvos. Toks valdančiųjų sprendimas buvo palydėtas aštria opozicijos kritika. Teigta, kad vykusios derybos Dialogo grupėje buvo tik butaforinės, kad valdantieji pažemino opoziciją ir pamynė demokratines vertybes.
Opozicinių frakcijų parengtame pakete teikti siūlymai dėl lengvatinio PVM taikymo maisto produktams, šildymui, mažinti akcizus kurui, taip pat neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesine alga, nuo dabar galiojančio 6 mėnesių iki 12 mėnesių pratęsti terminą, kada įsigaliotų nauji mokestiniai pakeitimai ir kt.
Valdantiesiems atmetus opozicijos parengtus „antiinfliacinius“ siūlymus, parlamentarai užsiminė vasarą ketinantys parengti naujas iniciatyvas.
Tačiau Vyriausybė kol kas atidėlioja diskusijas su opozicija dėl klausimų, susijusių su infliacijos poveikio mažinimu.
Opozicija kritikuoja, kad valdantieji, žadėję vasarą suformuoti darbo grupę, kurioje savo pasiūlymus dėl infliacijos mažinimo galėtų pristatyti ir opozicijos atstovai, dabar nuo savo pasiūlymo atsitraukia. Politinių oponentų teigimu, Vyriausybės apsisprendimas ignoruoti opozicijos pasiūlymus aiškiai rodo, kad valdantieji visą atsakomybę už ekonominę situaciją ir infliacijos poveikį gyventojams prisiima patys.
etaplius TV
0
