I. Šimonytė: nesu tikra, kad žmonės iš tikrųjų supranta, kaip klostosi šita geopolitinė dinamika

Valdantiesiems kalbant, jog artimiausioje perspektyvoje papildomi asignavimai krašto apsaugai bus skiriami iš valstybės skolintų lėšų, kadenciją baigusi premjerė Ingrida Šimonytė stebisi, kodėl dabartinė Vyriausybė sprendimus apie reikalingas lėšas saugumui piliečiams pristato tik kaip „techninį sprendimą“. Anot politikės, šioje situacijoje visuomenės įsitraukimas ir siekis paaiškinti, kas vyksta pasaulyje, yra būtinas.

Konservatorės teigimu, reikia įvertinti ir tai, jog po paskutinės Valstybės gynimo tarybos (VGT), kuomet iškeltas ambicingas tikslas nuo kitų metų gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), iš esmės pasikeitė viskas. Todėl, leidžia suprasti parlamentarė, reikia ir iš naujo įvertinti, ar šaliai nederėtų investuoti į tokią ginkluotę ir karinę techniką, kuri pasiektų Lietuvą greičiau.

„Per tą laiką nuo Valstybės gynimo tarybos iki šiandien pasaulis yra visiškai kitas. (...) Klausimas, kaip ir kokius mes dabar sprendimus įgyvendiname. Iš to, ką aš dabar girdžiu, tai užduotis yra tiesiog paspartinti tai, kas buvo suplanuota ilgesniam laikotarpiui. Tai neginčijant paties sprendimo dėl divizijos, kadangi aš taip pat dalyvavau tą sprendimą priimant ir tikrai manau, kad tas sprendimas buvo tinkamas sprendimas, man atrodo dabar vis tiek reikia tą realybę reflektuoti ir pagalvoti, ar šalia to dalykų paspartinimo (…) mums nereikia pagalvoti kaip apie prioritetą apie pigesnius ir greitesnius dalykus, kurie mus, kaip valstybę, saugotų labiau“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė I. Šimonytė.

Vertindama Gintauto Palucko vedamo Ministrų kabineto retoriką, buvusi premjerė sako, jog tai, kas sakoma Lietuvoje, esmingai skiriasi nuo Danijos ministrės pirmininkės Mettės Frederiksen retorikos – pastaroji šią savaitę pranešė apie reikšmingus pokyčius šalies gynybos politikoje.

„Kuo labai skiriasi mūsų valdančiųjų komunikavimas nuo Mettės Frederiksen – labai esmingai? Mūsų valdantieji tą pateikia kaip techninį sprendimą. Mes pasiskolinsime, padarysime greičiau, jums apie nieką nereikės galvoti. Ką sako Mettė? Ji sako – pinigų bus, pirksime, ką reikia, bet mums reikės naujo kontrakto. Ir man atrodo čia ir yra esmė, kad ne 1940 m. vasaros nuotaikomis gyventume, kai žmonės ėjo į išleistuves, siuvosi sukneles, džiaugėsi vasara ir paskui staiga nustebo, kad atsitiko taip, kaip atsitiko“, – dėstė ji.

„Vis tiek reikia žmones laikyti įtrauktus. Negali būti, kad „visuomene, jūs nesukite dėl nieko galvos, mes čia kažkokį techninį dalyką sprendžiame, padarysime jį greičiau, bus visiems labai gerai“. Reikia galvoti ir apie kitas priemones“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Klausiama, kodėl, jos nuomone, dabartinės valdžios vieši pareiškimai yra taip besiskiriantys nuo, pavyzdžiui, Danijos premjerės pasisakymų, konservatorių frakcijos Seime narė pažymi – kyla klausimų, ar yra suvokiama reali situacijos grėsmė.

„Aš nesu tikra, kad žmonės iš tikrųjų supranta, kaip klostosi visa šita geopolitinė dinamika. Ir tame aš matau didžiausią pavojų, kad mes sprendimus, kurie atrodė tinkami ir pakankami prieš keletą mėnesių, tuos pačius sprendimus tiesiog sutraukiame į trumpesnę laiko ašį. Ir čia yra tas prielaidų klausimas – (laikoma – ELTA), kad visos kitos prielaidos galioja“, – pažymėjo politikė.

Ragina įsivertinti, ar prielaidos dėl skolinimosi ir gynybos planų – nesikeis

Anot konservatorės, dabartinė Lietuvos saugumo paradigma yra paremta daugybe prielaidų, kurios tiesiogiai priklauso nuo Vašingtono laikysenos. Todėl JAV prezidentui Donaldui Trumpui elgiantis nenuspėjamai, I. Šimonytė ragina pagalvoti apie alternatyvas ir bandyti planuoti, kaip valdžia spręstų problemas, jeigu šiuo metu palankios prielaidos pasikeistų.

Tokių alternatyvų, pasak jos, reiktų galvojant ir apie galimą skolinimąsi gynybai – o tiksliau, padėtį rinkoje.

„Šiame plane yra dar viena esminė prielaida: gerai, mes pasiskolinsime 10–12 mlrd. eurų per artimiausius keletą metų. Bet žmonės išeina iš prielaidos, kad rinkos atrodys taip, kaip dabar atrodo, ir ekonomika atrodys taip, kaip dabar atrodo. Ir tą kalba žmonės, kurie niekada nebandė pasiskolinti nieko tada, kada ekonomikoje situacija yra bloga ir kada rinkos tau nenori skolinti. O tie skolintojai, kurie šiaip drąsiausiai skolina – ką aš iš savo gana sudėtingos patirties žinau – tai yra JAV investuotojai“, – pasakojo I. Šimonytė, prisimindama, jog savu laiku Europos rinkos Lietuvai nebuvo linkusios skolinti.

„Tai kas bus, jeigu atsitiks kaip tame posakyje apie bankus – sako, kad tau duoda skėtį tada, kada saulė šviečia, ir jį atima tada, kada lyja. Mes turime daugybę prielaidų, kurioms visoms yra iškilusi grėsmė – net tokiam elementariam įsivaizdavimui, kad mūsų ekonomika augs po 3 procentus, o mūsų skola irgi kainuos po 3 procentus. Na, gerai, jeigu taip bus. Bet visoje šitoje dinamikoje pasaulio muitų, prekybos karų, galimų atvirkštinių sankcijų (...) gali būti visaip“, – įspėjo ji.

Nepaisant to, kad, politikės nuomone, dabartinis Ministrų kabinetas planuoja gynybą, vadovaujantis geriausiu įmanomu scenarijumi, I. Šimonytė viliasi, kad svarstomos ir kitokios tikimybės.

„Manau, tiesiog yra noras matyti tik tą patogų aveniu, kuriuo važiuoji. (...) Bet tu turi visada pagalvoti – o jeigu va šita prielaida neveikia? O kas, jeigu va šita prielaida neveikia? Ir aš noriu tikėti, kad tas galvojimas yra. Man jis yra neprieinamas, bet aš norėčiau tikėti, kad bent jau tarpusavyje apie tai žmonės, kurie atsakingi už sprendimus dabar, pasikalba“, – apibendrino buvusi ministrė pirmininkė.

Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.