Aktualijos | 4 MIN.
Augantys valstybės skolos administravimo kaštai signalizuoja, kad galimybių pasiskolinti neribotas pinigų sumas nėra, pabrėžia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės pirmininkės, skolinimosi kainos brangimą pirmiausia lemia rinkos dalyvių įskaičiuojamos geopolitinės rizikos.
„Aplinkui kalbant kolegoms, tenka išgirsti, kad viskam galime pasiskolinti, kiek tik kam į galvą kvėšteli. Tai faktas, kad taip nėra“, – šeštadienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus teigė I. Šimonytė.
Vis tik, premjerė pažymi, kad už skolą Lietuva šiuo metu moka kur kas mažiau nei 2009 m., kuomet už skolą buvo mokamos ir 9 proc. siekiančios palūkanos.
„Labai ilgai užtruko, kol Lietuvos obligacijų pajamingumas sumažėjo. Aišku, pirmiausiai dėl to, kad įstojome į euro zoną. Tai tuomet, kai žmonės klausia, ko mums ten stoti ir kokia iš to nauda, tai dabar tą naudą galime labai paprastai įsivertinti. Nes devalvacijos rizika dabar tikrai būtų įkainota ne 3 proc., o gerokai daugiau“, – tikino ji.
I. Šimonytė kartu atkreipia dėmesį, kad dabar, kai skolos kaina yra didesnė nei 0 proc., jos augimas reškia, kad vis didesnė valstybės išlaidų dalis būtų skiriama palūkanų mokėjimui, o ne kitų valstybės poreikių tenkinimui.
„Iki šiol tendencija buvo palanki, kai ankstesnės ženklios išlaidos skolai aptarnauti mažėjo ir tai atverdavo erdvės kitoms išlaidoms finansuoti. Dabar tendencija gali tapti priešinga, kai reikės atidėti daugiau pinigų skolos aptarnavimui. Tai reiškia, kad galimybės didinti finansavimą kitoms sritims bus atitinkamai mažesnės. Tai yra problema ir ją reikia matyti“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Tačiau premjerė kartu patikino, kad kitų metų biudžeto deficitas dar bus „palankus, kadangi dalis jo dar galės būti padengiama nulinėmis palūkanomis, lėšas pasiskolinant iš ES Ekonominio gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility). Vis dėlto ministrė pirmininkė įspėja, kad iš skolintų lėšų nereikėtų įprasti finansuoti nuolatinių ir ilgalaikių valstybės įsipareigojimų.
„Nereikėtų vėl įprasti finansuoti nuolatines išlaidas iš skolos. Vienkartinės išlaidos, kurios susijusios su kažkokiais šokais, karo pabėgėlių poreikiais ar energetikos šoku, kuris anksčiau ar vėliau baigsis, tai yra vienas dalykas. Bet jeigu pradėsime savo einamąsias išlaidas finansuoti iš skolintų lėšų – labai rekomenduočiau to nedaryti“, – akcentavo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Vyriausybės patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, jog valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Rugpjūčio pabaigoje SEB banko pateiktais duomenimis, pirmasis 2022 metų pusmetis buvo ypač sėkmingas valstybės finansams – per jį valstybės biudžete fiksuotas 818 mln. eurų perteklius, o dėl to mažiau, nei tikėtasi pavasarį, šiemet augs ir valstybės skola.
2,26 mlrd. eurų vertės infliacijos poveikio švelninimo paketą Vyriausybė parengė, o Seimas priėmė dar pavasarį. Juo nuo birželio padidintos senatvės pensijos ir socialinės išmokos, o nuo liepos visiems buitiniams vartotojams kompensuojama dalis elektros ir dujų kainų.
etaplius TV
0
