I. Šimonytė nemano, kad reikia privalomo NT draudimo: sudėtingoje padėtyje esantys žmonės nesugebėtų mokėti įmokų

Lietuvos gyventojams vis dažniau kenčiant nuo audrų, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nemano, kad privalomasis nekilnojamo turto (NT) draudimas tokiomis situacijomis padėtų. Anot jos, mažiausias pajamas turintys asmenys nesugebėtų mokėti įmokų, tad jiems valstybės parama yra naudingesnė.

„Manau, kad draudimas vis tiek populiarėja, nes anksčiau atrodė, jog visus privačius nuostolius turi padengti valstybės rezervas, kuris tokiais ištekliais nedisponuoja. (...) Aišku reikia turėti omenyje, kad ta atkuriamoji vertė, kuri kompensuojama draudimo, gali būti labai maža, o žmonėms su sudėtinga socialine padėtimi būtų nelengva mokėti įmokas. Tai jiems prasmingiau paramą suteiktų savivaldos institucijos“, – antradienį Seime teigė I. Šimonytė.

Taip ji atsakė į parlamentarės Rimos Baškienės klausimą, ar atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje daugėja audrų, gyventojai turėtų privalomai draustis NT. Politikė pabrėžė, kad savivaldybės ne visada gali užtikrinti reikalingą paramą.

„Ar nereikia privalomojo pastatų draudimo? Kad būtų ramiau ir žmonės žinotų, kad bus kompensuota tam tikras žalos atstatymas? Aišku, padėti žmonėms yra būtina ir tai svarbiausia pareiga. Bet tos paramos ne visada pakankama“, – klausė R. Baškienė.

I. Šimonytė tikino, kad, jeigu savivaldybės nebesugeba padėti žmonėms, netekusiems turto, dalį atsakomybės prisiima ir Vyriausybė. Visgi ji pripažįsta, kad duomenų surinkimas ir klausimų sprendimas užtrunka.

„Tai ta praktika, kaip šiuos klausimus sprendžiame, tai mes turime. Jeigu savivaldybėje yra paskelbta ekstremalioji situacija, jeigu tai yra tokio lygio įvykis, tai tuomet yra labai aiškus algoritmas, kaip mes tą žalą įsivertiname ir paskui dalinamės. Vyriausybė tam tikrą dalį tos pareigos prisiima. Tiek tik, kad tų duomenų surinkimas užima šiek tiek laiko, kol gauname savivaldybių duomenis, juos sutikriname, pasidaliname naštą ir tada tą klausimą išsprendžiame“, – aiškino ji.  

Visgi politikė pabrėžė, kad draudimo naudą, kai asmenys gali jį išmokėti, parodė ūkininkų pasėlių draudimas nuo krušos.

„Bet patirtis parodo, kad ūkininkai, kurie buvo apsidraudę nuo krušos, gavo solidžias išmokas ir tai padengė nuostolius“, – paminėjo I. Šimonytė.

„Ten, kur žmonės yra kuklių pajamų, tai tokius dalykus reikia vertinti atskirai“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad šeštadienį Lietuvoje siautė stiprūs lietūs, vėjas, Šiauliuose buvo užfiksuotas viesulas.

Kaip Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Robertas Šmitas, pranešimai dėl viesulo apgadinto turto iš pradžių buvo gauti iš Pakapės, Meškiškės ir Einoraičių kaimų. Anot jo, buvo pranešta apie apgadintus stogus, pastatus, išgriuvusias sienas.