Politika | 4 MIN.
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės nuomone, mokytojų žadamas streikas ir pretenzijos Ministrų Kabinetui neturėtų baigtis Švietimo ministerijos šturmu. Pasak jos, skirtingai nei Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės laikotarpiu, ši kartą dėl atlyginimų didinimo yra sutarusios visos politinės partijos.
„Skirtumas nuo Skvernelio scenarijaus yra vienas, bet jis yra esminis. Per tą laiką buvo pasirašytas nacionalinis susitarimas visų parlamentinių partijų dėl švietimo. Ten yra labai aiškūs įsipareigojimai dėl darbo užmokesčio ateinantiems metams. Ir Vyriausybė ketina tuos įsipareigojimus vykdyti“, – laidoje „Delfi interviu“ trečiadienį teigė I. Šimonytė.
Ji tikisi, kad šiai Vyriausybei pavyks susitarti su pedagogų profesinėmis sąjungomis.
„Toliau vyks derybos ir dėl kažko, tikiuosi, kas susitarsime“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė tikina, kad nacionaliniame susitarime numatytas tikslas padidinti pedagogų atlyginimus iki 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio bus pasiektas kitų metų rugsėjį. Pasak jos, ministerija yra linkusi rasti sprendimus ir dėl kitų mokytojų profsąjungų reikalavimų.
„Mes planuosime atitinkamai darbo užmokesčio didinimą, kad nuo kitų metų rugsėjo 1-osios tas 130 ir 150 proc. santykis būtų pasiektas. Koks bus pirmas etapas, mums dar reikia susitarti“, – teigė I. Šimonytė, pridurdama, kad neplanuoja palikti neįgyvendintų įsipareigojimų kitai Vyriausybei.
„Nacionalinis susitarimas reikalauja 130 ir 150 proc. santykio 2024 metų pabaigoje. Mes galėtume pagudrauti, kaip kartais būdavo daroma anksčiau, tikslą numesti į metų pabaigą ir pasakyti, kad metų pabaigoje vieną mėnesį kažką padarysim, o toliau tegu sprendžia ta Vyriausybė, kuri sudarinės 2025 metų biudžetą. Bet mums tai pasirodė nepadoru, todėl mes savo programoje įsirašėme dar griežčiau ir konkrečiau – kad tai yra rugsėjo mėnesis, tas santykis turi būti pasiektas“, – kalbėjo premjerė.
Pasak I. Šimonytės, švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) taip pat yra linkusi spręsti ir kitas mokytojų problemas, tokias kaip per didelės klasės ir darbo krūviai.
„Yra papildomų tam tikrų dalykų, kurie yra reikalavimuose, sakykime, dėl krūvių skaičiavimo, dėl klasių dydžių. Manau, kad tuos dalykus ministerija yra linkusi spręsti ir tuos sprendimus ras ir su viena profesine sąjunga, ir su kita“, – sakė ministrė pirmininkė.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
Politinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatyta, kad 2024 metų pabaigoje mokytojų atlyginimai turėtų siekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Praėjusią savaitę apie prisijungimą prie streiko pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
etaplius TV
0
