I. Šimonytė: likęs Vyriausybės kadencijos laikotarpis reikalaus sudėtingų sprendimų

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Krašto apsaugos ministerija skaidriai administravo padidėjusį finansavimą gynybai, tačiau likęs šios Vyriausybės kadencijos laikotarpis reikalaus sudėtingų sprendimų, todėl reikia keitimų ir krašto apsaugos ministro poste, iš kurio praėjusią savaitę buvo paprašytas atsistatydinti Arvydas Anušauskas.

„Pastaruosius trejus metus pagrindinis uždavinys Krašto apsaugos ministerijos buvo susidoroti garbingai su tuo, su kuo ne visiems pavyksta garbingai susidoroti, tai yra su dvigubai padidėjusiu biudžetu ir tai irgi nėra lengva. Manau, ministerija tai padarė pakankamai skaidriai ir pakankamai kokybiškai“, – po susitikimo su prezidentu pirmadienį žurnalistams komentavo I. Šimonytė.

Šis susitikimas įvyko po to, kai penktadienį krašto apsaugos ministras įteikė atsistatydinimo prašymą premjerei Ingridai Šimonytei.
„Tai, kad krašto apsaugos finansavimas buvo padidintas iki 2,5 proc., o dėl nominalo augimo dar susimultiplikavo tas efektas ir dar buvo nustatyta papildoma įmoka bankų solidarumo, kuri taip pat buvo skirta karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektams (...) tai Krašto apsaugos ministerija, sakykim, kokybiškai suadministravo“, – pridūrė ji.

Premjerės teigimu, likusiu šios Vyriausybės kadencijos laikotarpiu vyks sudėtinga diskusija dėl papildomų finansų gynybai, tad tai reikalaus didesnio aktyvumo priimant sprendimus nei dabartinio ministro Arvydo Anušausko.

„Dabar mes esame kitame etape, kai jau tikrai tie finansai kaip mana ant Krašto apsaugos ministerijos nebekris (...) tų ambicijų yra labai daug vienu metu, tai yra ir Vokietijos brigada, ir šaukimo reforma, ir nacionalinė divizija, rezervo aprūpinimas, ir kontrmobilumo priemonės, kaip jas įgyvendinti maksimaliai efektyviai per maksimaliai trumpą laiką (...) Tai reikalauja gana aktyvaus darbo permąstant skirtingas alternatyvas priklausomai nuo to, kiek to iš tikrųjų to papildomo finansavimo bus galima sutelkti artimiausiais metais, nes tai gali reikšti sprendimus, kur nebūtinai politikai bus labai greiti priimti“, – teigė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad žinia apie netikėtą ministro atsistatydinimą pasirodė penktadienį. A. Anušauskui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakarą išplatino pranešimą, kuriame nurodyta, jog premjerė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.

Šeštadienio ryte apie atsistatydinimą daugiau detalių pateikė ir pats A. Anušauskas. Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams A. Anušauskas sakė, kad jis iš premjerės sulaukė pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. Kaip teigė politikas, jis tokios „rokiruotės“ atsisakė.

Visgi, po susitikimo su prezidentu A. Anušauskas taip pat užsiminė apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje – politikas tikino susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“.

Savo ruožtu I. Šimonytė savo feisbuko paskyroje parašė, kad krašto apsaugos ministro A. Anušausko atsistatydinimas nėra susijęs su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle ar neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą. Pasak jos, tai yra susiję su lūkesčiu per šią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

Kad yra pasiruošęs sėsti į krašto apsaugos ministro postą šeštadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, tą jis padarys jei tik sulauks pasiūlymo.