I. Šimonytė įvertino G. Palucko ketinimus gerinti santykius su Kinija: neišmintinga

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė socialdemokratų į premjero postą siūlomo Gintauto Palucko kalbas apie poreikį gerinti santykius su Kinija vadina neišmintingomis. Pasak jos, jei G. Paluckas būtų bent kažkiek domėjęsis užsienio politika, jis žinotų, kad Lietuvos pastangos plėtoti santykius su Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalimis yra vertinamos tiek tarp JAV demokratų, tiek ir tarp respublikonų.

„Vertinu kaip neišmintingus, ir visai nepriklausomai nuo to, kokia būtų JAV administracija. Ponas Nausėda puikiai žino iš informacijos, kuri prieinama mums abiem, o ponas Paluckas žinotų, jeigu bent kiek labiau būtų domėjęsis užsienio politika, kad tiek respublikonų, tiek demokratų politikai vertina Lietuvos institucijų pastangas stiprinti ryšius su demokratijomis Indijos-Ramiojo vandenyno regione ir supratimą, kad būtina minimizuoti rizikas, kylančias iš Kinijos ambicijų“, – raštu Eltai pateiktame atsakyme teigia I. Šimonytė.

Ji akcentuoja, kad ši jos Vyriausybės pasirinkta Lietuvos užsienio politikos kryptis taip pat atvėrė ir nemažai durų.

„Tai yra klausimas, kuriuo JAV politikoje egzistuoja konsensusas ir tokių temų likę ne tiek daug. Todėl Lietuvos pastangos per šią kadenciją stiprinti savo atsparumą, kurti švarias tiekimo grandines taip pat buvo aukštai vertinamos ir atvėrė nemažai durų“, – pabrėžia I. Šimonytė.

„Dar daugiau – ekonominio spaudimo Lietuvai dėka net ES lygiu gerokai suintensyvėjo diskusijos apie Kinijos vaidmenį ES ekonomikoje ir matome bent dalinį pokytį ten, kur anksčiau buvo tik džiaugiamasi intensyvia prekyba ir tuo, kad ES užleido aibę pozicijų, įskaitant ir strateginių, Kinijos importui. Rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui, neabejotinai bus daug daugiau dėmesio ir ES laikysenai šioje temoje“, – pažymi ji.

Sprendimas pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą būtų pažeminimas

I. Šimonytė leidžia suprasti, kad sprendimas pakeisti Lietuvoje veikiančios Taivaniečių atstovybės pavadinimą būtų vertinamas kaip pažeminimas šiai šaliai.

„Sprendimas pažeminti diplomatinių santykių lygmenį buvo vienašalis Pekino sprendimas. Mes jo savo sprendimais pakeisti negalime. Tačiau jeigu sąlyga pakeisti tą Pekino sprendimą bus mums ar mūsų bendraminčiams pakeisti kitus savo sprendimus, man sunku įsivaizduoti, kaip tai galėtų būti vertintina kitaip nei pažeminimas“, – teigia I. Šimonytė.

Todėl G. Palucko planus gerinti santykius su Kinija, neatsižvelgiant į geopolitines aplinkybes, I. Šimonytė vadina apgailėtinais.

„Lietuva, iki šiol viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų ir viena aiškiausiai suvokiančių, kokias pasekmes turėtų neteisinga „taika“, o tiksliau putino appeasement‘as, puikiai mato ir kas padeda rusijai kariauti karą ir apeiti sankcijas. Tad apgailėtina, kad numanomas Vyriausybės (kuriai, kaip buvo teigiama, nebus įdomi užsienio politika, nes ją neva jau vykdo Prezidentas ir jie jam „netrukdysią“) vadovas iš visų geopolitinių iššūkių, grėsmių ir galimybių Lietuvai teiškelia šį vieną“, – sakė ji.

Klausimas dėl Lietuvos santykių su Kinija grįžo į dėmesio centrą po to, kai Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus G. Paluckas pareiškė, jog reikėtų gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu.

„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.

Be to, LSDP programoje pabrėžiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai. Tačiau socialdemokratai akcentavo, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.