I. Šimonytė: didžiausios pagalbos iš ES institucijų tikimasi derybose su Irako Vyriausybe

Pirmadienį su Europos Komisijos nare Ylva Johansson, atsakinga už vidaus reikalus, susitikusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad Lietuva susilaukė užtektinai didelio dėmesio iš Europos Sąjungos institucijų, siekiant suvaldyti nelegalių migrantų srautus iš Baltarusijos. Tačiau premjerė taip pat išskyrė kelias sritis, kur tikisi dar didesnės ES pagalbos.

Didžiausios Europos Komisijos ir kitų ES institucijų pagalbos premjerė tikisi derybose su Irako Vyriausybe, taip siekiant sumažinti nelegalių migrantų srautų potencialą.

„Didžiausias lūkestis yra Europos Sąjungos galimybėms išnaudoti savo derybines pozicijas su Irako Vyriausybe, turint mintyje, kad didžioji dalis nelegalių migrantų, kurie kerta sieną, yra kilę iš Irako. Tiek mažinant srautą, tiek sprendžiant klausimus dėl readmisijos, tiek ir randant svertų įtikinti Iraką vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus dėl savo piliečių susigrąžinimo“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė neatmetė galimybės, kad Lietuva kreipsis su prašymu dalį Lietuvoje sulaikytų nelegalių migrantų apgyvendinti kitose ES šalyse.

„Taip, svarstoma, bet kol kas negaliu pasakyti, kada valstybė kreipsis su šiuo prašymu. Jeigu situacija taps sunkiai valdoma, žinoma, kad prašysime tos pagalbos“, – sakė ji.

Ministrė pirmininkė akcentavo ir praktinės pagalbos poreikį. Tokios institucijos, kaip „Frontex“, I. Šimonytės manymu, galėtų aktyviau prisidėti nagrinėjant prieglobsčio prašymus. Ji taip pat pabrėžė ir vertėjų bei kitų specialistų poreikį, kurie padėtų Lietuvai tvarkantis su nelegalia migracija.

„Čia yra reikalinga ir vertėjų pagalba, kadangi yra tam tikrų kalbos iššūkių, taip pat ir kitų specialistų iš valstybių, kurios jau yra susidūrusios su didžiuliu migrantų srautu, su tuo susijusiais logistiniais iššūkiais“, – teigė I. Šimonytė.

Y. Johansson: EK naudojasi politiniu ir teisiniu spaudimu siekiant, kad Irakas laikytųsi readmisijos susitarimo

Tuo metu Lietuvoje viešinti EK vidaus reikalų komisarė Y. Johansson teigia, kad ES siekia pasitelkti teisinio ir politinio spaudimo priemones Irako atžvilgiu. Vienas iš įrankių, pasak jos, yra ES šalių vizų suteikimo Irako piliečiams tvarkos pakeitimas.

„Kalbant apie Iraką, aš neseniai pasiūliau naujas vizų priemones Irako atžvilgiu, jeigu jie nesustabdys tokių piliečių atvykimų. Taigi mes naudojamės politiniu, teisiniu spaudimu trečiųjų šalių atžvilgiu, siekdami, kad jie laikytųsi susitarimų dėl readmisijos“, – po susitikimo kalbėjo Y. Johansson, kartu pabrėždama, kad šiuo metu svarbiausia išspręsti deportacijos klausimą.

 „Dabar svarbiausias dalykas užkirsti kelią nelegaliems migrantams atvykti į Lietuvą ir išsiųsti atgal tuos žmones, kurie neturi teisės čia pasilikti“, – tvirtino ji.

Y. Johansson atkreipė dėmesį ir į pastaraisiais metais priimtą Migracijos ir prieglobsčio paktą.

„Pernai mes pateikėme pasiūlymą dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto, kuris sprendžia visus šiuos klausimus, su kuriais dabar susiduriame. Ir jis galėtų padėti susikoncentruoti ties nelegaliais maršrutais, siekiant užtikrinti, kad atvykstantys nelegaliai, kurie tikriausiai net nėra pabėgėliai, turėtų turėti tam tikrą nuolatinę numatytą procedūrą, skirtingą nuo pabėgėlių procedūros. Ir dabar jau tai yra įgyvendinama“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė Y. Johansson.

Europos Komisijos narė teigė pasiūliusi privalomą solidarumo mechanizmą, pagal kurį su nelegalių migrantų srautais susidurianti valstybė galėtų tikėtis ne vien tik savanoriškos paramos iš kitų valstybių narių.

„Mano pasiūlymas taip pat yra privalomas solidarumo mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad valstybei narei patiriant spaudimą, ji galėtų tikėtis tam tikros paramos iš valstybių narių, kuri nebūtų vien tik savanoriška“, – taip pat akcentavo Europos Komisijos narė.

„Mano nuomone, susitarimo dėl Migracijos ir prieglobsčio pakto trūkumas silpnino mus anksčiau ir dėl to mes negalėjome pasiųsti tvirtos žinutės dėl migracijos“, – pridūrė ji.

Y. Johansson taip pat akcentavo, kad Lietuva nelegalių migrantų sukeltoje krizėje neturėtų būti palikta viena.

„Europos Sąjunga turi daug galių kalbantis su trečiosiomis šalimis ir dėl to mes turime taip daryti. Lietuva neturi būti palikta viena ir nėra palikta viena. Todėl mes esame kartu ir naudojame visą savo turimą galią Europos Sąjungoje“, – pabrėžė Europos Komisijos narė.

Komisarė Y. Johansson pirmadienį susitiko su šalies vadovu Gitanu Nausėda ir premjere I. Šimonyte, taip pat ji lankysis pasienyje, kur užkardose yra laikinai apgyvendinti neteisėtai Lietuvos sieną kirtę asmenys.

Praėjusią parą, sekmadienį, Statistikos departamento duomenimis, sulaikyti 287 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtę migrantai. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 3832.

Šis skaičius dešimtis kartų viršija buvusį per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2555. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 124 Sirijos, 90 Rusijos, 91 Irano, 79 Gvinėjos ir 79 Afganistano bei kitų šalių piliečiai.

Šiuo metu tokie užsieniečiai yra apgyvendinami VSAT padaliniuose – Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokyklos bendrabučiuose Medininkuose (Vilniaus r.), pasienyje su Baltarusija veikiančiose užkardose ir Druskininkų savivaldybėje esančio Švendubrės upių pasienio kontrolės punkto teritorijoje.

Migrantai, be Rūdninkų stovyklos, yra apgyvendinti ir savivaldybių suteiktuose objektuose Alytaus mieste ir rajone, Ignalinos, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.

Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.

Lietuva taip pat pradėjo tiesti fizinį barjerą – koncertinos tvorą. Migracijos departamentas priima daugiau darbuotojų, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyktų sparčiau.