„Auganti kaina už valstybės skolą yra vienas iš svarbių signalų, kad mes negalime tiesiog įsivaizduoti, jog išleisime daugiau, negu uždirbame, nes skola mums kainuoja nulį. Buvo aišku, kad skola kažkada nustos kainuoti nulį, nes tas nulis pats savaime nebuvo natūralus. Jis susiklostė dėl daugelio veiksnių, įskaitant ir beprecedentę Europos Centrinio banko pinigų politiką“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
Nors Europos Sąjungos šalims narėms šiuo metu nėra taikomi Mastrichto kriterijai, ribojantys šalies deficitą, ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad prie jų anksčiau ar vėliau bus grįžtama. Todėl, anot premjerės, biudžeto išlaidos tikrai nebus didinamos „vien dėl to, kad artėja rinkiminiai metai“.
Tačiau ji kartu pabrėžė, kad biudžeto deficitą galima sumažinti ir dėl išaugusių pajamų, o ne tik mažinant asignavimus.
„Tai nereiškia, kad mums reikės mažinti išlaidas. Žmonėms atrodo, kad jeigu deficitas mažėja, tai būtinai mažėja išlaidos. Ne. Pajamos, vis dar prognozuojame, kad augs. Augs nuo aukštesnės bazės, negu kad atrodė“, – aiškino ji.
Ministrė pirmininkė tvirtina, kad artėjančiais metais atotrūkis tarp pajamų ir išlaidų turėtų sumažėti ir dėl to, jog šiemet nemaža biudžeto išlaidų dalis buvo skirta finansuoti projektus, kurie nereikalauja nuolatinių biudžeto asignavimų kiekvienais metais.
„Faktas tas, kad šiais metais buvo didelis deficito šuolis dėl įvairių ir vienkartinių dalykų. Pavyzdžiui, paramos Ukrainos pabėgėliams. Tai yra labai didelė suma, apie pusė procento bendrojo vidaus produkto. Taip pat, kai kurios kitos, naujai atsiradusios išlaidos, kurių mes negalėjome patikimai suprognozuoti 2021 m. Dėl to deficitą teko šiek tiek didinti, o ekonominę projekciją mažinti“, – tikino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Vyriausybės patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, jog valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
etaplius TV
0
