I. Šimonytė apie tai, kokie verslai pirmiausia galėtų tęsti veiklą: dar reikės padiskutuoti

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad apie verslus, kurie pirmiausia galėtų pajusti karantino švelninimą, dar reikės diskutuoti.

„Apie tai dar kalbėsime atskirai, esame sutarę, kad atskirai susėsime verslo ir veiklų temoje kalbėtis su ekspertais, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Sveikatos ministerija, kokiais terminais ir kokia seka yra saugiausia apribojimus laisvinti,

Akivaizdu, kad verslai labai skirtingi. Yra verslai kontaktiniai, bet labai maži, kur rizikos yra vienokios, yra kažkokie traukos centrai, kur dėl žmonių skaičiaus ir srauto kontaktų gali būtų daug“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Apie tai dar reikės padiskutuoti atskirai. Manau, kad šią savaitę tokią diskusiją turėsime“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė: girdžiu, ką sako verslas, bet sprendimų dėl karantino atlaisvinimo negalima priimti per greitai

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako suprantanti verslo prašymus svarstyti karantino ribojimų atlaisvinimus, tačiau akcentuoja, kad svarbu nepriimti šių sprendimų pernelyg greitai ir nesugadinti gerėjančių epidemiologinių tendencijų.  

Pirmadienį spaudos konferencijoje I. Šimonytė sakė verslo kreipimusis dėl veiklos atlaisvinimo vertinanti kaip natūralų procesą, tačiau akcentavo, kad Vyriausybė yra atsakinga ir už žmonių gyvybes bei sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimą.

„Vertinu kaip visiškai natūralų ir visiškai suprantamą, bet tuo pačiu verslas turi suprasti, kad Vyriausybė turi atsakomybę ne tik už verslo sąlygas, bet ir už žmonių gyvybes, sveikatą, sveikatos sistemos funkcionavimą ir už daugybę kitų sričių ir kai yra keli skirtingi interesai, tenka tuos interesus tarpusavyje balansuoti ir toks yra politikų darbas“, – sakė premjerė.

Jos teigimu, dabar svarbu išlaikyti gerėjančias tendencijas.

„Labai gerai, kad turime neprastą tendenciją, labai svarbu tos tendencijos nesugadinti. Girdžiu, ką sako verslo atstovai, ir manau, kad Vyriausybės nariai taip pat girdi, bet mums svarbiausia savo veiksmais nesukurti neprognozuojamumo, tai yra nepriimti spendimo pernelyg greitai, kad jau viskas gerai ir galima apribojimus nuimti, kai po dviejų ar trijų savaičių vėl reikės pasakyti: oi, padarėme klaidą, visų atsiprašome ir vėl užsidarome. Šitie amerikietiški kalneliai pačiam verslui yra kenksmingi“, – sakė ministrė pirmininkė.

Kosmetikų ir kosmetologų asociacija savo ir Lietuvos grožio specialistų vardu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Vyriausybę, prašydama įvertinti kosmetikų ir kosmetologų teikiamų paslaugų atnaujinimo galimybes nuo vasario 1 dienos.

Kaip teigiama kreipimesi, Statistikos departamento duomenimis, grožio salonų versle dirbančių žmonių skaičiaus indeksas. palyginti 2019 ir 2020 metų trečio ketvirčio duomenis, sumažėjo atitinkamai nuo 114,4 iki 111,8, kas, pasak asociacijos, rodo augantį nedarbą šiame sektoriuje ir didėjančią mokestinę naštą valstybei.

Tuo tarpu Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) kreipėsi į Vyriausybę dėl nelygių konkurencijos sąlygų karantino laikotarpiu.

LDK siūlo remtis kitų šalių gerąja patirtimi užtikrinant saugų parduotuvių, restoranų, kavinių ir kitų prekybos bei viešojo maitinimo įstaigų darbą karantino metu.

ELTA