Į senovinę sodybą kviečia vaikų ir jaunimo stovyklos

Daug erdvės žaidimams, smagūs užsiėmimai, nauji, dar nepatirti įspūdžiai ir gyvenimo pažinimo džiaugsmas laukia vaikų globos namų auklėtinių jau ketvirtus metus organizuojamoje stovykloje. Sodybos „Žemaiteška pastuogė” šeimininkė Vida Stankūnienė su mielu noru kasmet suteikia progą vaikams atrasti tai, kas slypi už vaikų globos namų durų. Iš laimės spindinčios jų akys atskleidžia, kad tokia patirtis yra neįkainojama, o stovykloje praleistas laikas įsirėžia giliai atmintin. Ateityje į vaikų ir jaunimo stovyklas bus kviečiami ir šeimose augantys vaikai, norintys aktyviau praleisti vasaros atostogas.

Nepamirštami įspūdžiai – garantuoti

Artėjant prie sodybos, vis garsiau ir garsiau girdisi vaikų krykštavimas, šūksniai, juokas. Iškart tampa aišku, kad sodyboje vieši grupė vaikų. Įžengus į sodybos teritoriją, matosi įvairiose vietose smagiai laiką leidžiantys stovyklautojai. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų ir Vidos Stankūnienės bendradarbiavimas tęsiasi jau ketverius metus. Kasmet ji į savo sodybą priima po kelias grupes vaikų, kuriems joje praleista savaitė yra kupina užsiėmimų, žaidimų, pasakojimų, pokalbių ir naujų potyrių. Netgi sėdėjimas prie didžiulio stalo, susėdus visiems ratu aplink jį, kai kuriems vaikams iki šiol buvo dar nepatirta.

Sodyboje „Žemaiteška pastuogė” penkias dienas leidžiantys vaikai kasdien yra įtraukiami į vis kitokias veiklas, kurias prieš stovyklą numato Vida. Jie turi progą apžiūrėti sodybą, susipažinti su jos istorija, išgirsti mistiškų pasakojimų, sužinoti ką nors nauja: „Apėjome visą sodybą, apžiūrėjome visas vietas. Nutarėme, kur yra saugu, kur nesaugu, kur reikia saugotis. Paskui užėjome į pirtį, paaiškinome, kokią funkciją ji atliko ir atlieka, rytoj eisim į kubilą.”

Stovyklos metu vaikai taip pat turi galimybę iš arti pamatyti, kaip yra prižiūrima aplinka, kas auginama darže, gali susipažinti su kalvyste ir kitais amatais. Tai jiems - ypatinga patirtis. Išvydę, kaip atrodo šiltnamis, pilnas pomidorų, vaikai neslepia nuostabos, o dar daugiau susižavėjimo šūksnių skamba, pamačius didžiulę užaugintą cukiniją. Neįtikėtina, kaip, rodos, tokie įprasti dalykai gali sukelti tiek įvairiausių jausmų. Prie stalo pavalgyti susėdę vaikai dalijosi įspūdžiais, džiaugėsi galėdami kone visą dieną būti lauke, žaisti, suptis ant sūpynių, šokinėti ant batuto. Beje, vaikai beveik vienbalsiai teigė, kad tai yra viena smagiausių pramogų.

Tos penkios dienos vaikams tikrai neprailgsta – jie užimami įvairiomis veiklomis: žaidimais, sportine veikla, ekskursijomis, pokalbiais prie aukuro, pažintine veikla, valgio gaminimu, piešimu, pirties ir kubilo teikiamais malonumais. Negana to, kai kurie vaikai išsako savo pageidavimus įvairioms veikloms, pavyzdžiui, pamatyti, kaip užsiimama kalvystės amatu.

Vaikų juokas, šūksniai, dalijimasis įspūdžiais išduoda, kad stovykla iš globos namų atkeliavusiems vaikams teikia tik džiaugsmą. „Žiauriai įdomu”, „Čia yra daug vietų, kur galima žaisti”, „Man čia viskas patinka” - tokie žodžiai girdimi iš vaikų lūpų. Kibirkštėlės jų akyse sužiba ir pamačius arbūzą, saldainių, kitų skanėstų, kurių globos namuose mažieji dažnai negauna.

„Aš labiausiai mėgstu sausus pusryčius su jogurtu, nes namuose būna tik su pienu”, – atskleidžia viena vaikų globos namų auklėtinė.

Vaikų auklėtojos gerus atsiliepimus apie stovyklos organizavimą tik patvirtina: „Čia lepina mus, labai lepina.”

„Globos namų vaikai tarsi šiltnamio gėlės”

Šią savaitę sodyboje džiūgauja 15 vaikų, kurių amžius nuo 2 iki 10 metų. Moteris teigia, kad vaikų globos namų auklėtiniai yra gana reiklūs, nes įpratę, kad jais pasirūpintų kiti, todėl labai trūksta savarankiškumo, o juk gyvenime to labiausiai ir reikia: „Globos namų vaikai yra tarsi šiltnamio gėlės – jais rūpinamasi, viskas sutvarkoma, o atsakomybės tenka mažai. Bet jie yra kaip ir visi vaikai, tik su labiau sužeistomis širdelėmis. Bet gal mes ir per daug jų gailimės. Mes į juos žiūrime kaip į kokius našlaičius, o jie paskui užauga ir jaučiasi tokie našlaičiai. Ir visą laiką laukia iš visuomenės, kad jie visą laiką tarsi būtų išskirtinėje vietoje. Čia yra nelabai gerai.”

Vida sako pastebėjusi, kad vaikai įpratę, jog viskas būtų sutvarkyta, švaru, gražu, todėl patys tvarkytis nėra linkę – galvoja, kad už juos viską turi padaryti kiti: „Man yra truputį apmaudu, turėtų būti truputį kitaip.”

Visgi moteris džiaugiasi galimybe priimti vaikus ir suvokti, ar gali ir toliau užsiimti šia veikla. Beje, sodybos šeimininkė pripažįsta, kad tai yra labiau labdaringa veikla. Nuo ryto iki pat vėlyvo vakaro ji visą laiką rūpinasi vaikais, užsiima su jais, pasakoja istorijas, bendrauja. Tiesa, šitoks atsidavimas nepraeina veltui – vaikų globos namų auklėtiniai iš stovyklos išvažiuoja su geriausiomis emocijomis, įspūdžiais ir jau ima laukti ateinančios vasaros, kai vėl galės grįžti į „Žemaitešką pastuogę” pas močiutę Vidą, kaip ją vadina vaikai.

Linksmi, triukšmingi, nenuilstantys, kupini energijos, norų ir trokštantys dėmesio – tokį įspūdį apie vaikų globos namuose augančius mažylius palieka susitikimas su jais. Socialinės darbuotojos, prižiūrinčios šiuos vaikus, sako, kad jie turi būti auginami taip pat, kaip ir kiti vaikai, augantys su tėvais, o tai, kokie jie palieka globos namus, jau yra kitas kausimas, bet juk ir šeimose pasitaiko visko: ir gerų, ir blogų pavyzdžių. Tiesa, nemenkas vaidmuo šiuo atveju tenka ir valstybei bei visuomenei. Pastaroji į vaikus iš globos namų vis dar linkusi žiūrėti ir vertinti skeptiškai, o juk šie vaikai, kaip sako socialinė darbuotoja, nėra jokie raupsuotieji: „Vaikai yra vaikai. Bet reikia tobulinti įstatymą, reikia keisti visuomenės požiūrį į juos, sudaryti palankesnes sąlygas globėjams. Tada gal atsirastų daugiau norinčių įsivaikinti.”

Kartu su vaikais prie stalo sėdėjusios dvi vaikų globos namuose dirbančios auklėtojos su Vida diskutavo apie valstybėje vyraujančias problemas, susijusias su tėvų paliktais vaikais ir tuo, kaip reikėtų keisti galiojančią tvarką norintiems tapti globėjais.

Ateities planuose – stovyklos šeimoms

Vaikų globos namų auklėtiniams stovyklas organizuojanti Vida sako svajojanti apie šiek tiek kitokio pobūdžio stovyklą. Moters galvoje sukasi mintys apie jaunimo ir šeimų stovyklas, kuriose laiką kartu su vaikais leistų ir tėveliai: „Noriu, kad vaikai, sugrįžę po stovyklos, būtų praturtėję ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai. Kad sugrįžtų tvirtesni, valingesni. Jeigu atsirastų tėvų, kurie vaikus leistų į tokią senovinę sodybą ir patikėtų tokiems treneriams, kurie vaikus ugdytų ir užimtų, aš tikrai sutikčiau organizuoti tokias stovyklas, žinoma, su tėvelių sutikimu. Kad tas vaikas nebijotų ir pargriūti, ir užsigauti, ir lipti į šaltą vandenį, o vakarais sėdėtų ir kalbėtų – tam, kad jis atsivertų, kad ne tik klausytų, bet ir suvoktų, ką reiškia būti tokioje bendrijoje, kur gali būti toks, koks esi.”

Kitais metais, jei atsirastų norinčių ir galinčių prisidėti prie stovyklos organizavimo žmonių, būtų rengiama stovykla „Žalioji sodyba”. Vaikams būtų siūloma užsiimti sportu, menu, amatais, žaidimais ir kitokiomis veiklomis. Todėl visus, norinčius prisijungti prie šios idėjos įgyvendinimo, Vida ragina su ja susisiekti. Tėvai, norintys, kad jų vaikų užimtumas vasarą bent savaitei taptų aktyvesnis, yra maloniai kviečiami bendradarbiauti.

Į stovyklą galėtų būti priimami vaikai kartu su tėveliais, bet vaikų amžius turėtų būti panašus. Vaikų ir jaunimo vasaros stovykloje laiką leidžiantis jaunimas būtų apgyvendinamas sodyboje „Žemaiteška pastuogė” su nakvyne, o esant geram orui, galėtų miegoti palapinėse, gamintų kartu maistą, prižiūrėtų aplinką. Daug metų su vaikais dirbusi moteris sako norinti juos užgrūdinti, mokyti, o kad vasaros prisiminimas neliktų tik atmintyje, vaikai galėtų kasdien rašyti dienoraštį, kuriame nurodytų savo nuveiktus darbus ir jais didžiuotųsi.

„Yra tokia vizija. Nebūtinai tik aš – tebūnie tai daro ir kitos sodybos. Kad jos atgimtų, prisidėdamos visuomenės brandinimu ir muzika, dainomis, menu, kultūra”, – apie ateities perspektyvas samprotauja V. Stankūnienė.

„Žemaiteška pastuogė”
Vaivorykštės g. 31, Gegužių k., LT-78308 Šiaulių r.
Telefonas 8 603 44 498
Vida Stankūnienė

Reklama