Į Seimo pirmininką kreipęsi politiniai kaliniai prašo tęsti desovietizaciją valstybiniu lygmeniu

Penktadienį desovietizacijos komisijai pateikus prašymą atsistatydinti, į Seimo primininką Saulių Skvernelį kreipėsi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių valdyba. Jos atstovai parlamento vadovo prašo tęsti desovietizacijos procesą valstybiniu, o ne savivaldos lygmeniu.

„Su nerimu ir skausmu stebime politinius sprendimus, kuriais siekiama nutraukti desovietizacijos procesą ir likviduoti instituciją, kurios veikla, mūsų manymu, pirmą kartą per tris nepriklausomybės dešimtmečius pagaliau leido valstybei kalbėti aiškiai, ieškoti atsakymų, nebijoti“, – rašoma valdybos rašte S. Skverneliui.

„Raginame tęsti desovietizacijos procesą valstybine apimtimi, neužleidžiant jo fragmentiškai savivaldybėms, kurios dažnai neturi nei ekspertinių pajėgumų, nei politinės valios“, – akcentuoja organizacijos atstovai.

Kreipdamiesi į parlamento vadovą šalies politiniai kaliniai ir tremtiniai taip pat ragina išlaikyti tarpinstitucinę ekspertų komisiją bei skatinti viešą švietimą ir nuoseklią istorinės atminties politiką.

„Prašome nepasiduoti tiems, kurie dėl patogumo ar populizmo šiandien siūlo pamiršti vakar. Mes nežinome, ar tie, kurie taip elgiasi, iš tikrųjų supranta, ką reiškia gyventi su prarasta šeima, sulaužytu likimu ir atmintimi, kuri nesensta. Nesuprantame kodėl pokalbis apie skaudžią istoriją yra visuomenės kiršinimas“, – tikina valdyba.

ELTA primena, kad grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad šiuo metu veikianti komisija savo darbą atlieka neefektyviai, todėl sprendimo galią norima suteikti savivaldai.

Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

Reaguodamas į tokį siūlymą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija. Paramą socialdemokratų siūlymui išreiškė ir kitos valdančiosios koalicijos partijos, premjeras Gintautas Paluckas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Po tokių reakcijų, desovietizacijos komisija pranešė apie ketinimus atsistatydinti, argumentuodama, kad nejaučia pasitikėjimo iš šalies vadovų. Atsistatydinimo prašymą komisija penktadienį įteikė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui Dariui Jakavičiui.

Pagal galiojusią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarstė desovietizacijos komisija ir teikė rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priimdavo centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būdavo įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.

LGGRTC teigimu, nuo 2023 m. priimti 207, su viešųjų erdvių desovietizavimu susiję, sprendimai.

Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d.

Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).