I. Segalovičienė: mokesčių pakeitimai turi būti socialiai jautrūs ir nestabdyti šalies ekonomikos augimo

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė akcentuoja, kad svarbiausia, jog valdančiųjų inicijuojami mokesčių pakeitimai būtų socialiai jautrūs ir nestabdytų šalies ekonomikos augimo. Pasak jos, Vyriausybės planai didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą ir 1 proc. padidinti pelno mokestį – atliepia šį šalies vadovo lūkestį.

„Kalbant apie sklandančius mokesčių pasiūlymus mes girdime, kad bandoma yra atsižvelgti į tai, ką sako verslas, nes ir, prezidento nuomone, mokesčių pertvarka negali stabdyti ekonomikos. Čia yra vienas svarbiausių dalykų“, – laidoje „Apie mokesčius“ teigė I. Segalovičienė.

„Girdime, kad einama link to sprendimo, kad saikinga 1 procentiniu punktu padidinti pelno mokesčio tarifą, kas iš tikrųjų yra saugu ir nekenkia tam pagrindiniam tikslui – tai yra investavimui, verslo auginimui“, – pabrėžė ji. 

I. Segalovičienės teigimu, socialiai atsakingi atrodo ir Vyriausybės planai didinti GPM progresyvumą. 

„Šitą klausimą tikrai reikia spręsti ir ta pasirinkta kryptis važiuoti link didesnio progresyvumo, mūsų įsitikinimu, yra teisinga“, – sakė prezidento patarėja.

Ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu GPM mokesčio našta daugiausiai krenta ant mažesnes arba vidutines pajamas gaunančių šalies gyventojų. O tai, pasak šalies vadovo patarėjos, nėra socialiai teisinga.

„Čia to teisingumo vis tik labai stipriai stokojama, nes vis tik vyrauja pas mus tas apmokestinimas pagal veiklos formą, bet ne pagal pajamas. Tai tam tikras vertikalus neteisingumas ir tai yra struktūrinė mūsų mokesčių sistemos problema. Ji sukuria neteisingumus, nes vidurinioji klasė sumoka labai daug mokesčių ir tuo pakankamai vienodu tarifu“, – pabrėžė ji.

Pozityviai vertina galimybę įvesti cukraus mokestį

I. Segalovičienės teigimu, šalies vadovas pozityviai vertina ir valdančiųjų planus įvesti cukraus mokestį. Anot jos, cukrus nėra būtinoji prekė, todėl jo apmokestinimas galėtų būti išeitis, siekiant sugeneruoti papildomų pajamų valstybės biudžete.

„Manome, kad cukraus mokestis yra pozityvus dalykas. Tai nėra būtinoji prekė ir galima būtų surinkti pakankamai papildomų pajamų į biudžetą. Ir pats modelis saldžiųjų gėrimų yra pakankamai standartinis – jis yra taikomas ir kitose šalyse. Nieko čia sudėtingo ir baisaus. Ir pats tikslas yra suprantamas – norima apmokestinti tai, kas nesveika, ir pagerinti mokestinę aplinką produktams, kurie gerina mūsų sveikatą“, – savo įžvalgomis dalinosi I. Segalovičienė.

Visgi, pasak jos, prieš įvedant tokį mokestį labai svarbu nusistatyti ir tam tikrus saugiklius.

„Pačiai idėjai tikrai verta pritarti, tačiau (...) reikėtų tų saugiklių. Prezidentas iš principo nėra didelis entuziastas PVM mažinimo būtent maisto produktams dėl to, kad kol kas niekas nepasiūlo ir neįsipareigoja įgyvendinti tuos saugiklius, kad būtent žmogui mieste ar kaime atitektų nauda, o ne prekybininkams ir kitoms grandims“, – sakė šalies vadovo patarėja.

Standartiniam PVM mokesčio pakėlimui prezidentas nepritartų

Visgi, anot jos, prezidentas nebūtų linkęs pritarti standartiniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimui. Pasak jos, tai būtų pernelyg primityvus kelias, kuriuo žengiant didžiausią mokestinė našta kristų mažas arba vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.

„Todėl, mūsų įsitikinimu, tai tikrai nėra kryptis, tikrai nėra sprendimas ir tai nebūtų socialiai teisinga. Ir mes esame įsitikinę, kad nereiktų kartoti 2009 metų klaidų, kai viską veržėmės aukodami ekonomikos augimą“, – sakė ji.

Tačiau I. Segalovičienės teigimu, prezidentas skeptiškai vertina ir vis pasigirstančius svarstymus dėl PVM mažinimo. 

„Gali atsitikti taip, kad gaus didžiausią naudą tie, kurie turi ir taip daugiausiai pajamų. Tai be tam tikrų saugiklių tikrai negalima būtų to daryti, netikslinga“, – pabrėžė patarėja.

Pasak jos, toks žingsnis negarantuotų ir kainų sumažėjimo.

NT mokestis turi būti socialiai teisingas

Tuo metu nekilnojamo turto (NT) mokestis, pasak prezidento patarėjos, turėtų būti įvestas. Visgi I. Segalovičienė pabrėžia, kad šis žingsnis taip pat privalo būti socialiai teisingas. Anot jos, apmokestinimas galėtų būti taikomas tik tam NT,  kurio vertė siektų bent 50 tūkst.

„Prezidento pozicija yra labai paprasta – nekilnojamo turto pakeitimai turi likti socialiai jautrūs. Kitaip tariant, suprantame, kad bandoma eiti link to visuotinumo, bet prezidentas sako, kad mes turėtume bent jau nustatyti, kad ta mokestinė vertė siektų bent 50 tūkst. Kitaip tariant, (...) nustatyti tą kartelę“, – sakė I. Segalovičienė.

„Tai būtų socialiai teisingiau, truputį ir ramiau visuomenėje. Ir čia reikėtų pabalansuoti šitą dalyką pakankamai stipriai plečiant mokesčių bazę“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad koalicinė taryba finalizavo mokestinės pertvarkos siūlymus. Sutarta dėl pelno mokesčio kėlimo 1 proc. – stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc.

Be to, siūloma gyventojų pajamas apmokestinti pagal dydį, o ne jų rūšį ir pagal tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus – iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbančių gyventojų pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. tarifas.

Siūloma ir įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis, taikant 5 proc. lengvatą kai kurioms civilinės atsakomybės įmokoms.

Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus.