I. Segalovičienė mato rizikas Lietuvai siekiant gauti RRF numatytas lėšas: ragina derėtis su EK

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, kad išeitis yra – spartinti tam tikrų rodiklių įgyvendinimą bei derėtis su Europos Komisija (EK) dėl dalies jų įgyvendinimo.

„Valstybės kontrolė padarė vertinimą ir parodė visą situaciją. Yra akivaizdžios problemos, paliktos buvusios Vyriausybės, kaip labai didelė mina šiai Vyriausybei, ji tai turės spręsti. Mes jau vėluojame 0,5 mlrd. eurų, 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai ir yra įvardinamos rizikos, kad galima nepadaryti darbų iki galo, įvairiose srityse“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo I. Segalovičienė.

„Yra dvi išeitys – vienas dalykas, spartinti tam tikrų rodiklių įgyvendinimą. Antra vieta – įsivertinti, ties kuriais rodikliais būtų galima persiderėti. Ir tas derybas su Europos Komisija vykdyti. (...) Kuo norisi pasidžiaugti, kad dabartinė Vyriausybė labai aiškiai ir racionaliai supranta šią problemą, nori ją spręsti bei matome, kad pastangos jau yra dedamos. Matysime, kaip seksis“, – pažymėjo ji.

I. Segalovičienė akcentavo, kad vis tiek reikia siekti, jog Lietuva  gautų visas arba absoliučią daugumą RRF fonde numatytų lėšų, tačiau tai bus rimtu išbandymu institucijoms bei Ministrų kabinetui.

„Reikia tą daryti. Rizika labai aukšta, norisi tikėti, kad Lietuva padarys šią darbą. Tai priklausys ir nuo politikų, ir nuo valstybės tarnybos. Valstybės tarnybai, viešajam sektoriui, vidurinei grandžiai tai irgi labai rimtas išbandymas bei institucijoms, kurios atsakingos už vienų ar kitų rodiklių pakeitimą“, – sakė prezidento patarėja.

„Bet svarbu lyderystė. Premjeras ir finansų ministras demonstruoja labai aiškiai lūkestį ir norą susitvarkyti su šiuo klausimu. Manau, kad tai nukaskaduos ir ministrams, ir jų komandoms, kažkoks progresas turėtų atsirasti. Ekonomiką reikia auginti, tai lėšos Lietuvai, Lietuvos žmonėms, į tai nereikia pro pirštus žiūrėti“, – tvirtino ji.

Šalies vadovo patarėja taip pat kritiškai vertina buvusios Vyriausybės sprendimą kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį teismą (ESBT), reaguojant į EK dalinę pritaikytą 8,7 mln. eurų sankciją.

„Praeita Vyriausybė taip suprato tą situaciją, bet tai nėra pats geriausias variantas. Vargu bau, ar tai veda prie kažko konstruktyvaus. Matomai esamoji Vyriausybė gali peržiūrėti ir šį klausimą“, – sakė I. Segalovičienė.

Gruodžio viduryje EK atliko trečią mokėjimą Lietuvai pagal RRF – išmokėjo 463 mln. eurų, atėmus išankstinį finansavimą. Šį mokėjimą sudaro 174,7 mln. eurų dotacijų ir 288,3 mln. eurų paskolų.

Iki tol iš RRF Lietuva yra gavusi beveik 1,4 mlrd. eurų, jau paskelbta kvietimų projektams už daugiau kaip 3,8 mlrd. eurų (100 proc. visų plano lėšų), o sutarčių – už 3,56 mlrd. eurų (93 proc.).

Iš viso Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui finansuoti numatyta 3,85 mlrd. eurų, iš kurių 194 mln. eurų skiriama Europos iniciatyvai „REPowerEU“, kuria siekiama laipsniškai nutraukti iškastinio kuro importą iš Rusijos.