I. Segalovičienė: esminės reformos šiemet nebuvo padarytos, todėl vienintelė galimybė valdantiesiems lieka pavasarį

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, vertindama įpusėjančią šalies vadovo kadenciją, pažymėjo, kad Gitanas Nausėda prie skurdo ir nelygybės mažinimo šalyje prisidėjo ir tiesioginėmis savo iniciatyvomis. Vis tik premjerės Ingridos Šimonytės išsakytą mintį, kad Vyriausybei pavyko įgyvendinti maždaug 90 proc. šiemet keltų tikslų, Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovė įvertino skeptiškai. Pasak jos, daugelis reformų, kurioms lūkesčius savo metinėje kalboje išsakė ir G. Nausėda – nebuvo padarytos, todėl ateinantys metai bus lemtingi norint pasiekti reikšmingų pokyčių švietimo, socialinių paslaugų gerinimo ar mokesčių srityse.

„Nurašyti niekada nieko neskubėkime. Bet toks jau yra politinis procesas. Prezidentas savo metinėje kalboje dar vasarą apie tai labai aiškiai kalbėjo, netgi tikėdamasis tų reformų rudens sesijoje. Mes nepamatėme jų. Todėl praktiškai vienintelė galimybė lieka būtent pavasarį“, – interviu naujienų agentūrai ELTA teigė I. Segalovičienė.

Kalbėdama apie valdančiųjų pastangas, kad griežto karantino, apie kurį pastaruoju metu prakalbo Vyriausybė, apskritai pavyktų išvengti, prezidento vyriausioji patarėja pabrėžė stringančią senjorų vakcinaciją. Ir nors Prezidentūra pripažįsta, kad epidemiologinė situacija šiemet kur kas stabilesnė, nei praėjusiais metais, sėkmingos visuomenės informavimo kampanijos bei pastangų stiprinti gyventojų pasitikėjimą vakcinomis I. Segalovičienė sako pasigendanti. Pasak jos, neretai tam tikri sprendimai dėl pandemijos valdymo būdavo priimami remiantis ne epidemiologiniais, o politiniais motyvais.

„Prezidentas labai stipriai akcentuoja, kad sprendimai dėl karantino ir griežtesnių ribojimų turėtų būti pamatuoti epidemiologiškai. Šioje vietoje reikalingos konsultacijos su epidemiologais ir ekspertais, kurios tikrai ne visada vyksta nuosekliai. Dažnai kai kurie sprendimai priimami ne epidemiologiniu pagrindu, o kokiu nors politiniu. Šiuo atveju dėl karantino tikrai turi būti labai gerai pamatuota epidemiologinė nauda. Nes mes suprantame, kad pats uždarymas iš esmės nieko nespręs“, – tikino prezidento patarėja.

Interviu Eltai I. Segalovičienė taip pat pateikė poziciją dėl reikalingų priemonių valdant šalyje augančią infliaciją, išsakė lūkesčius dėl šaliai reikalingų mokestinių pakeitimų bei įvertino popandeminę šalies ekonomikos būklę.

– Ministrų Kabineto nariai pastarosiomis savaitėmis ėmė kalbėti, kad šalyje plintant omikron atmainai gali nepavykti išvengti dar vieno griežto karantino. Dar lapkritį premjerė tvirtino, kad apskritai niekas nėra suinteresuotas karantinu, o griežtesni suvaržymai, jeigu jie ir būtų reikalingi, būtų nukreipiami pirmiausiai į nepasiskiepijusius gyventojus. Prezidentūros nuomone, ar buvo padaryta pakankamai, kad apie visuotinį karantiną apkritai galvoti nebereikėtų?

– Omikronas iš tiesų ateina kaip cunamis. Matome, kaip šalys imasi įvairiausių skirtingų priemonių. Manau, kad Vyriausybė iš tikrųjų kalba apie karantiną žinodama ir tarsi imdamasi prevencijos žmonių pratinimo prie tos karantino idėjos. Tačiau labai svarbu pasakyti, kad kol kas Vyriausybė prezidentui nėra pristačiusi savo planų dėl karantino. Mes viešoje erdvėje matome vieną arba kitą pasvarstymą. Nematėme planų, todėl visiškai neaišku nei karantino gylis, nei plotis, nei ilgis. Mes suprantame, kad karantinas gali turėti labai įvairių formų. Iš tiesų, kokios tos formos bus pasirinktos, jeigu bus įvestas karantinas, turbūt labai priklausys nuo epidemiologinės situacijos.

Prezidentas labai stipriai akcentuoja, kad sprendimai dėl karantino ir griežtesnių ribojimų turėtų būti pamatuoti epidemiologiškai. Šioje vietoje reikalingos konsultacijos su epidemiologais ir ekspertais, kurios tikrai ne visada vyksta nuosekliai. Dažnai kai kurie sprendimai priimami ne epidemiologiniu pagrindu, o kokiu nors politiniu. Šiuo atveju dėl karantino tikrai turi būti labai gerai pamatuota epidemiologinė nauda. Nes mes suprantame, kad pats uždarymas iš esmės nieko nespręs. Jis gali pristabdyti tam tikrus dalykus, bet daug kas priklausys nuo daug veiksnių.

Žinoma, jeigu kalbėtume apie tai, kokioje mes situacijoje esame ir ar viską padarėme tam, kad neturėtume karantino, turbūt reikėtų padaryti apžvalgą, kad jeigu lygintume, kur mes šiandien esame su tuo pačiu mėnesiu ir diena prieš metus, tai tikrai situacija skiriasi 180 laipsnių. Mes nesame uždaryti, mes galime bendrauti, naudotis paslaugomis. Ir, be jokios abejonės, šios sėkmės veiksnys yra būtent vakcinacija. Tai yra didelė Lietuvos ir Europos Sąjungos sėkmė. Mes stovime šalia gerovės valstybių turėdami vakcinas, jas donuojame kitoms valstybėms. Daugiau kaip pusantro milijono jau esame donavę. Tai rodo neblogą mūsų situaciją. Plius bendrai, jeigu šiandien imti skaičius, nors mes vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos vakcinavimo tempų, Lietuvoje šiandien tas skaičius yra daugmaž neblogas, bet vis dėlto labai daug dalykų yra nepadaryta.

Pavyzdžiui, tikrai norisi akcentuoti, kur vis tik reikia susikoncentravimo, toliau daryti juodą darbą. Mes turime aktyviau skiepyti senjorus. Ypač, jeigu mes kalbame apie 60 metų ir vyresnius, jų vakcinacija tesiekia 77 proc. Jeigu mes pažiūrime, kaip Europa skiepija, tai tas vidurkis yra 90 proc. ir daugiau. Reikia suprasti ir siekti to rodiklio gerinimo, nes jis daro tiesioginę įtaką hospitalizacijai ir mirtims. Šiandien matome, intensyvios terapijos lovų užimtumas yra tarsi tas kriterijus karantinui (...), tad investicijos į žmonių sąmoningumą, senjorų vakcinacija, bendras vakcinacijos tempas, tinkamas informavimas dėl sustiprinamosios dozės yra veiksniai, kurie šiandien lems sprendimus ir poreikį dėl kažkokių griežtesnių suvaržymų.

–  Prezidentui, kaip girdėjome trečiadienį, kelia abejonių būtent vaikų testavimo prieinamumo klausimas. Konstitucinis Teismas buvo paragintas, kad greičiau nagrinėtų esamą bylą dėl galimybių paso apskritai, o ne tik ne vaikams. Kaip suprantu, pati idėja kreiptis į Konstitucinį Teismą tarsi buvo palaikoma. Kas prezidentui kelia daugiausiai klausimų būtent dėl galimybių paso šioje vietoje? Būtent galimybių paso teisėtumas ar įgyvendinimas (testavimo prieinamumas, informavimas)?

–  Konstitucinis Teismas yra priėmęs sprendimą bylą nagrinėti. Tai, ką Konstitucinis Teismas jau pasakė, kokiais aspektais imsis nagrinėti, yra validu. Visi mes turime pasitikėti Konstitucinio Teismo sprendimu. Koks ten sprendimas bus, toks.

Bet noriu priminti, kad Konstitucinis Teismas bendrai galimybių pasą planuoja nagrinėti dėl asmenų nediskriminavimo principo, tuomet dėl asmens teisės į fizinį neliečiamumą. Tie apribojimai, kurie yra nustatomi, ar jie neriboja pačiam asmeniui laisvai spręsti dėl skiepo ar testo. Taip pat Konstitucinis Teismas ėmėsi nagrinėti, tikimės atsakymo, dėl neterminuoto nustatytų ribojimų taikymo. Čia bus patikrinimas, ar tai atitinka būtent teisinės valstybės principą. Ir žinoma, dėl teisės fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis tikrinant galimybių pasą. Tai visi šitie klausimai, matome, yra fundamentalūs. Tas galimybių paso nagrinėjimas, kuris jau dabar yra, jis turbūt atsakys į nemažai klausimų ir dėl vaikų.

Kalbant apie galimybių pasą vaikams. Prezidentas galimybių pasą supranta kaip testavimo skatinimo priemonę ir kaip vieną iš pandemijos valdymo arsenalo ginklų, kuris leistų užtikrinti vaikams būtent kontaktinį ugdymą. Užtikrintų vaikams jų socialinį gyvenimą, kas yra reikšminga jų gerovei. Ypač po praėjusio karantino mes turime didžiules pasekmes būtent vaikų emocinei ir psichologinei sveikatai. Šiuo atveju mes labai gerai žinome, kad vaikų testavimasis yra apie 52 proc. 12– 15 metų vaikų grupėje imunizacija yra taip pat daugiau kaip 50 proc. Testuotis reikia tik tiems, kurie neturi imunizacijos. Nesitestuojančių vaikų turbūt yra, bet tai nėra kažkoks kritiškai reikšmingas procentas. Prezidentas įsitikinęs, ir lygiai taip pat kalbant apie karantiną, matome, kad tarptautinės organizacijos rekomenduoja kovojant su omikronu plėtoti testavimo pajėgumus valstybėse.

Šiandien galimybių pasas yra sukonstruotas vaikams, kad jie galėtų jį gauti būtent testuodamiesi, atlikdami būtent mokyklinius testus. Prezidentas mano, kad vaikai, kurie yra testuojami mokykloje, jeigu jie prasitestavo mokykloje, vadinasi, jie neserga ir jie gali gauti paslaugas ir už mokyklos ribų. Eiti į būrelius, parduotuves, biblioteką, eiti su tėvais į teatrą ir t.t. Labai svarbu, kad Vyriausybė užtikrintų, jog mokyklose būtų taikomi tie testai, už kuriuos vaikai gali automatiškai gauti galimybių pasą. Mes neturime apriboti vaikų socialinio gyvenimo, mes turime juos testuoti ir lygiagrečiai skatinti skiepytis jau konsultuodami, informuodami, didindami tėvų sąmoningumą.

–  Kalbant būtent apie testavimą. Nuogąstaujama, kad būtent spartus omikron atmainos plitimas yra pagrindinis pavojus. Būtent tai tikriausiai ir kelia nerimą dėl galimo karantino. Ar šiomis aplinkybėmis nederėtų grąžinti nemokamo tam tikrų sričių darbuotojų testavimo, kad būtų didinamos tos apimtys ir galbūt lengviau „sugaudyta“ ši greitai plintanti atmaina?

–  Turbūt prisimenate, kad prezidentas vetavo įstatymą dėl mokamo darbuotojų profilaktinio testavimo. Ir tikrai laikosi šios pozicijos, kad valstybė yra pajėgi, ji gali užtikrinti profilaktinį testavimą ne tik darbuotojams, bet imti pavyzdį ir iš kitų valstybių. Mes matome, Jungtinėse Amerikos Valstijose skirti iš tikrųjų didžiuliai finansiniai pajėgumui testavimui praplėsti, kad ne tik darbo vietose, bet ir šeimose žmonės galėtų turėti tuos testus. Moksliniai tyrimai rodo, kad labai daug užsikrėtimų įvyksta būtent artimoje aplinkoje. Testavimasis omikrono kontekste, po vakcinacijos, yra ta pirmoji priemonė ir tikrai čia reikėtų tobulinti valstybės politiką dėl testavimo. Prezidentas pasisako už prieinamą testavimą žmonėms.

–  Dar kalbant apie verslo situaciją, nes mokamas testavimas galbūt irgi yra viena iš aplinkybių, kuri šiek tiek apsunkina verslo galimybes veikti. Darbuotojų trūkumas yra ganėtinai ryškus. Pradėjus kalbėti apie galimą karantino įvedimą, verslui tarsi ir yra žadamos pagalbos priemonės, jeigu vis tik karantinas būtų įvedamas. Tačiau verslininkai jau dabar sako pasigendą aiškumo, ko jie galėtų tikėtis, ko jie sulauktų. Ar nemanote, kad apskritai, prieš pradedant kalbėti apie karantiną, jau reikėtų turėti konkretų planą, koks mechanizmas įsijungtų padedant verslui?

–  Pradėjome kalbėdami apie viešą retoriką dėl karantino, kad bus griežtas ir trumpas. Niekas dar nežino, nei jo pločio, nei gylio, nei ilgio. Prezidentas laikosi pozicijos, kad kai mes sakome A, šiuo atveju mes turime sakyti ir B. Nes kitu atveju pasigirsta tokia retorika ir pabrėžtinumas, kad tai bus griežtas karantinas, nekalbant apie amortizuojančius mechanizmus ekonomikai, verslams, darbuotojams, tėvams... Reikėtų susilaikyti nuo žmonių audrinimo ir gąsdinimo, o kalbant apie karantiną kalbėti labai konkrečiai ir kartu kalbėti ir apie amortizuojančius mechanizmus, nes prisiminkime, kad karantinas lėmė atskirčių ir nelyginės didėjimą. Mes turime tikrai labai daug žmonių, kurie patiria socialinę, arba atskirties riziką ir karantinai žmones ir verslus paliečia labai nevienodai. Todėl tos atskirties didinimas, ypač infliacijos kontekste, yra labai rizikingas. Todėl reikalingi amortizuojantys mechanizmai ekonomikai ir žmonėms.

–  Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė apskritai sako, kad šalyje net ir per karantiną jokios ekonominės krizės apskritai nebuvo, kadangi valstybė vykdė tinkamas valstybės pagalbos, verslo skatinimo priemones. Tai ar Prezidentūra taip pat vertina ekonominę būklę? Ar visgi mes tiesiog tam tikras problemas, galbūt pasireiškiančias ir per tą pačią infliaciją, tiesiog atidėjome tolimesniam laikotarpiui? Galbūt nukėlėme tas problemas, kurios jau šiandien ar dar anksčiau turėjo iškilti?

–  Jeigu vertintume pandemijos metus iš ekonominės pusės, tai situaciją galima vertinti dvejopai. Ekonomika, kaip visuma, pandemiją tikrai atlaikė sėkmingai. Tą pastebi ir tarptautinių organizacijų analitikai. Mūsų statistiniais skaičiavimais, bendrasis vidaus produktas sumažėjo tik 0,1 proc. Lyginant, eurozonos vidurkis yra 6,4 proc. Šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas toliau stipriai vystosi, mes matome ir faktinę informaciją, ir prognozes.

Jeigu vertintume žmonių pajamas, ypač dirbančiųjų, jos taip pat pernai ir šiemet augo sparčiai, daugiau kaip 9 proc. Tikrai čia labai stipriai prisidėjo priemonės, kurias mes investavome amortizuojant ekonomiką būtent karantino ir pandemijos laikotarpiu. Iš principo, valstybė pasirinko vykdyti klasikinę anticiklinę politiką. Mes jau pasimokėme iš skaudžių 2009 metų pamokų ir žengiame geriau. Per tas pagalbos priemones sukaupėme tikrai gerus fiskalinius buferius. Ta klasikinė anticiklinė ekonomikos politika suteikė įvairią finansinę paramą tiek verslui, tiek gyventojui.

Prezidentas pats buvo inicijavęs vienkartines COVIDd išmokas būtent šeimoms ir vaikams. Vartotojų lūkesčiai stipriai nekrito. Ir tokiu būdu mums tai padėjo suamortizuoti ir turėti gerus rezultatus. Plius, girdime, kad ir ekonomistai kalba apie ekonomikos struktūrą, kad ji šiuo atveju mums pagelbėjo. Tai yra tiesa, bet iš tikrųjų tos ekonominės pandemijos priemonės, akivaizdu, turėjo teigiamą poveikį.

–  Bet visgi rekordinė infliacija, kurią dabar matome, galbūt ir yra vienas iš tos skatinimo, pinigų politikos, vykdytos (galbūt ne kiek Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos mastu) padarinių? Ar Prezidentūra laiko infliaciją tam tikra problema, kurią reikėtų spręsti? Jeigu taip, tai kokių tada fiskalinių priemonių (nes jokių monetarinių priemonių mes neturime) Prezidentūra manytų, kad reikėtų imtis? Ar tai biudžeto išlaidų mažinimo, ar galbūt tam tikrų mokestinių priemonių?

–  Žinoma, ekonomikos „atšokimas“ turi tam tikros įtakos. Įsivaizduokime, kad žmonės ne karantino laikotarpiu vartojo, leido pinigus. Tuo tarpu karantino metu, kai buvo uždarytas ir judėjimas, prekės ir paslaugos, negalėjome keliauti. Po karantino, grįžtant į normalų gyvenimą žmonės tuos sukauptus pinigus ėmė leisti. Ir tai, be jokios abejonės, yra tam tikras aspektas dėl infliacijos. 

Tačiau infliacijos klausimas šiandien yra ne tik pandeminis, bet ir stipriai paveiktas tam tikrų tarptautinių tendencijų. Jeigu kalbame apie energetikos produktų infliaciją, kuri tam tikru būdu irgi yra paveikta pandeminių procesų atsigavus gamybai, energetikos resursų deficitas susiformavo pasaulyje globaliu lygiu ir ši infliacija yra importuota. Bet ji turi tiesioginės įtakos mūsų ekonomikai. Su jos priežastimis santykinai yra įmanoma kovoti. Kaip žinoma, ta kova ir bandymas mažinti kainas vyksta. Prezidentas buvo tas, kuris inicijavo būtent kalbėjimąsi su Vyriausybe, kad reikia kurti kompensacinius mechanizmus žmonėms, kalbant apie kainų lubų taikymą ir jų išdėstymą laike. Kaip tokia galimybė, kas sumažintų kainas nuo sausio 1 d. Be jokios abejonės, kalbėjome ir apie būtinybę išplėsti kompensacijų už šildymą gavėjų ratą. Nes tas gavėjų, kurie turi teisę gauti kompensacijas, yra ženkliai didesnė, negu žmonių skaičius, kurie jomis naudojasi. Šitie darbai yra padaryti. Vyriausybė ir prezidentas susitarė ir tas susikalbėjimas įvyko. Tie sprendimai yra priimti. 

Tačiau, jeigu kalbame apie vidinę infliaciją, kuri yra sąlygota būtent vartojimo, prekių ir paslaugų savikainos augimo, tai iš tiesų tam reikės skirti daugiau dėmesio artimiausiu metu. Tiek mūsų šalies vidinių tendencijų išraiškai, tiek tų papildomų priemonių įsivertinimui 2022 metais, kurios galėtų sumažinti infliaciją. Nurašyti visko ant energetikos produktų infliacijos negalime. Tikrai rezervo yra būtent dėl vidinės infliacijos priemonių paieškos ir mes norėsime taip pat inicijuoti šią temą su Vyriausybe ir bandyti ieškoti tų sprendinių. Nes, turėkime omenyje, kad prekybos trikdžiai su Kinija taip pat gali turėti įtakos infliacijai tam tikru mastu. 

Kas yra labai svarbu – ateina Seimo pavasario sesija. Metus mes pradėsime su sąlyginai nauju politiniu sezonu. Šiame kontekste tikrai turi atkeliauti mokesčių sistemos sprendimai, kurie būtų orientuoti į ekonomikos produktyvumo didinimą. Būtent investicijos į ekonomikos produktyvumą, našumą gali stipriai sumažinti infliaciją. Kitaip tariant, mums svarbu vykdyti ekonominę pasiūlos pusės politiką, ne tik didinti paklausą. 

Taip pat reikia įvesti daugiau mokestinio teisingumo. Ir kada, jeigu ne dabar? Tikrai, kaip prezidentas ir savo metinėje kalboje sakė: tas reformų langas yra atsidaręs, bet turbūt būtent pavasario sesija, kiti metai yra tie metai, kada tas reformų langas užsidarys. Reikia pastangų šitoje vietoje ir lauksime sprendimų, kuriuos pateis Finansų ministerijos mokesčių grupė su pasiūlymais būtent dėl mokestinio teisingumo didinimo.

–  Panašiai ir ministrė pirmininkė pripažįsta, kad kiti metai bus lemtingi norint įgyvendinti reikalingas reformas. Jūs irgi sakote, kad tas reformų langas užsidarinės būtent ateinančiais metais. Tai ar Prezidentūra laikosi panašaus požiūrio, kaip ir Vyriausybė, kad jeigu kitais metais sisteminių pakeitimų priimti nepavyks, šią Seimo kadenciją apskritai bus galima tam tikra prasme nurašyti, apie ką užsiminė ir premjerė?

–  Nurašyti niekada nieko neskubėkime. Bet toks jau yra politinis procesas. Prezidentas savo metinėje kalboje dar vasarą apie tai labai aiškiai kalbėjo, netgi tikėdamasis tų reformų rudens sesijoje. Mes nepamatėme jų. Todėl praktiškai vienintelė galimybė lieka būtent pavasarį. Vyriausybė turi įvertinti visas reformas, jų poveikį ekonomikai, kainų pokyčius atskirų prekių kategorijose, paslaugų segmentuose ir imtis atskirų priemonių, netgi pagal sektorius. Dabar su infliacijos pažabojimu dar tik pradedama dirbti. Negalima užmigti ant to. 

Kitas labai svarbus momentas, kad pensijų didinimas, minimali mėnesinė alga, neapmokestinamas pajamų dydis, tai yra priemonės, kurios skirtos socialinės atskirties ir skurdo bei pajamų nelygybės mažinimui. Šiandien infliacija prarys siekį gerinti įsisenėjusias problemas. Akivaizdu, kad turi būti įsivertintas tas aspektas, kad infliacija gali suryti pažangą ir atitinkamai reikia galvoti apie ekonominius, socialinės politikos sprendimus, kurie padėtų toliau mažinti skurdą, socialinę atskirtį bei pajamų nelygybę.

–  Premjerė, vertindama savo kadenciją, sakė pati nustebusi, kad kokiais 85-90 proc. pavyko pasiekti Vyriausybės nusimatytus tikslus. Ar Prezidentūrą irgi nustebino Vyriausybės pasiekti darbai?

–  Vyriausybė, be jokios abejonės, skiria dėmesį krizių valdymui, bet jeigu kalbėtume iš ekonominės-socialinės politikos pusės... Taip, 2022 metų biudžetą mes vertiname pozityviai, jis iš tikrųjų yra orientuotas į fiskalinio deficito mažinimą. Mes sakome, socialinio deficito mažinimą. Mes matome proveržį švietimo finansavime. Rastas sutarimas ir būdas, kaip pratęsti dvejus metus galiojusį papildomą pensijų didinimą, ką pasiūlė būtent prezidentas. Dabar jo įstatymas ir toliau tęsiamas nuo 2022 metų kitu režimu, tol, kol bus pasiekta 50 proc. pakitimo normos su vidutiniu darbo užmokesčiu. NPD didinimas ir taip toliau. Gynybos finansavimo užtikrinimas, didesnės investicijos į inovacijas per mokslinius tyrimus. Tikrai yra labai daug dalykų, kurie biudžete yra padaryti.

Tačiau, jeigu mes kalbėtume apie darbus, turbūt didžioji dalis jų yra priešakyje. Sveikatos reforma, švietimo reforma, apie ką ir labai daug mokslininkų kalba. Užtvirtinti tam tikrus dalykus kaip sprendimus, kad mes darome reformą, yra svarbu. Bet Vyriausybė turi būtent užtikrinti kokybišką vienų arba kitų sprendimų įgyvendinimą. Nes praeitis rodo, kad, sakykime, priimamas sprendimas, pavyzdžiui, kalbant apie švietimo tinklą, tačiau po to įgyvendinimas užstringa, mes nepasiekiame tikslų. Todėl džiaugtis reikia tuomet, kai yra sudėlioti geri įgyvendinimo mechanizmai. Jie turi palaikymą –  vadinasi, mes galime tikėtis tikro reformos rezultato ir įgyvendinimo. Švietimas, sveikatos reforma, mokesčių teisingumas, socialinės atskirties mažinimas, kuris yra ne tik pensijos. Yra reikalinga socialinių paslaugų reforma dėl ilgalaikės priežiūros, nes mūsų demografiniai rodikliai blogėja. Užimtumo reforma nepadaryta ir praktiškai net nepradėta. Toliau žmonių su negalia klausimai dar yra pakeliui, tiek jų socialinės garantijos, jų įdarbinimas. Minimalių pajamų užtikrinimas dar yra pakeliui. Regionų atskirtis lygiai taip pat. 

Šioje vietoje norėčiau priminti, kad metams baigiantis prezidentas inicijavo būtent konstitucinio įstatymo dėl fiskalinės drausmės pakeitimą (...) neinvestuojant į regionus, neįgyvendinant stiprios regioninės politikos atskirtis, arba pajamų nelygybė, struktūriškai gali išlikti labai ilgai. Tik mokestinėmis priemonėmis to nepasieksime, turime investuoti į turininius dalykus. Tai yra kurti paslaugas, kurti gerovę, darbo vietas, tinkamas užimtumo, socialines, švietimo, sveikatos paslaugas būtent regionuose. Tai yra sisteminiai dalykai, kaip investicija į ateitį.

Šešėlio mažinimas taip pat yra sritis, kuri reikalauja itin didelio dėmesio, nes kažkada anksčiau atliktas Tarptautinio valiutos fondo tyrimas rodė, kad daugiau nei 2 mlrd. eurų galėtume panaudoti ir padidinti viešąsias pajamas, jeigu sumažintume šešėlį iki Europos Sąjungos vidurkio. Todėl kovoti su šešėliu būtina. Matome pirmus tokius bandymus. Tai yra darbo užmokesčio grynaisiais pinigais iniciatyva, taip pat statybininko ID kortelės. Tikrai verta toliau tęsti ir galvoti apie sektorines priemones dėl šešėlio mažinimo. Taip pat girdime ambicijas ir tikimės įgyvendinimo iš Finansų ministerijos dėl pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio, t.y. PVM grobstymo sumažinimo ir tai gali atnešti labai didelį pokytį mūsų viešuosiuose finansuose.

Taigi nesutikčiau su mintimi, kad labai daug dalykų jau yra padaryta. 

–  Pokalbio metu paminėjote ir kelias prezidento iniciatyvas, tas pats NPD didinimas, Savivaldybių fiskalinės drausmės įstatymas. Taigi, kaip savo įpusėjančią kadenciją vertina pats prezidentas? Kiek jau buvo pajudėta prezidento prieš rinkimus kelto gerovės valstybės tikslo link per šį laiką?

–  Jeigu žiūrėtume iš tam tikros pozicijos, kai mes kalbame apie pagrindinius gerovės rodiklius, kurie yra svarbūs prezidentui, tai yra skurdo ir socialinės atskirties rodiklis bei pajamų nelygybės rodiklis. Šiandien šie rodikliai yra mažėjantys. Tai mus džiugina. Tikrai matome, kad esame stipriai prisidėję prie senjorų atskirties mažinimo, nes pensijų sistema turėjo būti sukonstruota taip, kad pensijos būtų adekvačios ir jos augtų greičiau. Nes su ankstesniu įstatymu mes iš principo labai lėtai būtume didinę adekvatumą ir mažinę senjorų skurdą. Tikrai sveikintinas yra Vyriausybės sprendimas dėl vienišų asmenų pensijos. Tai turės tikrai nemažą poveikį skurdo mažėjimui. Neapmokestinamųjų pajamų didinimas yra tokia sisteminė priemonė, į kurią Prezidentūra investuoja laiko, nes ji tiesiogiai prisideda prie pajamų nelygybės mažinimo. Šie du ekonominiai-socialiniai rodikliai gerėja. Savo iniciatyvomis tiesiogiai prezidentas prisidėjo prie šitų rodiklių gerėjimo.

ELTA