I. Ruginienei siūlant įvesti papildomą nedarbo dieną, darbdaviai nesutinka: kainuotų iki 200 mln. eurų

Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina verslo bendruomenės atstovai – jie pabrėžia, kad darbdaviai turėtų patys nuspręsti dėl papildomų laisvų dienų skyrimo.

I. Ruginienė nedetalizavo, ar pritartų būtent Sausio 13-osios paskelbimui nedarbo diena, tačiau patikino, jog šiuo klausimu bus toliau diskutuojama su darbdavių ir profesinių sąjungų atstovais.

„Ministrė pasisako už papildomą nedarbo dieną, tačiau šį klausimą iš pradžių nori aptarti Trišalėje taryboje su socialiniais partneriais bei susitarti dėl bendros pozicijos“, – komentavo ministrės atstovas Ignas Dobrovolskas.

Tuo tarpu Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentė Aurelija Maldutytė pabrėžė, kad kiekviena laisva diena gali turėti dešimčių milijonų eurų nuostolį šalies ekonomikai.

„Dėl darbo dienos kainos – tai mes girdime įvairius ekonomistų paskaičiavimus, kad ta diena yra vertinama nuo 50 mln. eurų iki 200 mln. eurų“, – Eltai teigė A. Maldutytė.

„Suprantu, kad jei norime išryškinti tą dieną, tai mes turime turbūt mąstyti taip, kad mes padarytume tai su mažiausia įtaka ypatingai dabar jautriai ekonomikai, kai mums reikalingos lėšos gynybai“, – pažymėjo ji.

LDK vadovė tikino, kad papildomų nedarbo dienų skelbimas taip pat apriboja darbdavių galimybę patiems nuspręsti, kada ir kiek jie galėtų skirti laisvų dienų savo darbuotojams.

„Mes esame labiau už tai, kad pats darbdavys galėtų nuspręsti, kada jis gali ir kiek jis gali tų laisvų dienų norėtų duoti. Tai būtų kaip papildoma motyvacinė priemonė“, – aiškino A. Maldutytė.

Darbdavių atstovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuva laisvų dienų skaičiumi išsiskiria iš kitų išsivysčiusių šalių.

„Turbūt tiek poilsio dienų, kiek mes Europoje visi žmonės turime, kurios yra užgarantuotos, turbūt mažai pasaulyje yra. Pažiūrėkime į produktyviausias šalis, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, tai nei tiek daug šventinių dienų, nei tiek daug atostogų. Ten daugiau palikta pačiam verslui spręsti, kiek laisvų dienų yra reikalinga ir turbūt negirdime, kad ten žmonės būtų labiau išsekę“, – tvirtino darbdavių atstovė.

Ekspertas: nedarbo dieną procesai nesustos, tik kainuos brangiau

Tuo metu „Investors‘ Forum“ Vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis pabrėžė, kad, įvedus papildomą nedarbo dieną, darbai tam tikruose sektoriuose nesustotų, tačiau darbdaviams kainuotų daugiau.

„Dažniausiai didieji investuotojai ir didžiosios gamyklos per laisvas dienas nestabdo savo gamybos procesų. Jie toliau vyksta, tiesiog žmonės gauna didesnius atlyginimus dėl darbo laisvadienių metu. Tai automatiškai yra papildomi kaštai, kurie yra įvertinami“, – Eltai dėstė V. Tamkvaitis.

„Tai sumažintų dienų, kada mes galime dirbti ir uždirbti laiką“, – pridūrė jis.

Ekspertas nemano, kad papildoma nedarbo diena galėtų paveikti Lietuvos investicinį klimatą, tačiau pridūrė, kad ji neišvengiamai sudarytų papildomus kaštus.

„Tai nėra lemiantis faktorius, bet kai kalbame apie investicijas yra planuojama kiek bus ko padaroma ir kiek tai kainuos, ir tos laisvos dienos neišvengiamai į tai atsiremia, nes tai yra papildomi kaštai“, – sakė V. Tamkvaitis.

LPSK pirmininkas: valstybinė šventė nebūtinai reiškia laisvadienį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinasis pirmininkas Audrius Gelžinis teigė iš esmės pritariantis Sausio 13-osios paskelbimui valstybine švente, tačiau pridūrė – kalbėti apie kitos šventės atsisakymą yra neskoninga.

„Tai, kad Sausio 13-oji turi būti įtraukta į valstybinių švenčių sąrašą, mes vienareikšmiškai už, nes tai yra labai svarbi nacionalinė šventė. O tai, kad prekiautume nacionaline švente su kitomis tarptautinėmis ar religinėmis šventėmis, kaip kai kurie siūlo, tai tikrai yra neskanu“, – Eltai teigė A. Gelžinis.

„Labai negražu, kad iš Sausio 13-osios, tokios reikšmingos ir svarbios mums dienos, darome turgų. Kažkokius mainus, keisti kažką į kažką. Aš labai atsiprašau, nesutinku dalyvauti ir neturiu noro dalyvauti tokių mainų programoje“, – aiškino jis.

Profesinių sąjungų atstovas suabejojo ir tuo, ar papildomos nedarbo dienos sukurti ekonominiai kaštai būtų reikšmingi – pavyzdžiui, šiemet vos 5 valstybinės šventės yra darbo dienų metu.

„Ekonominių kaštų klausimu jie painioja – nežinau, ar sąmoningai, ar netyčia – valstybinių švenčių dienas su laisvadieniais. Jie puikiai mato kalendorių, kad šiemet tik 5 valstybinės šventės yra per darbo dieną. Visos kitos valstybinės šventės yra savaitgalio dienomis“, – nurodė A. Gelžinis.

„Ar čia daug? Pažiūrėkite, kiek išeiginių ir švenčių dienų yra Danijoje ar Anglijoje?“ – kėlė klausimą profsąjungų vadovas.

ELTA primena, kad antradienį po pateikimo Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyva paskelbti Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – nedarbo diena sulaukė parlamentarų pritarimo.

Pasak S. Skvernelio, Sausio 13-oji – viena svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, kalbančių apie valstybės, tautos valstybingumo gynybą. Todėl, pažymi jis, šiuo klausimu pirmiausia reikia rasti bendrą parlamentarų sutarimą. 

Visgi, anot valdančiajai daugumai priklausančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio, optimaliausia būtų kalbėti apie Mirusiųjų atminimo dienos išbraukimą.

Savo ruožtu dabartinis Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas šiuo klausimu neslepia turintis abejonių. Anot jo, dėl Sausio 13-osios įtraukimo į šventinių dienų sąrašą dar būtina plačiai diskutuoti. 

Tuo tarpu socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė šią savaitę LRT radijui sakė, jog, net svarstant Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena bei atsisakyti vieno iš esamų laisvadienių, Gegužės 1-osios statuso niekas nekeis.