I. Ruginienė: visuomenė dar nėra pasiruošusi Stambulo konvencijos ratifikavimui

Nors šalies institucijos tęsia kovą su smurtu artimoje aplinkoje, stiprina teisinę bazę ir vysto pagalbos smurto aukoms tinklą, Lietuvos visuomenė vis dar nėra pasirengusi ratifikuoti Stambulo konvenciją, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Šią savaitę Seimo kontrolierių įstaiga pristatė praėjusių metų žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaitą, kurioje konstatuota, kad smurtas artimoje aplinkoje, o ypač – prieš moteris, išlieka itin opia problema. Pasak Seimo kontrolierių, tam, kad būtų įmanoma efektyviau kovoti su šia problema, reikėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją. 

Atsižvelgiant į parlamento kontrolierių išvadas, ministrė I. Ruginienė pripažįsta, jog būtina toliau diskutuoti apie Stambulo konvencijos ratifikavimą – tai esą ir Lietuvos įvaizdžio tarptautiniame kontekste klausimas. Vis dėlto, ministrė įsitikinusi, jog tam veikiausiai prireiks daugiau laiko.

„Stambulo konvencija, sakyčiau, būtų Lietuvos įvaizdžio klausimas, nes tikrai atrodome prastai, kai aplinkinės šalys jau ratifikavo šitą konvenciją, bet mes dėl tam tikrų požiūrio skirtumų kažkodėl labai priešinamės, ir visos apklausos rodo, kad visuomenė kažkodėl nėra pasirengusi šito dokumento priimti, nors jau turime griežtesnes taisykles nustatytas nacionalinės teisės aktuose“, – Eltai šią savaitę sakė ministrė. 

„Tam tikriems klausimams, matyt, reikia laiko ir gal net kartų pasikeitimo, nes aš matau labai pozityvią tendenciją tarp jaunimo (...) – jie turi visiškai kitokį požiūrį. Dar vis mes turime su vyresniąja karta tam tikrų nesutarimų ir jautrių zonų, ir, matyt, tam reikia laiko“, – aiškino ji.

Pasak ministrės, Stambulo konvencijos ratifikavimui kol kas nėra pasirengę ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir Seimo nariai.

„Seimo nariai yra ta pati visuomenė. Jeigu pasižiūrėsite Seimo narių sąstatą ir jų nuomones, nuotaikas, tai Seimo nariai dažniausia atspindi ir didžiąją visuomenės nuomonės dalį. Vien paminėjus Stambulo konvencijos pavadinimą, jautrumo fonas iš karto pakyla aukštyn. Ir kai pradedi kalbėti apie tekstą, apie pačias sąvokas ir panašiai, tai kažkokių rimtų argumentų prieš aš nesu girdėjusi, bet kažkodėl visuomenė sako, kad negerai. Yra kažkokių baimių, kad jeigu priimsime šitą dokumentą, staiga kažkas atsitiks“, – kalbėjo I. Ruginienė.

„Tikrai negaliu atsakyti, bet akivaizdu, kad visuomenė dar kažkodėl dėl tam tikrų stigmų nepasirengusi priimti šito klausimo“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovė, paklausta, ar yra vilčių, jog konvencija bus ratifikuota dar šioje Seimo kadencijoje.

Smurto artimoje aplinkoje klausimu Lietuvoje daroma per mažai

Kaip rodo Seimo kontrolierių įstaigos atliktos analizės duomenys, per praėjusius metus buvo gauta daugiau nei 54 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje – daugiau nei 73 proc. atvejų smurto aukos buvo moterys.

„Šitie skaičiai rodo, kad iš tikrųjų turime rimtą problemą, ir ta problema yra labai opi. Iš kitos pusės, teigiamą žinutę galima įžvelgti, kad žmonės kreipiasi ir pasisako, kad turi problemą, nes prieš kokius 10, 15 metų ar anksčiau mes džiaugiamės geresne statistika, bet tai nereiškia, kad šita problema neegzistavo“, – kalbėjo I. Ruginienė.

„Ji egzistavo gal dar labiau, bet tiesiog pačios aukos nesikreipė pagalbos ir mes negalėjome turėti aiškios statistikos“, – aiškino SADM vadovė. 

Tiesa, pasak ministrės, praėjusiais metais įsigaliojo kovoje su šia problema itin reikšminga priemonė – buvo įvestas smurto orderis.

„Nuo praėjusių metų atsitiko labai geras dalykas – buvo įvestas smurto orderis ir tokiu būdu pamatėme, kad tie fiksuoti atvejai pradėjo kilti į viešumą (…) – buvo 55 tūkst. pranešimų apie smurtą ir 21 tūkst. orderių. Orderis duodamas yra ypatingai rimtais atvejais, ir tie skaičiai yra stulbinančiai dideli, bet džiaugiuosi, kad aukos kreipiasi pagalbos. Vien tik pagalbą suteikėme 27 tūkst. žmonių“, – akcentavo ministrė.

Be to, pasak jos, ateityje rengiamasi ir toliau stiprinti teisinę bazę bei pagalbos priemonių nukentėjusiems nuo smurto tinklą.

„Per įvairius kompleksinės pagalbos mechanizmus: nuo psichologų iki atvejo vadybininkų, bet dar vis per mažai darome Lietuvoje šiuo klausimu“, – kalbėjo I. Ruginienė. 

„Labai rimtas darbas laukia ir dabar per vasarą (…) – rudenį jau turės būti pateikti nauji įstatymo projektai, nes iš Europos atkeliavo direktyvos, kurios reglamentuoja dar tobulesnes tvarkas, kas liečia patį smurtą. Tai tas procesas, kuomet direktyvos bus perkeliamos į nacionalinės teisės bazę, nebus labai lengvas, bet labai svarbus ir būtinas“, – aiškino ji.

Siūloma smurto aukoms suteikti papildomų laisvadienių

Seimo rudens sesijoje taip pat tikimasi priimti ir įstatymą, susijusį su laisvadienių suteikimu nuo smurto nukentėjusiems asmenims.

„Ką aš pati inicijavau ir labai tikiuosi, kad tą pavyks priimti rudenį – tai papildomos laisvos dienos aukai“, – kalbėjo SADM vadovė.

„Tai galėtų būti iki 3 darbo dienų (...). Galų gale, reikia ir pagalbą priimti, ir su savimi susitvarkyti, tai tos 3 dienos būtų labai kritinės bent jau tam tokiam baziniam emociniam atstatymui“, – aiškino I. Ruginienė.

ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) praėjusių metų kovą nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusiais metais kreipėsi Seimas.

KT, vertindamas Stambulo konvencijos nuostatas, pabrėžė, kad dokumentą ratifikavusios šalys įsipareigoja apsaugoti asmenį nuo smurto, nepaisant asmens lyties, asmeniui priskiriamų stereotipinių tam tikrai lyčiai visuomenės dalies nuomone būdingų vaidmenų, elgsenos, veiklos, bruožų, lytinės tapatybės.

Teismas byloje dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai nurodė, kad minimu dokumentu nėra siekiama keisti konstitucinės šeimos sampratos.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.