I. Ruginienė: reikėtų keisti „Sodros“ pensijų finansavimą, valstybės įnašą į antrą pakopą

Politikams ir visuomenei svarstant, ar į antros pakopos pensijų kaupimą reikia įtraukti darbdavius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad skatinant darbdavius labiau prisidėti prie orios darbuotojų senatvės esama daugiau būdų, kaip tai padaryti. Ministrė užsimena, jog reikėtų peržiūrėti pirmos pakopos arba „Sodros“ pensijų finansavimą, kuris dabar yra per menkas. Be to, ji kalba apie galimą valstybės įnašo į antros pakopos fondus peržiūrą.

„Reikia pereiti prie tos sistemos, kai sukuriamas darbuotojo ir darbdavio santykis ir per tai pasirūpinama senatve – nuolatinis atlyginimo augimas ir kažkokia papildoma dalis iš darbdavio, kad senatvė būtų oresnė“, – interviu „Verslo žinioms“ pirmadienį sakė I. Ruginienė. 

Jos teigimu, jei pavyks susitarti su darbdaviais dėl jų prisidėjimo prie darbuotojų pensijos, bus ieškoma priemonių, kaip tai pasiekti.

„Esmė yra susitarti, ar mes matome ateitį per investavimą daugiau į darbuotojus. Tai viena iš idėjų prisidėti daugiau prie pensijos. Yra ir daugiau idėjų, kaip galime pagerinti darbuotojų sąlygas. Ar matome, kad mums reikia į darbuotojus kuo daugiau investuoti ir išlaikyti jų darbingą sveikatą, kad jie pagaliau iki pensijos galėtų dirbti ir kurti pridėtinę vertę“, –  kalbėjo I. Ruginienė.

„Jeigu mūsų matymas yra viena kryptimi, tada sėdame ir žiūrime, kokios yra priemonės, kad tą galėtume pasiekti. Bet jei yra labiau vartojiškumo požiūris, kai darbdaviai paima darbuotoją, kaip daiktą pavartoja, išspaudžia iš jo sultis ir išmeta į gatvę, tada, man atrodo, kad su tokiu požiūriu nieko nesutarsime“, – pridūrė ministrė. 

I. Ruginienės manymu, Lietuvoje per menkai finansuojama pirmoji – „Sodros“ pensijų pakopa, šalis šiuo požiūriu gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio: „Šitą dalyką tikrai galėtume peržiūrėti ir pradėti savo pensijas finansuoti labiau.“

Anot jos, valstybės įnašas į antros pakopos pensijų fondus taip pat turėtų likti, tačiau jis gali būti peržiūrėtas valdantiesiems siūlant keisti kai kuriuos mokesčius: „Tu negali tempti vieno siūlo ir nesitikėti efekto kitoj pusėj.“

Ministrė priminė, jog 2019 metais padidinus valstybės įnašą iki 3 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, jis buvo susietas su automatiniu įtraukimu į antros pakopos kaupimą tikintis, kad bus įtraukta daug žmonių. Tačiau nepavykus pasiekti masinio įsitraukimo valstybės parama praranda logiką. 

„Jeigu kalbame apie didelį procentą gyventojų, tuomet valstybės parama turi logikos. Dabar to masiškumo kaip ir neįvyko. Tada niekas nesakė, kad taip bus iki gyvenimo pabaigos, jeigu toks procentas ir ne kitoks – tai buvo impulsinė priemonė“, – aiškino I. Ruginienė.

BNS primena, kad Lietuvos bankas (LB) sausio pradžioje pasiūlė į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašo bei steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė tuomet tikino, kad toks LB siūlymas nebūtinai sutaps su Vyriausybės pozicija. 

Verslo atstovai tuomet teigė tam nepritariantys bei tikino, jog sistemoje dalyvauja už darbuotojus mokėdami mokesčius.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) siūlymą įtraukti darbdavius palaiko, tačiau kritikuoja LB idėją atsisakyti valstybės paskatos, kuri silpnintų visą pensijų sistemą. 

Konkrečius pasiūlymus dėl pensijų kaupimo sistemos pokyčių žadama parengti iki pavasario po diskusijų su ekspertais ir socialiniais partneriais.