I. Ruginienė: norintiems atsiimti pinigus iš antrosios pakopos fondų bus parengta skaičiuoklė (dar papildyta)

Seimui praėjusią savaitę priėmus ir prezidentui pasirašius antrosios pensijų kaupimo pakopos reformą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad iki kitų metų pradžios bus parengta skaičiuoklė, pagal kurią norintieji pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti pinigus gyventojai galės tiksliai pasiskaičiuoti galimą pasiimti sumą.

„Šiuo metu gyventojai sumas gali kiekvienas pasižiūrėti savo „Sodros“ paskyroje, bet mes per pusę metų tikrai padarysim skaičiuokles ir iki sausio 1 dienos (kai įsigalios įstatymas  – BNS) jas pateiksim, kad žmogus galėtų tiksliau apsiskaičiuoti“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministrė. 

I. Ruginienė pabrėžia, jog gyventojams nutraukus kaupimą jie galės atsiimti tik savo sukauptus pinigus ir uždirbtą grąžą, tuo metu valstybės suteikta subsidija bus perkelta į pirmąją pakopą – tai yra „Sodrą“. 

„Subsidija keliauja žmogui į pirmos pakopos, tai yra „Sodros“ pensiją, tam, kad ateityje žmogus kiek įmanoma gautų tokią pat pensiją, palyginti su tais, kurie kaupia tik pirmoje pakopoje“, – aiškino ministrė. 

„Visa kita – tai yra tie procentai, kuriuos žmogus įmokėjo į antrą pakopą iš savo atlyginimo, tai jo įmokėti pinigai plius uždirbta grąža per tą laikotarpį – jis galės išsigryninti“, – pridūrė I. Ruginienė. 

Ministrė teigė neraginanti pasitraukti iš kaupimo antroje pakopoje – tai yra kiekvieno žmogaus savarankiškas sprendimas. 

„Kiekvienas žmogus turi pasiskaičiuoti, įsivertinti savo sukauptus pinigus, pasižiūrėti tendenciją, pasižiūrėti grąžą ir apsispręsti savarankiškai, nes kiekvieno žmogaus situacija individuali“, – sakė I. Ruginienė. 

„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė sakė, kad gavus informaciją iš pensijų fondų skaičiuoklėje bus pateikta tiksli informacija, kiek gyventojas yra sukaupęs antroje pakopoje savo įnašais, kiek grąžos uždirbo jo pinigai ir kokia suma grįš į „Sodrą“. 

„Kai mes turėsime iš pensijų fondų sumas, kiek tas turtas vertas, tada kiekvienas žmogus savo „Sodros“ paskyroje galės matyti, kiek įmokėjo, kiek dabar vertas jo turtas pensijų fonde ir kiek yra uždirbta. Taip pat galės pasiskaičiuoti, kiek sugrįš į „Sodrą“ ir bus paversta taškais, kiek jis papildomai taškų gaus ir kiek jis galės gauti vienkartinės išmokos“, – aiškino  D. Gerulytė. 

Paskutinė diena apsispręsti dėl kaupimo

„Sodros“ teigimu, pirmadienį yra paskutinė diena apsispręsti dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje. 

„(Antros pensijų kaupimo pakopos – BNS) pokyčiai įsigalios nuo kitų metų pradžios, todėl šiais metais automatinis įtraukimas į antros pakopos pensijų kaupimą vyksta pagal dabar galiojančius teisės aktus“, – pranešė „Sodra“. 

D. Gerulytės teigimu, iki penktadienio sprendimo dėl kaupimo dar nebuvo priėmę apie 35 proc. gyventojų. 

„Šiemet yra tie metai, kurie kartojasi kas trejus metus, kai yra tiek naujai įtraukiami automatiškai, tiek tie, kurie yra 2019-tais metais susistabdę“, – LRT radijui teigė ji. 

„Jeigu žmonės nori pasilikti kaupime, jiems nebūtina siųsti jokio atsakymo – jie bus automatiškai įtraukti į kaupimą“, – pridūrė D. Gerulytė. 

Apie tai, kad turi apsispręsti iki liepos 1-osios, informuota apie 236,5 tūkst. gyventojų, iš jų 100,3 tūkst. jaunesnių nei 40 metų žmonių į pensijų kaupimą įtraukta naujai, jie iki šiol nekaupė pensijai. 

Tuo metu I. Ruginienė sakė, kad automatinio įtraukimo į antrąją pakopą nebelieka nuo antradienio. 

„Tai pereinamasis periodas, kai dar šiandien automatinis įtraukimas galioja ir tie žmonės bus įtraukti. Bet tie, kas nespės apsispręsti iki rytojaus, tai gali nepergyventi, nes pagal naują tvarką jie galės tą padaryti ir po liepos 1 dienos“, – LRT radijui sakė ministrė. 

Ministrės atstovas Ignas Dobrovolskas BNS patikslino, kad tai vienintelis reformos punktas, kuris įsigalioja nuo liepos 1-osios.     

Apklausa: pasitraukti iš sistemos ketina ketvirtadalis kaupiančiųjų 

Pensijų fondus valdantis bankas „Swedbank“ skelbia naujausios apklausos rezultatus – jie atskleidė, kad įsigaliojus reformai 55 proc. kaupiančiųjų liktų sistemoje: dalis iš jų nieko nekeistų, kiti tik stabdytų įmokas ir jų neatsiimtų, treti liktų, bet atsiimtų dalį lėšų, o 25 proc. ketina iš jos pasitraukti.

Kas penktas gyventojas kol kas neapsisprendė, kaip elgsis. 

„Nors antroje pakopoje visas arba didžiąją dalį lėšų toliau kaups dauguma gyventojų, ketvirtadalis nusiteikę išsiimti visą senatvei sukauptą sumą. Tačiau visuomenės elgsenos tyrimas išryškino svarbų aspektą – beveik pusė lėšas atsiėmusių gyventojų (45 proc.) yra nusiteikę toliau kaupti ateičiai, pasirinkdami kitas investicijų formas“, – pranešime sakė „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas Tadas Gudaitis.

Pasak apklausos, 31 proc. žmonių planuoja nieko nekeisti ir kaupti toliau, 12 proc. ketina pasinaudoti galimybe ir išsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų, dar daugiau nei dešimtadalis planuoja likti sistemoje, bet stabdyti kaupimą: 7 proc. – neribotam laikui, o dar 5 proc. – laikinai.

Tyrimo duomenimis, visiškai pasitraukti iš kaupimo dažniausiai yra linkę mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Tarp tų, kurie ketina kaupti toliau, – daugiau miestų ar rajonų centrų gyventojų, kurių šeimos pajamos  vienam nariui viršija 1 tūkst. eurų. 

BNS rašė, kad Seimas praėjusią savaitę patvirtino Vyriausybės pasiūlytą antros pakopos pensijų kaupimo reformą, kuri gerokai liberalizuoja sistemą – atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, per 24 mėnesių „langą“ leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, toliau kaupiantiesiems paliekamas 1,5 proc. valstybės įnašas. 

I. Ruginienė anksčiau teigė, kad pokyčiai pensijų sistemai suteiks daugiau lankstumo ir patikimumo, skatins žmones labiau pasitikėti sistema ir joje kaupti lėšas senatvei.