I. Ruginienė: Darbo kodekso pataisos dėl darbo laiko apskaitos – nusikalstamos

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pareiškė, kad Seimo ketvirtadienį priimtos svarstyti Darbo kodekso pataisos dėl darbo laiko apskaitos keitimo yra nusikalstamos. Pasak jos, nulinių darbo valandų, arba nenustatytos apimties darbo sutarčių įteisinimas pablogintų žmonių darbo sąlygas.

„Tai net ne tai kad nepateisinama, bet iš mūsų, kaip profsąjungų, traktuojama kaip nusikalsta veikla, nes šitos pataisos blogina darbuotojų sąlygas ir mums nesuprantamas politikų noras pasižymėti tokioje šviesoje“, – spaudos konferencijoje sakė I. Ruginienė.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė 10 liberalų inicijuojamoms Darbo kodekso pataisoms, leisiančioms darbdaviui, Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną, vieną kartą pailginti suminio darbo laiko apskaitą iki 5 mėnesių (dabar iki 3 mėnesių). Tokį pakeitimą darbdavys turėtų aptarti su darbo taryba ar profesine sąjunga.

Be to, siūloma leisti mažų įmonių, turinčių iki 20 darbuotojų, darbdaviams savo nuožiūra įvesti suminę darbo laiko apskaitą.

„Yra būtinas darbo lankstumas, kad žmonės gautų ir galėtų paprašyti darbdavio apskaityti tabeliuose jų nudirbtus viršvalandžius ir to mėnesio ar dienos papildomą darbą už kolegas“, – pristatydamas pataisas Seime kalbėjo jų iniciatorius liberalas Simonas Gentvilas.

Pasak S. Gentvilo, profesinės sąjungos nepateikė pastabų dėl siūlymo keisti suminę darbo laiko apskaitą – jos priekaištavo tik dėl nulinių darbo valandų įteisinimo

„Valstietė“ Aušra Papirtienė piktinosi, kad tokia pataisa naudinga tik darbdaviams: „Reveransas verslui darbuotojų teisių sąskaita. (...) Kodėl kriziniu laikotarpiu dabar verslo problemas norima spręsti darbuotojų teisių sąskaita?“

Socialdemokratas Algirdas Sysas darbdaviams siūlo problemą spręsti išnaudojant viršvalandžius.

„Nuo 2016 metų pailgėjo viršvalandžiai iki 120 valandų. Jeigu jūs paklausite Darbo inspekcijoje, kiek išnaudoja viršvalandžių, tai nesiekia ir 80 valandų. Krizei pilnai užteks keliems mėnesiams paprasčiausiai dirbti viršvalandžius, jeigu tikrai nėra žmogaus, ir mokėti pinigus, o ne daryti
suminę darbo laiko apskaitą ir nemokėti atlyginimo“, – kalbėjo parlamentaras.

Dėl nenustatytos apimties darbo sutarčių, kitaip vadinamų nulinių darbo valandų įteisinimo Seimas ketvirtadienį į diskusijas nesileido, nes iniciatoriai jų pristatymui paprašė pertraukos iki kito posėdžio.

Pasak I. Ruginienės, nuo koronaviruso krizės nukentėjusių įmonių darbuotojai jaučiasi nusivylę ir pikti. Ji sako pasigendanti lygiaverčių derybų su darbuotojais.

„Darbuotojai nusivylę, pavargę ir pikti. Šita situacija tęsiasi jau antrą mėnesį ir reikia pasakyti, kad Lietuvoje niekada nebuvo išvystyta tarimosi kultūra, niekada nebuvo noro kalbėtis su darbuotojais kaip su lygiaverčiais partneriais, dažniausiai darbuotojai buvo traktuojami kaip darbo įrankiai ir šita krizė tik apnuogino tą krizę, kuri buvo“, – teigė profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

Jos teigimu, kai kurios įmonės, palaikančios gerą derybų kultūrą bei turinčios kolektyvines sutartis, karantino situaciją išsprendė lengviau nei tos, kuriose nėra profesinių sąjungų bei sutarčių.

„Daugelis įmonių, turėjusių gerą tarimosi kultūrą, jau dabar išsprendė didelę dalį savo problemų, susitarė dėl karantino, darbo sąlygų, pakeitė kolektyvines sutartis ir tas ryšys tarp darbdavio ir darbuotojo pasiteisino ir jau dabar dalis įmonių gyvena visiškai kitu ritmu“, – sakė I. Ruginienė.

BNS

Darbo laiko apskaita