I. Ruginienė: apklausa rodo, kad gyventojai staiga nepaimtų pinigų iš pensijų fondų

BNS pirmadienį paskelbtai visuomenės apklausai atskleidus, kad keturi iš dešimties pensijai antrojoje pakopoje kaupiančių Lietuvos gyventojų būtų linkę iš fondų išsiimti dalį lėšų, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, jog tai rodo, kad leidus pinigus atsiimti pensijų kaupimo sistema nesugriūtų.

Pasak jos, tyrimas taip pat atskleidžia, kad žmonės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlyto pensijų kaupimo pokyčių laukia.

„Apklausa rodo, kad greičiausiai nebus tokio bumo, kad staiga visi pasiims visus pinigus, dėl to nuogąstauja patys fondai. Manau, reikia žiūrėti į situaciją, skatinti kaupti papildomai, bet ir sudaryti galimybę būti savo pinigų šeimininkais“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.

„Apklausa tik patvirtino mūsų išsakytą poziciją. Iš tų keturių dar dalis norėtų pasiimti visus (ketvirtadalį sukauptos sumos – BNS) pinigus, kita dalis tik dalį pinigų. Tai rodo, kad esame teisingame kelyje“, – kalbėjo ji.

Naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikto reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, iki 25 proc. sukauptų lėšų apmokestinant jas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) išsiimtų 41,5 proc., o neišsiimtų – 18,2 proc. kaupiančiųjų respondentų.

Tokią galimybę sausį pasiūlė SADM, o šią ir kitas antros pakopos pensijų kaupimo sistemos keitimo iniciatyvas ketinama teikti Seimo pavasario sesijoje.

Pasak I. Ruginienės, sistemos pertvarka reikalinga, ji suteiktų lankstumo, patrauklumo, o apklausos rezultatai parodo, jog gyventojai tokių pokyčių laukia.

„Žmonės ir atliepia tuos poreikius, kuriuos pasiūlėme. Žmonės nori matyti lankstumą, patrauklumą ir galimybę, jei staiga kas atsitiks, pasiimti papildomą sumą pinigų. Tą ir siūlome“, – pirmadienį sakė ministrė.

Vis dėlto BNS kalbinti ekonomistai ir rinkos dalyviai neatmetė, jog paimtas lėšas gyventojai skirtų vartojimui, o tai skatintų staigų infliacijos ir vartojimo šuolį.

Savo ruožtu I. Ruginienė pabrėžė, jog tokie pasvarstymai – tik spekuliacijos. Jos teigimu, infliacijos augimas žadamas jau dabar, dar net nepradėjus pakeitimų svarstyti, o kainų augimą lemia kiti veiksniai.

„Infliacija priklauso nuo daug daugiau rodiklių nei antroji pensijų pakopa. Estijoje (kur buvo leista išsiimti dalį kaupiamų lėšų – BNS) tikrai buvo aišku, kad infliaciją lėmė ne galimybė išeiti iš antrosios pakopos, o kitos priežastys. Girdime ir šiandien ekonomistų prognozes, kad infliacija kils, nors dar nesame pateikę įstatymo projektų“, – kalbėjo j I. Ruginienė.

„Nebus kritinė masė, kuri staiga įtakotų infliacijos rodiklį“, – pridūrė ji.

Kaip rodo apklausa, visus 25 proc. sukauptos sumos net ir sumokant GPM atsiimtų 29,1 proc. apklaustųjų, dar 12,5 proc. norėtų išsiimti dalį. 40,2 proc. tyrimo dalyvių nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Iš tūkstančio respondentų antrojoje pakopoje kaupė 57,7 proc., nekaupė – 42,3 proc. 

I. Ruginienės teigimu, tūkstančio gyventojų apklausa – per mažos apimties norint įvertinti, kiek žmonių iš tikrųjų ketintų atsiimti dalį pensijai sukauptų pinigų.

„Tai tikrai per maža imtis. Jei norėtume daryti normalų, rimtesnį tyrimą, reiktų apimti daug daugiau įvairių lygių gyventojų. Tada ir pačios apklausos reprezentatyvumas būtų geresnis“, – kalbėjo ministrė.

SADM sausį pasiūlė atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, o 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašą keisti GPM lengvata įmokoms. Gyventojai vieneriems metams galėtų stabdyti įmokas su galimybe pratęsti šį laikotarpį, jiems būtų sudarytos sąlygos pasitraukti iš kaupimo. 

Be to, ministerija siūlo leisti vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų apmokestinant jas GPM arba atsiimti visą sukauptą nedidelę iki vieno anuiteto siekiančią sumą likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus, o jo sulaukus išmokos nebūtų apmokestinamos.