I. Ruginienė apie pensijų fondų kritiką: reikia gerbti kiekvieno žmogaus pasirinkimą

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia – jos pristatyti siūlymai antrosios pensijų pakopos pertvarkai sistemos nesugriautų. Politikės teigimu, gyventojai yra skatinami patys rinktis, kur ir kiek nori kaupti savo pensijai.

„Pirmiausia turime susikoncentruoti, kad mūsų pirmoji pakopa, „Sodros“ sistema nuolatos stiprėtų, galėtų ir gebėtų išmokėti orias pensijas, tai tuo mes ir užsiimsime. Kita vertus, taip pat skatiname kiekvieną žmogų galvoti apie ateitį, taupyti ir investuoti. Tų mechanizmų yra daugybė ir mes už tai, kad pats žmogus pasirinktų, kada ir kur tai daryti“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo I. Ruginienė.

„Reikia gerbti kiekvieno žmogaus pasirinkimą ir jo asmeninę laisvę“, – pridūrė politikė.

Ministrė taip pat sukritikavo siūlymams prieštaraujančius pensijų fondus. Pasak I. Ruginienės, jų reakcija leidžia manyti, kad fondai yra pernelyg priklausomi nuo valstybės subsidijų.

„Suprantu, kad pensijų fondams buvo sunku išgirsti šią žinutę. Dabar jų gynybos reakcija labai man yra aiški ir suprantama, bet viešasis interesas nebūna visiems patogus“, – teigė ministrė.

„Mūsų sukonstruotas modelis atneša patrauklumą, lankstumą, didesnį patikimumą pačia sistema ir tai jau automatiškai pritrauks žmones. Dabar dėl valstybinio prisidėjimo – jeigu pensijų fondai gyvena tik iš valstybinio prisidėjimo, kuris buvo įvestas tik 2019 metais, tai tada jie verčia mane abejoti jų darbo rezultatais“, – aiškino ji.

LIPFA vadovas: pritarus reformai, labiausiai nukentės gaunantys mažiausias pajamas 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis anksčiau ketvirtadienį teigė, kad, pritarus valdančiųjų siūlymams, vidutinį atlyginimą gaunančių žmonių pensijų pakeitimo norma sumažėtų 5 proc.

„Gyventojų sukauptas per 20 metų turtas gali ženkliai sumažėti. Pirmiausiai dėl to, kad pensijoms skirtą turtą leidžiama pasiimti nesulaukus pensijos. Kita dedamoji – keičiama valstybės paskata į mokestinę lengvatą, kuri nepasieks pensijos kaupimo sąskaitos, nebus investuojama ir jos suma kartais skiriasi nuo to, ką valstybė dabar prideda prie kaupimo“, –žurnalistams kalbėjo T. Gudaitis.

LIPFA vadovas konstatuoja, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) didžiausią neigiamą poveikį turės vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems asmenims.

„Vidutinio atlyginimo gavėjui vietoje 30 eurų, kurie yra pervedami į jo sąskaitą, yra siūloma susigrąžinti per mokesčių lengvatą 13 eurų“, – nurodė T. Gudaitis.

„Dar blogesnė situacija yra su minimalios algos atlyginimo gavėju. (...) 30 eurų vertės valstybės subsidija pavirsta į 6 eurus. 5 kartus minimalaus atlyginimo gavėjui yra sumažinta valstybės paskata“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo lankstesnę kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sistemą. 

Siūlymais ketinama atsisakyti automatinio įtraukimo, jį keičiant savanorišku apsisprendimu kaupti. Numatyta galimybė prie darbuotojų pensijos savanoriškai prisidėti ir darbdaviams, tai darantiems leidžiant naudotis pelno mokesčio lengvata.

Siekiant sutaupyti, taip pat siūloma atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančio valstybės įnašo prie kaupimo, jį keičiant pigiau kainuosiančia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata pačioms įmokoms. Lengvatos lubos siektų šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t.y. 365 eurų per metus.

Norint lėšas atsiimti iki pensinio amžiaus, GPM būtų taikomas tik tiems gyventojams, kuriems iki šio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie turi sukaupę iki vieno anuiteto siekiančias sumas, taip pat, pagal šalies vadovo siūlymą, norintiesiems vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto.

GPM būtų netaikomas, kai visas sukauptas lėšas nori išsiimti 70-100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį.

Taip pat kaupiantiesiems siūloma nustatyti 12 mėn. langą su galimybe pasitraukti, įsigijant papildomus pensijų apskaitos vienetus.

Sulaukus senatvės, išmokos nebūtų apmokestinamos, be to, privalomo anuiteto minimali riba būtų didinama iki 10 proc., o maksimali riba nustatyta ties 50 proc. vidutinės senatvės pensijos.