Į riaušių prie Seimo bylą neatvyko 16 kaltinamųjų

Į Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį, kuriame ketinama nagrinėti 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą, neatvyko 16 kaltinamųjų, tarp jų – žinomas kovotojas Arnoldas Misiūnas, Astra Genovaitė Astrauskaitė. Taip pat neatvyko vienas advokatas.

Prieš teismą turėjo stoti 87 asmenys, tarp jų aktyvūs protestuotojai prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė ir Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, su Garliavos istorija susijusiuose įvykusiuose teistas, taip pat prieš koronaviruso skiepus pasisakantis Andrejus Lobovas.

Per posėdį buvo paskelbta, kad du kaltinamieji, tarp jų ir A. G. Astrauskaitė, nedalyvauja dėl ligos, kitų neatvyko priežastys dar nepaskelbtos, šaukimai kai kuriems buvo įteikti. Vienas neatvykusių kaltinamųjų gyvena Prancūzijoje.

Byloje kaltinimą palaiko du Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai – Romualdas Betingis ir Remigijus Matevičius.

Pagal teisėjo Jeugenijušo Jaglinskio paskelbtus kaltinimus, dauguma kaltinamųjų pareikšti kaltinimai dėl riaušių, keletui – dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. A. Kandrotui pateikti kaltinimai dėl riaušių bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Pagal pateiktus kaltinimus asmenims gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinama tik A. G. Astrauskaitė, jai taip pat pareikšti kaltinimai ir dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo – iš viso 92,6 tūkst. eurų – šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.

„Iš jūsų solidariai priteis šaibas teismai“, – prieš posėdį salėje pareiškė Andrejus Lobovas.

Tuo metu kitas kaltinamasis A. Kandrotas ramino kitus kaltinamuosius, kad kol vyks procesas, pinigai galbūt nuvertės ir suma nebus tokia milžiniška.

„Du pakelius sviesto sunešim ir atiduosim. Visiems, manau suvarys lygtinumą. Teistumas – tai gyvenimo diplomas“, – pareiškė neseniai iš įkalinimo įstaigos paleistas kaunietis.

Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų 173,9 tūkst. eurų vertės turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais. Daugiausiai, 23 nukentėjusiaisiais, pripažinti Policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai. Tarp nukentėjusiųjų yra ir Seimo narių.

Salėje taip pat sėdėjo nukentėję Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnai.

Per ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.

Baudžiamoji byla bus nagrinėjama didžiausioje teisme Konferencijų salėje, joje telpa per 200 asmenų.

Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus bus sustiprinta asmenų patikra, todėl ir šio, ir kitų tą dieną numatytų teismo posėdžių dalyviai privalės pateikti gautus šaukimus į teismą. 

Trečiadienio teismo posėdžius norintys stebėti žiūrovai taip pat privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o šių dokumentų neturintys asmenys į teismą neįleidžiami. Tvarką teisme taip pat padeda užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios tarnybos pareigūnų pajėgos.

„Būtent dėl iš visos Lietuvos į teismo posėdį Vilniuje turinčių atvykti asmenų skaičiaus byla pripažinta galinčia užsitęsti baudžiamąja byla, - pastebėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė. – Dėl dalyvių skaičiaus ši byla turi savo specifiką, tačiau dedame visas pastangas, kad jos nagrinėjimas minimaliai atsilieptų tiek kitoms byloms, tiek įprastam teismo darbo ritmui“.

136 tomų apimties baudžiamąją bylą nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija, riaušių prie Seimo byla taip pat pripažinta prioritetine.

Apylinkių teismuose civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas įprastai nagrinėja vienas teisėjas, tačiau teismo administracija patenkino teisėjo prašymą sudaryti teisėjų kolegiją.

Prioritetinėmis pripažįstamos bylos teisme nagrinėjamos išskirtine tvarka: ilgam laikui paskiriamos konkrečios posėdžių datos, o advokatai ir kiti proceso dalyviai privalo teikti pirmumą dalyvavimui tokių bylų posėdžiuose.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, o riaušių metu asmenys smurtavo, niokojo turtą, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.