Į prioritetinius ekonominės plėtros centrus siūloma įrašyti Kėdainius ir Plungę

Į prioritetinius regionų ekonominės plėtros centrų sąrašą siūloma įrašyti Kėdainius ir Plungę.

Tokį pasiūlymą Regionų ekonominės plėtros įstatymo projektui įregistravęs Seimo narys konservatorius Jurgis Razma taip pat siūlo iš tokių centrų sąrašo išbraukti Ukmergę ir Telšius.

„Žvelgdami į vidurio Lietuvos regioną, kur be didžiųjų miestų plėtros centru dar įvardyta Ukmergė, turėtume pastebėti, kad pagal visus ekonominius, o ypač pramonės rodiklius ją gerokai lenkia Kėdainiai (preliminariais duomenimis praėjusiais metais pagaminta parduotos pramonės produkcijos: Ukmergėje - už 160 mln. Eur, Kėdainiuose - už 583 mln. Eur). Todėl siūlau išbraukti Ukmergę ir vietoje jos įrašyti Kėdainius“, - sako J. Razma.

Pagal siūlomą įstatymo projektą, Žemaitijos regione yra pasiūlyti du plėtros centrai: Mažeikiai ir Telšiai.

„Sudėtinga ginčytis dėl Mažeikių, kur įsikūrusi didelė naftos perdirbimo įmonė, kurios parduota produkcija labai aukštai iškelia šio miesto pramonės gamybos rodiklius. Tačiau abejotinas Telšių įtraukimas į šį sąrašą. Šis miestas atskirais laikotarpiais yra gavęs didžiulį papildomą finansavimą (pirmiausiai - kai jame buvo įkurtas apskrities centras), po to, kai 2007-2014 m. laikotarpyje gavo išskirtinę Europos Sąjungos paramą, bet, nepaisant šio dosnaus valstybės finansinio pamaloninimo, pagal pramonės gamybą Telšiai pastebimai atsilieka nuo kaimyninės Plungės, kuri nėra tokios paramos gavusi. Preliminariais duomenimis, per praėjusius metus Telšiuose pagamintos pramonės produkcijos parduota - už 189 mln. Eur, Plungėje - už 251 mln. Eur, tad skaičiuojant vienam rajono gyventojui, Plungės rajone pramonės produkcijos pagaminama beveik dvigubai daugiau“, - sako J. Razma, siūlantis iš plėtros centrų sąrašo išbraukti Telšius ir įrašyti Plungę.

Seimui siūloma priimti Regionų ekonominės plėtros įstatymo projektą, kuriuo siekiama įstatymo lygiu nustatyti Vyriausybės prievolę kartu su savivaldybėmis rūpintis prioritetinių regionų centrų sparčia ekonomine plėtra. Tokį įstatymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai konservatoriai Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys, primena ELTA.

Jų įsitikinimu, reikia iš esmės pakeisti visą regioninės politikos sampratą.

Regionų ekonominės plėtros įstatymo projekte numatoma išskirti 12 prioritetinių regionų ekonominės plėtros centrų, įtraukti tradicinius regioninius pramonės centrus (įskaitant didmiesčius), kuriuose plėtojami aukštųjų technologijų slėniai, laisvosios ekonominės zonos ar pramonės parkai, taip pat tradicinius pramonės miestus, kuriuose išplėtota pramonės gamyba.

Įstatymo projekte prioritetiniais regionų ekonominės plėtros centrais siūloma laikyti šiuos miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Telšius, Tauragę, Uteną, Mažeikius, Ukmergę.

Už regionų ekonominės plėtros strategijos įgyvendinimą būtų atsakinga Ūkio ministerija ir prie jos įsteigta Regionų ekonominės plėtros agentūra. Išskirtuose prioritetiniuose regionų ekonominės plėtros centruose turėtų būti telkiami sukoncentruoti administraciniai, finansiniai, infrastruktūriniai, švietimo ir profesinio parengimo, žmogiškieji ištekliai reikalingi tam, kad į šiuos centrus žymiai intensyviau būtų pritraukiamos investicijos - taip pat užsienio, - taip siekiant, kad čia kurtųsi naujos patrauklios darbo vietos.

Pagal siūlomą projektą, kiekvienas prioritetinis regioninis ekonominės plėtros centras turės patvirtintą ekonominės plėtros strategiją, kuri turės numatyti tokio centro ekonominės plėtros specializaciją.

Parlamentarai A. Kubilius ir D. Kreivys įvardija ir aiškius rodiklius, kurių turi būti siekiama: iki 2025 metų pasiekti, kad vidutinis atlyginimas prioritetinių regionų centruose nesiskirtų daugiau kaip 15 procentų, o juose, neįtraukiant didžiųjų miestų, sukuriama bendrojo vidaus produkto vertė išaugtų ne mažiau kaip 2 kartus.

ELTA