PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Liepos 21 d. 09:06

Į Panevėžį sugrįžta vis daugiau užsienio lietuvių

Panevėžys

Panevėžio miesto savivaldybės nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Panevėžio miesto savivaldybė, „Renkuosi Lietuvą“


240843

Apie grįžimą į Lietuvą galvoja vis daugiau emigravusiųjų – beveik 4-i iš 5-ių žmonių neatmeta tokios galimybės, tai rodo projekto „Renkuosi Lietuvą“ duomenys. Maždaug kas antras grįžtantysis rinktųsi regioną, iš kurio išvyko, o ne šalies didmiesčius. Tokius duomenis pagrindžia ir jau sugrįžusiųjų statistika – 2021 m. 60 proc. pasirinko regionus ir mažesnius miestus.

„Didžiausią nostalgiją išvykusieji jaučia gimtajam miestui, tačiau svarstydami apie grįžimą į Lietuvą daugelis lygina skirtingų miestų privalumus ir trūkumus. Todėl laimi savivaldybės, kurios geriausiai supranta grįžtančiųjų poreikius ir geba juos atliepti. Pastaraisiais metais kaip itin daug pastangų dedančios išsiskyrė Klaipėdos, Panevėžio ir Tauragės savivaldybės“, – komentuoja Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro, įgyvendinančio projektą „Renkuosi Lietuvą“, vadovas Eitvydas Bingelis.


Sugrįžę padeda grįžti kitiems

Projekto „Renkuosi Lietuvą“ duomenimis, vienas esminių faktorių priimant sprendimą grįžti yra šeima, gyvenimo aplinka ir galimybės prisidėti prie savo gimtinės vystymosi, todėl kaip pirmas variantas dažniausiai yra svarstomas gimtasis miestas. Taip apsisprendė ir panevėžietė Justina Jelinskė, po 10 Didžiojoje Britanijoje praleistų metų su šeima sugrįžusi į Panevėžį.

Kirpėjos specialybę įgijusi moteris tuo sėkmingai užsiėmė Didžiojoje Britanijoje, vėliau pradėjo domėtis barzdaskučių amatu, baigė vieną geriausių Didžiosios Britanijos barzdaskučių akademijų, o grįžusi į Panevėžį ne tik įgyvendino savo svajonę ir prieš ketverius metus atidarė barzdaskučių saloną, bet ir šiemet įkūrė barberių akademiją, kurioje ruošiami barzdaskučių meistrai.

„Užsienyje buvome susikūrę gerovę, tačiau džiaugiuosi sprendimu su šeima grįžti į gimtąjį Panevėžį. Miestas atsinaujina, čia puikiai sutvarkyta infrastruktūra, nėra eismo spūsčių ar eilių, norint patekti į ugdymo įstaigas. Be to, Panevėžys įsikūręs patogioje vietoje, iš čia vos per kelias valandas galima pasiekti didžiausius šalies miestus ir kaimyninę Latviją“, – teigia J. Jelinskė.

Sugrįžti į gimtąjį miestą pasirinko ir agentūros „Klaipėda ID“ laikinoji vadovė ir talentų pritraukimo strategė Kristina Postornak. Indonezijoje gyvenusi pašnekovė šiandien pati dirba su grįžti svarstančių žmonių pritraukimu į Lietuvą.

Itin domina vaikų adaptacija ir ugdymas

K. Postornak tikina, kad Klaipėdoje visada buvo reikiama infrastruktūra patogiam ir šiuolaikiškam gyvenimui, stengiamasi, kad miestas būtų patogus gyventi įvairių poreikių turintiems žmonėms – tiek siekiantiems karjeros, tiek norintiems kurti verslą, tiek auginantiems vaikus.

Iš užsienio į Klaipėdą persikelti nusprendę aukštos kvalifikacijos specialistai gali pretenduoti ir į finansinę paskatą – 2 tūkst. Eur būsto nuomos kaštams padengti ir 400 Eur lietuvių kalbos kursams.

„Tokia paskata domina svarstančius apie grįžimą į Lietuvą, sulaukiame nemažai užklausų. Kurdami šią priemonę būtent ir atsižvelgėme į tai, kad persikėlimas yra sudėtingas, gana brangiai kainuojantis procesas, tad norėjosi bent kažkiek padėti sumažinti kaštus. Priklausomai nuo būsto nuomos kainos, 2 tūkst. Eur gali pakakti padengti net iki pusės metų nuomos laikotarpį“, – sako ji.

Iš užsienio į Klaipėdą 2021 m. grįžo beveik 1,5 tūkst. žmonių, 60 proc. jų yra darbingo amžiaus gyventojai – 20–54 metų, 20 proc. – vaikai nuo gimimo iki 19 metų.

Pristatydamas skatinimo priemones Tauragėje, „Globalios Tauragės“ projekto koordinatorius M. Piečia atkreipia dėmesį, kad šalia siūlomos galimybės įsigyti būstą su valstybės parama ir pasinaudoti subsidijomis smulkiojo verslo pradžiai grįžtantiems labai svarbus klausimas yra jų vaikų integracija.

„Dažniausiai domimasi, ar bus vietų darželiuose ir mokyklose. Dėl to nuolat geriname infrastruktūrą, kiekvienus mokslo metus moksleiviai pradeda su nemokamu mokymosi krepšeliu, skiriamos pažangumo premijos už pasiektus rezultatus. Grįžtantiems iš užsienio vaikams yra skirta išlyginamoji klasė. Kiek matome iš grįžusiųjų reakcijų, juos tenkina siūlomos priemonės“, – sako jis.

Kad grįžtančioms šeimoms svarbi vaikų švietimo tema, antrina ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė, projekto „Globalus Panevėžys“ koordinatorė Loreta Kaškelienė. Kasmet į Panevėžį sugrįžta vis daugiau žmonių – 2020 m. tokių buvo 758, o 2021 m. – 796. Tarp jų nemažai šeimų su vaikais, tad tėvams rūpi, ar jų atžaloms pavyks grįžus integruotis į lietuvišką švietimo sistemą. Panevėžys yra pasirengęs iš užsienio grįžusių mokinių integracijai: čia visada yra vietų lopšeliuose-darželiuose, mokyklose, gausu neformaliojo užsiėmimo būrelių, ugdymo įstaigų darbuotojai yra susipažinę su iš užsienio grįžtančiųjų vaikų integracijos į mokyklą programa. Be to, Vytauto Žemkalnio gimnazijoje veikia išlyginamoji mobili grupė, skirta visai lietuviškai nekalbantiems vaikams.

Klaipėdoje, anot K. Postornak, taip pat kone visose mokyklose mokosi grįžusių emigrantų vaikai. Jiems taikomos adaptacinės programos, yra ir tarptautinių mokyklų, kuriose mokoma anglų, vokiečių, rusų kalbomis, tad gali mokytis lietuviškai nekalbantys vaikai.

Tikslas – pritraukti dar daugiau

E. Bingelio teigimu, šalies savivaldybės turėtų atidžiai įsivertinti, kuo jos yra ir gali būti patrauklios grįžtantiesiems, aiškiai komunikuoti apie teikiamą paramą, regionines iniciatyvas, išsiaiškinti grįžtančiųjų žmonių poreikius ir kokių paslaugų jiems dar trūksta.

„Savivaldybėms nėra lengva konkuruoti su didmiesčiais, tačiau joms verta suprasti tendenciją, kad dažnas iš svetur grįžęs lietuvis nori grįžti būtent į savo gimtąjį kraštą arba apsigyventi šalia jo. Augantys regionus pasirenkančių žmonių skaičiai rodo, kad jie nesiveržia vien į didmiesčius, jie renkasi tą gyvenamąją vietą, kurioje tikisi geriausios adaptacijos sau ir savo šeimoms, o dažnai ir tiesiog – ramesnio gyvenimo būdo. Todėl savivaldybėms yra labai svarbu keistis informacija, gerąja praktika, plėsti tarpusavio bendradarbiavimą su kitomis savivaldybėmis, ryšius su verslu ir darbdaviais. Taip pat labai geras būdas yra sėkmės istorijos – sėkmingos grįžtančiųjų patirtys skatina ir kitus pasidomėti galimybėmis“, – tvirtina jis.

Kaip teigiamus pavyzdžius pašnekovas pateikia agentūros „Klaipėda ID“ sukurtą informacijos rinkinį, paremtą „Renkuosi Lietuvą“ gairėmis, jame yra visa informacija, svarbi grįžtantiems iš užsienio, taip pat projekto „Globalus Panevėžys“ socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtą grupę „Globalūs panevėžiečiai“, kur pateikiamos aktualiausios miesto naujienos, informuojama apie naujas iniciatyvas, vyksta diskusijos, dalijamasi patarimais.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. antrus metus iš eilės į Lietuvą grįžtančių piliečių buvo daugiau nei išvykusių – grįžo daugiau nei 23,7 tūkst. šalies gyventojų, šalį paliko virš 18,8 tūkst. 2020 m. į Lietuvą iš užsienio grįžo 20,8 tūkst., o išvyko 15,3 tūkst. piliečių. Daugiausia į Lietuvą grįžta žmonės iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Airijos, taip pat grįžimą pasirenka emigravusieji į Skandinavijos šalis, Ispaniją, JAV.