Kultūra | 8 MIN.

Į naują parodą „Suiten“ kviečianti scenografė R. Valčik: „Kūrybinį raumenį man padeda auginti atskiras nuo teatro gyvenimas dailėje“

Vilma Venckutonytė
2023 m. spalio 5 d. 13:14
61c42f41b4edbd9dc330038812cc494cd02216e5

Už geriausią spektaklių scenografiją keturis Auksinius scenos kryžius pelniusi Renata Valčik sako, kad šalia šio komandinio darbo jai būtina ir savarankiška meninė veikla. Naujausias jos sumanymas – ryšį tarp meno objektų ir muzikos tyrinėjanti paroda „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“ – eksponuojamas sostinės galerijoje „Arka“. Apie sankirtos taškus kūryboje ir  geriausias sąlygas atsiskleisti – pokalbis su menininke Renata Valčik.

Renata, didžiausi jūsų nuopelnai – scenografijos srityje, tačiau jūsų naujausiame meno projekte „Suiten“ sukate kita kryptimi?

Pagrindinė veikla tebėra scenografija, bet visada norėjau grynųjų menų ir paraleliai jais užsiimu. Jau keletą metų dalyvauju menininkų rezidencijose. Kita mano veikla – instaliacijos, piešiniai, skulptūros.

Kiekvienas scenografas turi savo nišą, kur atsigauna kaip dalininkas, kur jau būna pats sau Dievas ir prisiima visą atsakomybę už autorystę.

Dirbdama atskirai aš visada pasikraunu, nes visus ten patirtus atradimus ir idėjas paskui nešu į teatrą. Dėl to ir teatre kuriama scenografija įgauna pačias įvairiausias formas: esu kūrusi ir kuriu spektaklius–žaidimus, spektaklius–instaliacijas, spektaklius–istorijas, paties įvairiausio formato, nes tai skatina nesustingti.

Kūrybinį raumenį man visąlaik padeda auginti atskiras nuo teatro gyvenimas dailėje.

Kokią žinią norite perduoti žmonėms savo naujausia paroda „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“?

Tai – atradimas man pačiai, ir noriu atkreipti kitų dėmesį, kad menas turi būti suvokiamas holistiškai – vientisai, visaapimančiai.

Man patinka šie laikai, kai trinasi ribos tarp literatūros, muzikos, dailės ir visa tai jungiasi į viena. Tai sustiprina holistinį pojūtį. Meno sritis mus ir skiria nuo kitų gyvų būtybių tuo, kad ji leidžia fantazuoti, patirti tą nematerialų pasaulį, kvantinį lygmenį, kuriame mes galime jausti tai, ko nėra. Holistinė menų kombinacija tai sustiprina. Kas įdomu, kad tai provokuoja mūsų suvokimą. Nes šitos pačios parodos meno objektus pateikus su kita šviesa ir kitais garsais, bus visai kitoks įspūdis, mintys ir kitokia papasakota istorija.

Ir dabar iš lankytojų gaunamo grįžtamojo ryšio matome, kad kiekvienam paroda surezonuoja skirtingai. Dažnas nenori išeiti. Kiti įsijautrina, praeidami paverkia laimės ašaromis. Matyt – paroda atpalaiduoja kažkokias emocijas. Vieni pradžiunga, kiti tarsi išskrenda ir pamiršta laiką, įsitraukia į meditatyvią būseną. Smagu, kad parodoje žmonės nors kelioms minutėms užmiršta realybę.

Su studentais iš Vilniaus Dailės Akademijos atlikome eksperimentą. Jie apžiūrėjo visą parodą kartu su muzika, o paskui muziką išjungėme ir jie dar kartą apėjo visus eksponatus. Komentarai buvo įdomūs, jiems atsirado neišbaigtumo ir trūkumo jausmas.  Mūsų, autorių, tai nestebino, nes garsai yra kaip kūrinių sudedamoji dalis. Trūkumo jausmas ir turėjo atsirasti, nes trūko kūrinių dalies – garso. Juk garsinės kompozicijos buvo kuriamos konkretiems dailės kūriniams arba kūriniai buvo kurti garsinei kompozicijai. Mūsų parodos atveju, garsas ir vaizdas tampriai susiję.

Šią parodą inicijavote kartu su Japonijos garso menininku Tomoo Nagai?

Tai jau septintas mūsų darbas kartu su kompozitoriumi, pavadinčiau netgi garso architektu – Tomoo Nagai. Man labai įdomi ta sritis tarp garso ir objekto – kaip meno kūrinys, estetinis, turintis tik formą, gali kisti atsiradus garsui.

Mane domina ta efemeriška dailės sritis, kai sukuri ne tik patį meno objektą, bet ir nuotaiką, atmosferą, turinčią emocinį poveikį. Būtent muzika yra tas raktas. Garsas, muzika iš karto gali žmogų nukelti į tam tikrą emocinę būseną. Tai gali būti maloni būsena arba atvirkščiai – nejaukumas, įtampa.

Todėl ir pasikviečiau Tomoo Nagai. Mūsų bendradarbiavimas tęsiasi nuo pažinties menininkų rezidencijoje Islandijoje prieš 6 metus, kur kaip objektą naudojome švyturio modeliuką ir tyrėme jo sąveiką su garsais.

Sujungus garsą ir objektą, aš staiga atradau, kaip vaikas, kad – oi, čia labai įdomūs metafiziniai dalykai vyksta!

Tas santykis tarp garso ir objekto nenustoja stebinti, yra neišsemiamas. Pavyzdžiui, visiškai skirtingas patyrimas, kai esi objekto viduje ir kai stebi objektą iš viršaus. Garsas gali padėti jausti mastelį. Taigi, be emocinių potyrių atsiranda ir erdvės pojūčiai.

Anksčiau su Tomoo savo instaliacijas eksponavome „ Sofijos festivaliuose“ Kuliuose, Jurgio ir Marijos Šlapelių muziejuje, Art Diagonele‘21 Austrijoje. Šiuo metu „Arkos“ galerijoje vykstanti garso architektūros ir vizualinių metų paroda „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“ yra tęsinys mūsų tyrinėjimų tarp garso ir objekto ir šį kartą nusprendėme pasikviesti visą būrį kitų sričių Lietuvos menininkų.

Kaip parodos koncepciją „suiten“ apibūdinote kolegoms menininkams?

„Suiten“ taškas kaip koncepcija atsirado, nes Tomoo kūrė muzikinę instaliaciją garsaus japonų gamtininko ir etnologo Minakata Kumagusu muziejui.

Jis toks kaip japonų Vydūnas, tyrinėjo priežastingumą – vardan ko, kodėl ir kaip mes čia esame. Sankirtose su aplinka mūsų suvokimas kinta, mes bandome pažinti save, aplinką, visatos dėsningumus. Kai apčiuopi ir pagauni  tuos susikirtimo taškus su kitais objektais – tai yra dovana, nes tada žmogus save patį pradeda geriau suvokti.

Kaip Kumagusu sakydavo – kiekvienas mes esame kaip burbulas, ar tai būtų energija, ar suvokimas, ar mūsų magnetinis laukas. Mes visi susidedame iš bangų.

Suvokimo pokytis turi net lūžio tašką, kuriam Kumagusu suteikė „suiten“ pavadinimą. Jo sukurtas naujadaras „suiten“ yra sankirtos taškas. Mane tai be galo sudomino – kas vyksta tarp muzikos ir objekto. Muzika ir objektas turi savo ciklus ir tarp jų įvykstančios sankirtos keičia suvokimą.

Lietuvos menininkus pasikvietėme tikslingai – žinojau jų kūrybą, filosofiją, skonį. Sąmoningai norėjome, kad tai būtų po vieną ryškų atstovą iš skirtingų sričių – skulptūros, tapybos, grafikos, keramikos, medijų, stiklo meno – ir taip jungtis, „suiten“, tarp skirtingų žanrų, sričių, kūrinių, išsiskleistų visais įmanomais keliais.

Jie visi irgi užsidegė šia „suiten“ idėja ir jų pristatomi kūriniai yra sukurti „suiten“ tema konkrečiai šiai parodai.

Jie turėjo visišką laisvę kurti savo srityje, tik įspėjome, kad jų kūriniai taps bendros instaliacijos dalimi. Aš formavau visą parodos architektūrą, galvojau istoriją. Mus jungė stiprus pasitikėjimas vieni kitais ir jaučiu didelį dėkingumą jiems už tai.

Kuo jus nustebino kartu parodoje dalyvaujančių Lietuvos menininkų darbai?

Didelio mastelio, dramatiški, emocionalūs, juodu tušu lieti Dianos Radavičiūtės darbai, regis, vaizduoja Didįjį Sprogimą, visatą, mums nepažintą „ten(ai)“. Jie tarsi padiktavo parodos naratyvą, eksponuojami parodos pradžioje ir natūraliai lėmė, kad unikaliai skambanti japoniška anglis atsirado būtent prie Dianos darbų.

Toliau iš Didžiojo Sprogimo materijos jau pasireiškia žmogaus ženklai – atsiranda instrumentų gamyba, pakeitusi tiek žmonių išgyvenimo, tiek kovos galimybes. Skulptoriaus Sauliaus Valiaus „Lankai“ parodoje kuria įtampos momentą ir skrodžia kiaurai sienas. Sąmoningai norėjome pergudrauti „Arkos“ galerijos architektūrą, kuri atrodo jau pažįstama, ir išsieksponuoti visiškai kitaip – staiga suprasti, kad siena mums ne kliūtis. Darbai gali prasitęsti net kieme.

Rūtos Šipalytės kompozicijose „Silicio namai“ ir „Mano gimtasis rajonas“ keramika išsidėsto sukurdama pasakojimą kaip miesto apreiškimą. Net specialiai šiam kūriniui sukurtoje muzikoje jau girdime žmonių balsus, įrašus iš Vilniaus miesto, sumaišytus su Japonijos Fudži kalno šlaite esančios traukinių stoties garsais.

Dalios Truskaitės stiklo kūrinys „Iš aukštai“ užima visą „Arkos“ galerijos palėpę ir žaidžia su jos šviesa. Būtent šviesa padiktavo, kad palėpės erdvėje atsirado įsikūniję spinduliai. Nors tų spindulių kūrinys tapo toks universalus, kad ten gali įžiūrėti ką nori – sustingusį šviesos spindulį ir apšviestą plotą arba atvirkščiai – tai gali būti lietus ir bala. Tai kūrinys apie dovanas iš aukštai. Man pasirodė įdomu ir tai, kad atšvaitai nuo veidrodžio tampa kaip vitražo fantomas, o Dalia ir yra baigusi vitražą, nors iš stiklo kuria konceptualų šiuolaikinį meną.

Medijų menininkų Aistės Valiūtės ir Daumanto Plechavičiaus duetas „Dualhead“ parodoje apgyvendino šokančius mechaninius metronomus, kuriuos prisukus jie tiksi nesutampančiu ritmu, bet per skirtingą laiką patys susisinchronizuoja ir ima groti vienu ritmu, o palietus švytuoklę jų ritmas vėl išsiderina. Šis kūrinys yra puikus pavyzdys, kaip tiksliai mokslo dėsniai gali atspindėti žmogaus egzistencijos modulį.

Mūsų su Tomoo Nagai instaliaciją „Zawa-Zawa“ (liet. šnaru šnaru), kuriai jau prilipo pavadinimai „Popieriaus miškas“, „Įsčios“, Labirintas“, padiktavo popieriaus šnarėjimo garsas ir kepimo popieriaus medžiagiškumas. Šiame darbe materija padiktavo muziką ir vizualiąją instaliacijos pusę. Menininkui tai be galo svarbu – įsiklausyti, ką jam sako ir kur veda materija. Mūsų "dialogas" su popieriumi apsireiškė kaip labirintas, perskrodęs "Arkos" galerijos erdvę.

Šiems meno kūriniams T. Nagai sukūrė garsų kombinacijas, kompozicijas, taip plėsdamas architektūros suvokimą, todėl ir pavadinome šią parodą garso architektūros paroda.

***

Parodą „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos dailininkų sąjunga. Galerijoje „Arka“ paroda veiks iki spalio 8 d.


Šiauliai
Šiauliuose rastas mirusio vyro kūnas
Sekmadienį, sausio 4 d., Šiauliuose rastas mirusio vyro kūnas, praneša teisėsauga.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Daugybė suaugusiųjų sutrinka, kai neuroskirtingų vaikų elgesys paaštrėja net tada, kai turėtų lengvėti – tačiau tai dažnai yra natūrali gijimo dalis, o ne problema. Šiame straipsnyje kalbamės su ergoterapeute Giedre Sasnauskiene – sensorinės integracijos specialiste ir TBRI praktike, kuri traumai jautriu ir neuroįvairovę priimančiu požiūriu padeda vaikams bei jų šeimoms kurti saugesnį ryšį. Aptariame, kaip trauma pasireiškia neuroįvairiems vaikams, ką verta žinoti suaugusiesiems ir kokie konkretūs žingsniai gali padėti kasdienybėje – tiek vaikams, tiek juos lydintiems tėvams, pedagogams ar terapeutams.
Lietuva | 7 MIN.
0
Sausio penktoji – 5-oji metų diena (pirmoji 2-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 361 diena.
Lietuva | 4 MIN.
0
Pasaulis
Šiauliai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paneigė pranešimus, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidenciją, kaip teigė Kremlius, puolė Ukrainos dronai.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Kas nutiko 2025-aisiais, koks žvilgsnis į 2026-uosius? Šiauliuose apie tai gali papasakoti miesto meras Artūras Visockas. Darbų mieste buvo išties gausu.
Politika | 2 MIN.
1


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Daugybė suaugusiųjų sutrinka, kai neuroskirtingų vaikų elgesys paaštrėja net tada, kai turėtų lengvėti – tačiau tai dažnai yra natūrali gijimo dalis, o ne problema. Šiame straipsnyje kalbamės su ergoterapeute Giedre Sasnauskiene – sensorinės integracijos specialiste ir TBRI praktike, kuri traumai jautriu ir neuroįvairovę priimančiu požiūriu padeda vaikams bei jų šeimoms kurti saugesnį ryšį. Aptariame, kaip trauma pasireiškia neuroįvairiems vaikams, ką verta žinoti suaugusiesiems ir kokie konkretūs žingsniai gali padėti kasdienybėje – tiek vaikams, tiek juos lydintiems tėvams, pedagogams ar terapeutams.
Lietuva | 7 MIN.
0
Pirmadienį į posėdį vėl renkasi darbo grupė, kuriai pavesta tobulinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.
Lietuva | 4 MIN.
0

Šiauliai
Joniškis
Kas nutiko 2025-aisiais, koks žvilgsnis į 2026-uosius? Šiauliuose apie tai gali papasakoti miesto meras Artūras Visockas. Darbų mieste buvo išties gausu.
Politika | 2 MIN.
1
Sausio 2 dieną Joniškio seniūnijos seniūno pareigas, laimėjęs konkursą pradeda eiti Eugenijus Takuševičius.
Politika | 3 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paneigė pranešimus, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidenciją, kaip teigė Kremlius, puolė Ukrainos dronai.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Iš viso 32 Kubos piliečiai žuvo per JAV ataką Karakase, pasibaigusią Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro sulaikymu, sekmadienį pranešė vyriausybė Havanoje.
Pasaulis | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Po diskusijų su Šiaulių miesto verslais, Šiaulių miesto savivaldybės taryboje priimtas sprendimas nuo 2026 metų sumažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį nuo 0,7 iki 0,5 proc. Tačiau per anksti džiaugtis nevertėtų. Skaičiuojama, kad galiausiai mokestis netgi didės.
Verslas | 2 MIN.
0
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0

Šiauliai
Akmenė
Sekmadienį, sausio 4 d., Šiauliuose rastas mirusio vyro kūnas, praneša teisėsauga.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Vakar, sausio 4 d., viename Naujosios Akmenės daugiabučių rastas sužaloto vyro kūnas, praneša Policijos departamentas.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Penktadienį Šiaulių rajone susidūrus dviem automobiliams, nukentėjo trys asmenys, tarp kurių vaikas, pranešė policija.
Gatvė | 2 MIN.
0
Iškritus sniegui situacija Šiaulių miesto gatvėse ir kiemuose tapo sudėtingesnė ir pavojingesnė ne tik transporto priemonių eismui, bet gyventojams – vietomis gali būti slidu. Savivaldybės tikinimu, stengiamasi užtikrinti kokybišką gatvių ir šaligatvių valymą, vis dėlto, didesni krituliai ar ilgesnis jų snygis situaciją gali koreaguoti. Tuo tarpu gyventojams primenama, kad augiabučių kiemų valymu vardan saugumo derėtų pasirūpinti patiems.
Gatvė | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Automobilio pardavimas gali būti paprastas ir sklandus procesas, jei yra žinomi pagrindiniai žingsniai. Kad gyventojams būtų lengviau, „Regitra“ parengė tris aiškius patarimus, padėsiančius užtikrinti saugų ir tvarkingą sandorį.
Gatvė | 3 MIN.
0
„Via Lietuva“ pradėjo vykdyti pilotinį projektą, kuriuo tikslas – testuoti naujas eismo stebėsenos technologijas Lietuvos automagistralėse.
Gatvė | 5 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Sunkią pergalę Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią remia „Betsson“, iškovojo „Šiauliai“ (7-6), kurie šeštadienį namuose 98:95 (26:19, 20:25, 25:21, 27:30) palaužė Kėdainių „Nevėžį-Paskolų klubą“ (4-10).
Sportas | 4 MIN.
0
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0


Šiauliai
Akmenė
Šiauliečiai Augustė Tomkutė ir Lukas Vigelis dar visai neseniai atvėrė nepriklausomos meno erdvės „Garažas“ duris. Netradicinėje garažo aplinkoje simboliškai, prieš pat Naujuosius metus surengta pirma paroda taip stipriai sužavėjo šiauliečius, kad šiandien rankose pora laiko apdovanojimą už geriausią kultūros edukaciją.
Kultūra | 3 MIN.
0
Jaunimo reikalų agentūra įvertino Akmenės rajono savivaldybės 2025 metų jaunimo politikos įgyvendinimą ir pažymėjo savivaldybę kaip reikšmingai prisidedančią prie teigiamų pokyčių jaunimui Lietuvoje.
Jaunimas | 2 MIN.
0
Radviliškis
Šiauliai
Kutiškių daugiafunkcis centras jau ketvirtus metus įgyvendina tęstinį projektą „Psichikos sveikatos stiprinimas ir emocinės sveikatos gerinimas“. Projekto metu bendruomenės nariai dalyvavo psichologės paskaitoje, pirties edukacijoje, baidarių žygyje su meditacijos ir jogos užsiėmimais, kardio bei funkcinėse treniruotėse, taip pat kūrybinėse veiklose – lipdė iš molio, kūrė veltinio darbus.
Sveikata | 2 MIN.
0
„Fotografijos namų“ įkūrėjas, fotografas, žurnalistas, rašytojas Rolandas Parafinavičius po Šiaulius su savo „bildukais“ bilda jau 15 metų. Būtent tokį jubiliejų stipri fotografų bendruomenė minėjo 2025 metais. Likus vos porai mėnesių iki 16-tojo gimtadienio, R. Parafinavičius dalijasi „Fotografijos namų“ istorija.
Veidai | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šaltojo sezono metu dalis graužikų ieško šilumos ir maisto žmogaus kaimynystėje. Šiemet fiksuojama itin didelė jų gausa. Kol dar neįsivyravo tikra žiema, pelės ir žiurkės lengvai juda šalia gyvenamųjų būstų ir kitų patalpų, o įsikūrusios šildomose užuovėjose pelės gali net ir žiemą atsivesti jauniklių.
Namai | 4 MIN.
0
Šaldytuvas pilnas, bet jį atsidarius atrodo, kad nieko jame nėra? Po švenčių tai tampa beveik nacionaline problema. Indeliai be etikečių, mišrainių likučiai, kalakuto gabalai, kurių kilmė jau miglota... Kodėl taip nutinka ir kaip išvengti maisto švaistymo, kai technologijos siūlo netikėtus sprendimus? Maisto banko ir „Sprinter“ tyrimas rodo, kad trečdalis apklaustųjų išmeta iki 5 proc. maisto, 15 proc. žmonių – iki 10 proc., 5 proc. – 11–15 proc., o dar 5 proc. gyventojų išmeta net iki 20 proc. valgyti tinkamo maisto. Organizacija pastebi, kad švaistomų produktų kiekis per šventes nuosekliai auga.
Namai | 4 MIN.
0

Šiauliai
Lietuva
„Fotografijos namų“ įkūrėjas, fotografas, žurnalistas, rašytojas Rolandas Parafinavičius po Šiaulius su savo „bildukais“ bilda jau 15 metų. Būtent tokį jubiliejų stipri fotografų bendruomenė minėjo 2025 metais. Likus vos porai mėnesių iki 16-tojo gimtadienio, R. Parafinavičius dalijasi „Fotografijos namų“ istorija.
Veidai | 3 MIN.
0
Penktadienį paliekantis darbą LNK ir InfoTV naujienų tarnyboje paskelbė vienas žinomiausių šių televizijos kanalų žinių vedėjas Viktoras Jakovlevas. Patyręs žurnalistas apie tai pranešė savo socialinio tinklo paskyroje ir teigė dar nežinantis, kokiu profesiniu keliu pasuks. Naujienų tarnyboje V. Jakovlevas dirbo 13 metų.
Veidai | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio penktoji – 5-oji metų diena (pirmoji 2-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 361 diena.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Sausio 5–11 d. savaitės horoskopas:
Horoskopai | 6 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio penktoji – 5-oji metų diena (pirmoji 2-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 361 diena.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Sausio 5–11 d. savaitės horoskopas:
Horoskopai | 6 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarinių idėjų partnerė, tinklaraščio „Running Vita“ autorė Vita Marija Murėnaitė atkreipia dėmesį į nebrangius citrusinius vaisius, kurie patiekalams suteikia naują ryškų skonį, ir kviečia išbandyti gaivių ir netikėtų šventinių salotų receptus.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Netikėta audra, kelioms dienoms dingusi elektra ar nenumatyta situacija, kai paprasčiausiai nėra galimybės nueiti į parduotuvę. Tokiais atvejais ypač pravartu namuose turėti ilgo galiojimo maisto atsargų – jos padeda išvengti streso, leidžia jaustis ramiau ir būti pasiruošusiems bet kokiai situacijai, net jei tai – ir netikėtai užklupę svečiai. Apie tai, kaip tikslingai ir praktiškai pasiruošti netikėtumams, pasakoja „Locked N Loaded“ mokymų vadovas Povilas Rubinas.
Virtuvė | 4 MIN.
0