Į miesto valdžią veržiasi ir nauji veidai

Likus metams iki savivaldos ir merų rinkimų politinės jėgos pradeda galąsti ginklus. Nors valdantieji nestokoja optimizmo ir viliasi turimas pozicijas apginti, ambicijų neslepia ir opozicija. Gali būti, jog į mero kėdę kitąmet taikys ir nauji veidai.

Politologų teigimu, dabar daug kas priklausys nuo to, ar opozicijai pavyks sustiprėti ir pasinaudoti valdančiąją daugumą persekiojančiomis problemomis.

Liberalai ruošiasi iššūkiams

Klaipėdos liberalų lyderis Vytautas Grubliauskas vis dar svarsto, ar sieks dar vienos kadencijos mero kėdėje. Jis pripažino, kad kitąmet partijai dalyvauti rinkimuose bus kaip niekada sudėtinga.

„Esu visiškai tikras, kad net ir ne pačios palankiausios aplinkybės triuškinamo smūgio nesuduos. Pasirengimas jau vyksta. Pagrindinis dėmesys skiriamas įsipareigojimams, kurie buvo duoti - kaip jų buvo laikomasi, kiek jie matomi ir kokie laukia tęstiniai darbai. Nemaža dalis programos jau yra įgyvendinta. Liko dar metai, taigi laiko užbaigti darbus dar turime“, - sakė miesto vadovas.

Meras neabejoja, kad prieš rinkimus netrūks pasiūlos įvairių komitetų ar visuomeninių judėjimų, kurie sieks atkreipti į save dėmesį. Galbūt net kardinaliais siūlymais.

„Didžiausias iššūkis bus realiai atskirti pelus nuo grūdų, kas tikra ir kas ne. Labai norėtųsi, kad Klaipėda turėtų įskiepį nuo pasidavimo populistinėms idėjoms. Populizmas problemos nesprendžia - ją sukuria. Siekti ambicijų yra būtina ir neišvengiama. Reikėtų kalbėti šviesia galva, kad ambicijos turi atitikti amuniciją„, - pridėjo V. Grubliauskas.

Tiesa, „Vakarų ekspreso“ žiniomis, kitąmet į miesto merus gali kandidatuoti ir kitas liberalas - Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Konservatoriai nusiteikę kovoti

Jau keletą kandidatų į miesto merus turi opozicijoje esantys konservatoriai. Tarp jų yra praėjusiuose Tarybos ir mero rinkimuose neblogai pasirodžiusi Seimo narė Agnė Bilotaitė, kuri uostamiestyje tikisi permainų.

„Kiek žinau, esu iškelta tarp kandidatų. Bet reikėtų dar palaukti. Dar bus diskutuojama, ieškosime stipriausio ir geriausio kandidato. Partijos vadovybė dėliojasi prioritetus ir strategijas, nes liko nedaug laiko. Visada eini su tikslu laimėti. Klaipėda yra vienas svarbiausių miestų. Man pačiai, kaip klaipėdietei, norisi pokyčių. Matoma stagnacija Klaipėdos mieste nuvilia. Galbūt ne tik kad yra tikslas laimėti rinkimus, bet ir įgyvendinti pokyčius. Klaipėda turi būti tarp lyderių„, - teigė A. Bilotaitė.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Klaipėdoje taip pat svarstys vietos partijos sueigos pirmininko Arūno Barbšio kandidatūrą. Tačiau jis „Vakarų ekspresui“ teigė, kad pats galutinio sprendimo dar nepriėmė.

Dar vienas galimas kandidatas - Tomas Meškinis. Tačiau, kaip teigia politikas, jis kandidatuotų tik tuo atveju, jeigu sulauktų partijos palaikymo.

„Valstiečiai“ triumfu neabejoja

Didelių ambicijų Klaipėdoje nestokoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Seimo narys Dainius Kepenis neatskleidė, ką partija ketina iškelti į kandidatus tapti meru. Tačiau partija jau dabar kalba apie siekį turėti daugumą Taryboje.

„Šiandien įvardyti pavardės dar negaliu, nors keli kandidatai yra. Iš anksto nenorime savo kandidatams sukurti papildomų problemų„, - tikino klaipėdietis.

Jo teigimu, „valstiečiai“ neturi pagrindo abejoti sėkme artėjančiuose rinkimuose.

„Pasiekę tikslus spręsime problemas, kurios aktualios miestui - jaunimo, sveikatos, emigracijos. Šios problemos mūsų akiratyje ir turime rimtų sumanymų. Mus žada palaikyti ir Vyriausybė. Norime perimti miesto valdymą. Mūsų rinkėjų pasitikėjimas rodo, kad atėjo metas naujovėms. Visus tikslus įgyvendinti turime daugiau galimybių nei dabartiniai valdantieji. Tai visiems aišku“, - pasitikėjimo savo partijos galimybėmis nestokojo D. Kepenis.

Sieks susigrąžinti prarastas pozicijas

Praėjusiuose merų rinkimuose dalyvavusi Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė šį kartą ketina atsitraukti. Kandidatų klausimą partija svarstys kovo 15 d., o balandžio 7 d. priims galutinių sprendimų.

„Turime norinčiųjų kandidatuoti, bet viskas sprendimų lygmenyje. Kandidatų yra vienas du. Rinkėjas ieško lyderio. Kartais politinė jėga yra svaresnė už kandidatą į merus, o būna ir atvirkščiai - kandidatas gali patempti į priekį visą politinę jėgą. Manau, būtų šaunu, kad turėtume savo kandidatą į merus. Kodėl dabartinis meras sėkmingas? Todėl, kad jis išrinktas nuo politinės daugumos. O jeigu stabilios daugumos ir stiprios koalicijos neturėsi, tai, kaip juokauju, gali ir juostelių nekviesti karpyti“, - sakė Savivaldybės tarybos narė.

Pasak jos, dabar pagrindinis partijos tikslas - susigrąžinti prarastas pozicijas ir rinkėjų pasitikėjimą. Kitų metų rinkimuose socdemai taikysis į 3-5 mandatus.

„Pasiruošimas vyksta, pasekmių turėjo partijos skilimas. Kaip realistė tai puikiai pamačiau. Galiu pasidžiaugti, kad mes išlaikėme savo skyriaus stabilumą. Išėjo mūsų du išrinkti Tarybos nariai, bet stipriai nenukraujavome. Turime susitelkti ir sudaryti stiprų kandidatų sąrašą. Koncentruojamės į savivaldos rinkimus, kursime taktiką ir strategiją. Turėtume atsigauti tiesiogine to žodžio prasme“, - pasitikėjimo neslėpė L. Petraitienė.

„Rusų aljanse“ - dvejonės

Nors iki rinkimų dar liko metai, šiuo metu Tarybos daugumoje esantis „Rusų aljansas“ dideliu pasitikėjimu netrykšta. Partijos pirmininkės Tatjanos Fedotovos teigimu, valdantiesiems dar kartą įtikinti rinkėją bus labai sunku.

„Rinkimų kampanija jau prasidėjo, politikai jau pradėjo aktyviai bendrauti su gyventojais. Manau, tai nelabai gerai, nes jeigu prieš rinkimus visi pradės judėti ir ką nors daryti, apie autoritetą kalbėti negalėsime. Kiekviena partija dabar ieško bendražygių. Sunku pasakyti, ar kitais metais liksime daugumoje. Žmonėms jau nusibodo politikos problemos. Jie atvirai kalba, kad turi būti išrinkti kiti politikai“, - sakė T. Fedotova.

Politikė mano, jog politiko įvaizdis Klaipėdoje nėra aukščiausio lygio. Kad situacija pasikeistų, reikia viešai kalbėti apie savo darbą, laimėjimus, sunkumus, o ne tik per posėdžius komentuoti vieną ar kitą sprendimą.

Praėjusiuose merų rinkimuose „Rusų aljansas“ iškėlė Irinos Rozovos kandidatūrą. Dėl artėjančių rinkimų partija galutinį sprendimą priimti ketina šių metų pabaigoje.

Nina Puteikienė laukia pasiūlymų

Kandidatuoti į merus galimybės neatmeta ir Savivaldybės tarybos frakcijos „Puteikis plius“ pirmininkė Nina Puteikienė. Tačiau, kaip teigia politikė, šį sprendimą teks gerai apsvarstyti.

„Viskas priklausys nuo to, ar aš, kaip politikė, sulauksiu konkrečių pasiūlymų ir bendruomenės palaikymo. Kalbėjausi su Lietuvos centro partijos Klaipėdos skyriaus atstovais dėl kandidatavimo jų sąraše. Centro partija turėtų pati apsispręsti. Jokio oficialaus sprendimo dar nėra. Kol kas vyko tik pokalbiai. Iki rinkimų liko nedaug. Prisipažinsiu, kad pastaruoju metu sulaukiu klaipėdiečių aktyvumo - mane siūlo. Rašo, kad palaikytų, jeigu kandidatuočiau“, - teigė N. Puteikienė.

Visgi ji pabrėžė, kad pastaruoju metu vis sunkiau tampa skirti vienodai laiko tiek politikai, tiek šeimai.

„Manau, kad kandidatuoti sutikčiau. Bet, kalbant žmogiškai... Prieš trejus metus viskas atrodė paprasčiau. Kai neturi patirties, neįvertini krūvio. Tai iš tiesų užgula pečius. Einant į politiką reikia protingai paskirstyti laiką, kad jo užtektų ir šeimai. Jaučiu, kad ir dabar vagiu laiką iš jos. Galbūt vyrams politikoje yra lengviau“, - svarstė „Puteikis plius“ frakcijos lyderė.

Vytautas Čepas numojo ranka

Pastaruoju metu pasiūlymų sulaukia ir kitas Tarybos narys Vytautas Čepas. Tačiau jis patikino mero rinkimuose nedalyvausiantis.

„Ar proto neturite? Penkerius metus juo atbuvau. Dar ir dabar čiaudau. Apie pasiūlymus negalvoju. Ateina laikas ateiti ir išeiti. Aš, ką galėjau, jau padariau ir tuo didžiuojuosi. Daugiau vargu ar galėčiau padaryti. Atėjo kita karta, reikia kitaip spręsti problemas“, - sakė politikas.

Jo teigimu, kitąmet vyksiančiuose rinkimuose suburti komandą būtų tiesiog neįmanoma.

„Idėjų daug turiu, bet nespėji suburti komandos, kai vienas ar kitas jau peilį į nugarą meta. Anksčiau taip nebuvo. Žmonės buvo paprastesni, ne tokie klastingi. Tada bent žinojai, kur fronto linija. Dabar kažkoks partizaninis karas. Atėjo, matyt, neapsisprendusi karta. Dabar žmonėms reikia kurti gėrį. Bet ir toliau vyksta pačių karas su savimi. Aš kariauti su brangiais žmonėmis ir pačiu savimi neketinu“, - rėžė V. Čepas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje tarp galimų kandidatų į merus buvo minimas uosto krovos kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis, tačiau jis „Vakarų ekspresui“ situacijos nekomentavo ir leido suprasti, jog tokia pozicija valdžioje jo nedomina.

Dienraščio žiniomis, dėl dalyvavimo mero rinkimuose svarstytų ir socialdemokratus prieš kelis mėnesius palikęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, broliai Vytautas ir Artūras Žaliai bei Tarybos narys Artūras Razbadauskas.

Pastarasis tvirtino, jog apie tai svarstyti kol kas per anksti: „Dabar tikrai neturiu tokių minčių. Patirties jau turiu, nes esu kandidatavęs. Nei taip, nei ne. Dabar turiu veiklos universitete, ir chirurgu dirbu. Bet tokia galimybė nėra neįmanoma.“

Ankstesnieji rinkimai

Daugiau klausimų nei atsakymų

Doc. dr. Saulius ŠILIAUSKAS, politologas

Kol kas matau, kad Klaipėdoje yra pakankamai stabili, įvairi valdančioji dauguma. Aiški ir pozicija. Klausimas, ar kritiką galinti išsakyti opozicija sugebės tiek sustiprėti ir įtikinti visuomenę, kad yra kažkokia alternatyva dabartinei valdančiajai daugumai. Joje taip pat bus noro išsiskirti, išryškinti savo lyderius.

Daug reikšmės turės Liberalų sąjūdžio teisminė byla, kokia bus jos baigtis - dabar jie nei pakarti, nei paleisti. Dabartinės valdančiosios daugumos skandalų kontekste gal liberalų pažeidimai ir užsimiršta, bet jie bus nuolatos iškeliami į paviršių. Pats meras yra pakankamai populiarus. Jis kaip asmenybė galėtų labiau pats patraukti liberalus negu atvirkščiai.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kaip valdančioji politinė jėga, bandys kažką kelti. Koks bus kandidatų autoritetas ir populiarumas, priklausys nuo rinkimų kampanijos. Dabartiniam merui grėsmė galbūt yra pačių partijų persiskirstymas. Turėti valdžią Lietuvoje ir nesitikėti, kad bus perimta valdžia Klaipėdoje, būtų per daug kuklu. „Valstiečiai“ Lietuvos mastu valdžią gavo kaip pasitikėjimo kreditą.

Valstiečiams ir žaliesiems reikės žinomo žmogaus, tokio pat alternatyvaus ir populiaraus kaip dabartinis meras. Kitu atveju teks pasikliauti partine ištikimybe. Po truputį tas šalį valdančios partijos pasitikėjimo kreditas silpsta.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint leidėjų sutikimo.