I. Martinkėnaitė apie nuovargio akimirkas: „Trūksta ir miego, ir gero maisto, ir laiko sau“

Nuovargis – bene dažniausiai pasireiškianti sveikatos problema. Tačiau kartais net nesusimąstome, kad tai gali būti ne tik įtempto gyvenimo pasekmė, bet ir užklupusių ar besiformuojančių ligų pranašas.

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ kalbėjusi dainininkė Ingrida Martinkėnaitė pripažino, kad negali sau leisti jaustis pavargusi ar išsekusi, ypač šiuo metu, kai planuoja naują grupės koncertų turą. Kiekvieną dieną vyksta daug pasiruošimo darbų – ir grupės repeticijos, ir fotosesijos, o kur dar intensyvios treniruotės sporto klube. Be to, vakare namuose mamos dėmesio laukia ir dvi dukros.

Tačiau nepaisant nuovargio, žinoma dainininkė teigia, kad aktyvus gyvenimo būdas jai padeda jaustis kur kas žvaliau.

„Po 4 metų pertraukos vėl pradėjau sportuoti. Tokia pertrauka yra didelė, bet pajutau, kad mane vėl kamuoja miego trūkumas, o sportas man padeda atsistatyti. Sportuojant aš jaučiuosi geriau. Sporto metu pasigamina daugiau adrenalino, pasidarau žvalesnė, daugiau nuveikiu. Nors kartais ir atrodo, kad trūksta ir miego, ir gero maisto, ir laiko sau“, – laidoje kalbėjo I. Martinkėnaitė.

Nepasiduoti užklupusiam nuovargiui ir puoselėti sveikatą moteriai padeda ne tik sportas. Kaip teigė Ingrida, svarbu laiku įsiklausyti į savo kūną, pajausti jo siunčiamus signalus ir pajutus nuovargį leisti sau pailsėti.

„Kartais mes net nejaučiame to nuovargio ir einame pirmyn naudodami visus savo organizmo rezervus. Bet, jeigu jau pajaučiame nuovargį, tai rekomenduočiau sustoti. Tokia yra mano taisyklė. Jei pajaučiu nuovargį, stengiuosi bent porą dienų pabūti namuose ar išvykti kažkur, kur gera, ramu, šilta“, – pasakojo žinoma dainininkė.

Kalbėdama apie sveikatos puoselėjimo taisykles, Ingrida atskleidė, kad visa jos šeima laikosi ir vienos iš pagrindinių prevencinių priemonių, padedančių užbėgti ligoms už akių.

„Tu gali išvengti daugelio ligų – nuovargio, depresijos ir panašiai – vien atlikęs teisingą tyrimą. Mes kraujo tyrimus atliekame mažiausiai vieną kartą per metus, o kartais ir daugiau. Kraujo tyrimus atliekame ir vaikams. Randame tokių dalykų, kurių net negalvojome, kad yra. Pavyzdžiui, šią vasarą dukroms atlikus kraujo tyrimą pas vyresnę dukrą radome labai didelį vitamino D trūkumą. Nors atrodytų, kad vasaros metu jo turėtų būti prisikaupę“, – pasakojo I. Martinkėnaitė. 

Kaip teigė pašnekovė, norint, kad organizmas tinkamai funkcionuotų, svarbu atsižvelgti ir į mitybos taisykles bei klimatą, kuriame gyvename.

Anot dainininkės, jos mityba kardinaliai pasikeičia išvažiavus pagyventi į šiltus kraštus.

„Mes, lietuviai, gyvename tokioje teritorijoje, kurioje turime tikrai ilgą šaltąjį laikotarpį. Dėl to mums norisi valgyti mėsą. Pavyzdžiui, kai išvažiuoju žiemoti į Gran Kanariją, mėsos aš net nevalgau, jos visiškai atsisakau. Tuomet valgau jūrų gėrybes, žalumynus ir panašiai. Man to pilnai pakanka. Bet pas mus, kai šalta, tikrai norsi sočiau ir daugiau pavalgyti“, – apie mitybos taisykles pasakojo moteris.

Apie nuovargį ir jo sukeliamas problemas laidoje kalbėjusi diagnostikos centro „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Girutytė teigė, kad egzistuoja tokia sąvoka, kaip sveikas nuovargis. Jį jaučiame po intensyvios darbo dienos, treniruotės sporto klube ar tiesiog šokių vakarėlio. Toks nuovargis greitai praeina ir vėl jaučiamės žvalūs. Tačiau jei kankina nuolatinis nuovargis, kuris tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, reikėtų sunerimti.

„Kai tokia būsena tęsiasi 2, 3 ar 4 savaites, galime įtarti, kad mus kamuoja nuolatinis nuovargis. Tačiau lietuviai yra kantrūs, jie pas gydytoją ateina po pusmečio ir sako, kad jaučiasi prastai. Ypač nuovargio problema pasireiškė po buvusios Covid-19 pandemijos. Persirgę šiuo virusu žmonės pas gydytojus ateidavo turėdami liekamųjų reiškinių. Niekada negalime pasakyti, kodėl mums norisi gulėti, grįžus namo atsisėsti ant kėdės ir nieko neveikti, kodėl mus vaikai kviečia keliauti į lauką, o mes niekur nenorime eiti. Mums tik norisi pabūti vieniems, paskaityti knygą arba pagulėti lovoje ir žiūrėti televizorių. Jei tokie dalykai tęsiasi ilgesnį laiko tarpą, siūlyčiau labai ilgai nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją“, – kalbėjo gydytoja J. Girutytė.

Specialistė pastebėjo, kad ne visada nuovargio problemas padeda išspręsti geras poilsis. Labai svarbu įvertinti mitybą, nes būtent čia gali slypėti didžiausia nuovargio priežastis.

„Dažniausia nuovargio priežastis – mitybinė stoka. Jų yra įvairių. Dažniausiai  pacientus kamuoja sumažėjęs geležies kiekis kraujyje. Mums stinga geležies, nes mėgstame vištieną, kalakutieną, tačiau raudonos mėsos į maisto racioną neįtraukiame. Pavyzdžiui, moteris geležį tiesiog iškraujuoja, tačiau adekvataus jos pasisavinamo kiekio negauna. Pas mane ateina pacientės ir sako, kad valgo mėsą. Tačiau ta valgoma mėsa būna vištiena, kalakutiena ir geriausiu atveju kiauliena. Tačiau jautienos, ėrienos, veršienos nevalgo. Arba tokią mėsą valgo tik kartą ar du per savaitę. Tai nėra adekvati dozė. Norint, kad netrūktų organizme geležies, mums reikia prisiminti raudoną mėsą“, - pasakojo medikė.

Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja J. Girutytė atkreipė dėmesį, kad pacientams taip pat dažnai pasireiškia B grupės vitaminų trūkumas.

„Kita mitybė stoka – B grupės vitaminų trūkumas. Į tai įeina folio rūgštis, vitaminas B12. Toks trūkumas pasitaiko labai dažnai. Derėtų nepamiršti, kad tai yra gyvulinės kilmės vitaminas. Jo galima rasti kiaušiniuose, žuvyje, riebiame sūryje, raudonoje mėsoje, kepenėlėse. Tačiau labai retas kuris tokius produktus valgo kiekvieną dieną.

Didelė dalis lietuvių sako, kad tokia mityba yra brangu. Taip, tai nėra pigu. Bet aš visada sakau, kad pigi mityba veda į brangų gydymą“, –pasakojo šeimos gydytoja.

Yra nustatyta, kad Lietuvos gyventojai per mažai valgo žalialapių daržovių, ankštinių augalų, kuriuose gausu įvairių organizmui reikalingų medžiagų, tarp jų ir folio rūgšties. 

Kaip teigė gydytoja, būtent ji svarbi žmogaus imunitetui, širdies ir kraujagyslių sistemai, taip pat mąstymui bei emocinei sveikatai. Kai tokios medžiagos pakankamai negauname, organizmas negali įsisavinti ir kitų gyvybiškai svarbių elementų.

„Folio rūgšties mūsų kūnas išvis nesintetina. Ją reikia gauti su maistu. Ypatingai yra bloga vyrų situacija. Dėl folio rūgšties trūkumo kenčia vyrų vaisingumas. Kai mums trūksta folio rūgšties, ima kamuoti labai didelis bendras silpnumas. Kuomet organizme tokios rūgšties nėra, jis negali tinkamai pasisavinti geležies. Net jeigu mes turime aukštą geležies atsargų kiekį, o folio rūgštis žema, tuomet mes neturime geros kraujotakos ir kūnas tiesiog dūsta. Tuomet gali pradėti kamuoti tokie simptomai, kaip irzlumas, jėgų trūkumas, bendras silpnumas, vangumas, klampus dėmesys, mes negalime sukaupti dėmesio, padaryti kažkokių darbų greitai“, – apie folio rūgšties trūkumo padarinius pasakojo pašnekovė.

Kaip teigė specialistė, nuovargis, diagnozuojamas dėl maistinių medžiagų trūkumo, gali būti nesunkiai atstatomas per kelis mėnesius.

Beje, nederėtų ignoruoti ir to fakto, kad labai dažnai nuovargio simptomai atsiranda sergant ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, mažakraujyste ar sutrikus skydliaukės veiklai. 
Nuovargis gali būti susijęs ir su kepenų, širdies ar net inkstų funkcijos sutrikimais. Todėl diagnostikos centro ,,Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė laidoje teigė, jog pirmiausiai reikia ištyrinėti save.

„Mes geriausiai žinome patys save – ar šiuo metu nesergame kažkokiomis infekcinėmis ligomis, ar nebuvo įsisiurbusi kokia erkė. Galų gale, ta pati baisioji tuberkuliozė irgi gali sukelti nuovargį. Žinoma, dažnai atlikus rutininius tyrimus pacientui yra nustatoma mažakraujystė. Tačiau derėtų nepamiršti, kad lėtinės kepenų, inkstų ligos taip pat gali sukelti nuovargį, netgi tą pačią mažakraujystę, todėl būtinai reikia atlikti kepenų fermentų tyrimus. Inkstų funkcijos sutrikimai taip pat gali sukelti nuovargį, todėl derėtų atlikti kreatinino, šlapalo tyrimus ir netgi paprastą vadinamą šlapimo tyrimą“, – pasakojo gydytoja E. Marciuškienė.

Specialistė įspėjo, kad nuovargį gali sukelti autoimuninės ligos, kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ir kitos. Tai išsiaiškinti padės sudėtingesni tyrimai. Tačiau, anot gydytojos E. Marciuškienės, visgi pradėti reikėtų nuo vadinamų rutininių tyrimų.

„Išsiaiškinti paciento problemų priežastį mes galime ir atlikę vieną tyrimą, bet tokiu atveju turėtume pataikyti tiesiai į dešimtuką. Tačiau pacientas gali turėti ir kažkokią patologiją, o ne mažakraujystę ar vitamino D trūkumą. Todėl geriausias sprendimas – atlikti pakopinius tyrimus. Nereikia pulti ir atlikti visų tyrimų vienu metu. Pirmiausiai gydytojai paskiria rutininius tyrimus, kaip kraujo ląstelių, biocheminius tyrimus. Tada, galbūt, rekomenduoja atlikti skydliaukės tyrimus. O jau tik tada ieškosime gilesnių problemų, kaip uždegimo, lėtinių ligų ar tam tikrų infekcijų“, – apie tyrimų eigą pasakojo gydytoja E. Marciuškienė.

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!