Į koaliciją besitelkiančios mažosios partijos žada kartoti kvietimą I. Vėgėlei: advokatas mano, kad jam vis dar pakeliui su „valstiečiais“

Laukdamos rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, mažosios partijos buria koaliciją ir svarsto pakartoti kvietimą advokatui Ignui Vėgėlei vesti susitelkusių politinių jėgų sąrašą. Kaip Eltai patvirtino Krikščionių sąjungos atstovas Algimantas Rusteika, šiuo metu jau trys skirtingos partijos sutarė dėl tokio bendradarbiavimo – tai jo atstovaujama Krikščionių sąjunga, Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) bei partija „Profesinių sąjungų centras“.

„Dėl šių trijų partijų jau sutarta, dar koalicijos sutartis juridiškai nepasirašyta, bet rankomis sukirsta“, – Eltai teigė jis.  

Anot A. Rusteikos, kvietimai telktis išsiųsti ir kitoms mažosioms partijoms: „Lietuvos sąrašui“, „Sąjūdžiui už miškus – Jaunajai Lietuvai“, partijai „Lietuva visų“, Nacionaliniam susivienijimui, partijai „Nemuno aušra“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai ir kt.

Vadovauti bendram sąrašui iniciatoriai jau kartą kvietė prezidento rinkimuose dalyvavusį I. Vėgėlę. Šis, kaip teigė A. Rusteika, pasiūlymo nepriėmė. Tačiau, tvirtino Krikščionių sąjungos atstovas, I. Vėgėlei nesuradus galimybių dirbti su „valstiečiais“, pasiūlymas vesti koalicinį sąrašą bus dar kartą išsiųstas. Juo labiau, pažymėjo jis, kad ir pats advokatas viešai užsiminė, kad galėtų vadovauti koaliciniam dariniui.

„Gal dar kartą kreipsimės į I. Vėgėlę. Mes ne tie, kurie pasako ne“, – teigė politikas, pridurdamas, kad galbūt advokatas supras, jog su „valstiečių“ lyderiu jam tikrai nėra pakeliui.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iš Vėgėlės paramos išspaudė visą naudą, o patys jam nieko nedavė“, – sakė A. Rusteika.

I. Vėgėlė abejoja koaliciją buriančių mažųjų partijų potencialu: kol kas realiausia ašis – „valstiečiai“

Tačiau nepanašu, kad I. Vėgėlė sulaukęs antrojo kvietimo sutiktų būti mažųjų ir mažai žinomų partijų telkėju. Advokatas tikina, kad Seimas per se jo nedomina. Anot jo, pagrindinis užmojis yra kur kas konceptualesnis – pakeisti netinkamą politiką Lietuvoje. O tam, konstatavo I. Vėgėlė, būtina kur kas masyvesnė politinė ašis, nei koalicinį sąrašą jau dabar pradėjusios konstruoti mažosios partijos.

„Jei mes Seimo rinkimus turėtume tik daugiamandatėje, tai būtų vienas klausimas. Nes jei partija neturi vienmandatėse apygardose išskleistų savo skyrių, neturi įdirbio regionuose ir neturi merų, vicemerų – tų, kurie gali dirbti vietoje... Tada turėti gerą rezultatą Seimo rinkimuose yra ypač sunku. Tad reikia telktis apie stipresnį dėmenį, o stipresnis dėmuo, iš tų, su kuriais galima bendrauti, mano supratimu, yra „valstiečiai“. Bet ar „valstiečiai“ gebės valstybiškai mąstyti, ar gebės atsitraukti, ar gebės priimti šią galimybę ir padės Lietuvai – mes pamatysime netrukus“, – Eltai teigė I. Vėgėlė.

„Aš turiu vilties ir manau, kad tai yra tam tikras šansas. Tada kviesčiau partijas lipdytis apie tokį formatą“, – pridūrė advokatas.

Tiesa, penktadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba nutarė, jog partiją į rinkimus ves mandatą Europos Parlamente (EP) iškovojęs Aurelijus Veryga. Tuo metu „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis į Seimą nekandidatuos.

Nors I. Vėgėlė bei LVŽS diskutavo dėl bendros politinės ateities – netgi spekuliuota, jog advokatas gali tapti „valstiečių“ sąrašo lyderiu – kol kas priimtas kitoks sprendimas. Visgi, R. Karbauskis sako neatmetantis galimybės, kad I. Vėgėlė dar gali būti įtrauktas į partijos sąrašą Seimo rinkimuose.

LVŽS savo paramą I. Vėgėlei taip pat buvo išsakę prezidento rinkimuose. Priėmę šį sprendimą, LVŽS atsisakė buvusio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos kandidatūros. Savo ruožtu I. Vėgėlė rėmė „valstiečius“, šiems kandidatuojant į Europos Parlamentą.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks šių metų spalio 13 d.