Vėjaraupių protrūkio dar nefiksuojama, bet pavieniai asmenys serga

Pavasarį atšilus orams dažnos mažamečius auginančios šeimos planus sujaukia vėjaraupiai. Per 12 šių metų balandžio mėnesio dienų Šiauliuose fiksuota 16 susirgusiųjų: l/d “Smalsieji pabiručiai“ registruoti penki, l/d ,,Žibutė“- trys, ,l/d ,,Saulutė“ du atvėjai.  Kovo mėnesį Salduvės progimnazijoje – vienolika atvejų, l/d ,,Žiogelis“ – aštuoni. Po vieną ir daugiau atvejų registruota: lopšeliuose-darželiuose ,,Eglutė“, ,,Varpelis“, ,,Pasaka“,,,Mažylis‘‘, Didždvario gimnazijoje, Juventos ir Gegužių progimnazijose. Pernai per pirmuosius tris mėnesius vėjaraupiais sirgo 157 šiauliečiai, užpernai fiksuoti 185 susirgimai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento skyriaus specialistai primena, ką būtina žinoti susirgus vėjaraupiais.

Kas yra vėjaraupiai?
Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Kas sukelia ligą?
Vėjaraupius sukelia Varicella-zoster virusas, priklausantis Herpesviridae šeimai. Kadangi po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose), nusilpus imuninei sistemai jis gali suaktyvėti ir sukelti kitą ligą – juostinę pūslelinę, herpes zoster (bėrimas pūslelėmis išilgai kurio nors nervo, kas sukelia didžiulį skausmą toje vietoje).

Kaip užsikrečiama vėjaraupiais?
Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais, kai sergantysis kosti, čiaudo ar net kalba. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek juosiančia pūsleline), jei serga nėščioji – per placentą. Virusas yra itin lakus, gali pasklisti po visą pastatą, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl užsikrečiama tik uždarose patalpose.

Kokie yra vėjaraupių simptomai?
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2 – 3 savaitėms po užsikrėtimo. Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai – karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau, pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau – iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūnant, užsideda šašas. Beria bangomis kas 1 – 2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementus. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Vis nauji bėrimo elementai atsiranda apie 5 dieną nuo ligos pradžios.
Dažniausiai vėjaraupiais sergama nesunkai, bet retais atvejais liga gali būti net mirtina. Itin sunkiai vėjaraupiais serga asmenys su sutrikusia imunine sistema bei suaugusieji. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Susirgus nėštumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai.
Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas. Pakartotinai sergama retai (ne daugiau kaip 2 – 3 proc. atvejų).

Kaip vėjaraupiai gydomi?
Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų (privaloma neleisti vaiko į darželį, mokyklą, nevesti į lauką). Ligos pradžioje galima skirti priešvirusinių vaistų. Svarbiausia – higiena, gulimas režimas, skysčių balanso atstatymas. Jokiu būdu negalima kasytis bėrimų.

Briliantine žaluma vėjaraupiai gydomi vis rėčiau ir dažnas gydytojas tokį gydymo būdą laiko pasenusiu ir neberekomenduoja. Naujasis gydymo būdas, kurį jau keletą metų rekomenduoja infektologai – pūsleles tepti niežulį šalinančiais preparatais – fenistiliu arba psilobalzamu, galima gerti antihistamininius preparatus. Jeigu ligonis karščiuoja, rekomenduojama mažinti temperatūrą paracetamolio arba ibufeno preparatais. Ir kiekvieną dieną maudyti vaiką po dušu, nes maudymas šalina niežulį, dezinfekuoja. Tokiu būdu užkertamas kelias bakterinėms komplikacijoms, pūslelės nesupūliuoja.

Kaip apsisaugoti nuo vėjaraupių?

Vėjaraupiai jau nebelaikomi vaikiška ir nerimta infekcija. Liga gali komplikuotis odos ir minkštųjų audinių antrine bakterine infekcija, kepenų, plaučių bei galvos smegenų pažeidimu (encefalitu). Nors dažniausiai šia liga serga vaikai iki 10 metų, vėjaraupiais užsikrečia ir suaugusieji. Vyresnio amžiaus žmonės vėjaraupiais serga sunkiau, ligos komplikacijų jiems pasitaiko 25 kartus dažniau.
Rekomenduojama pasiskiepyti:
• visus anksčiau nesirgusius vaikus vyresnius nei 9 mėnesių amžiaus (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergantys lėtinėmis ligomis, imunodeficitais). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų – parotitinės infekcijos – raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams (vyresniems nei 9 mėn.) ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės;
• suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai);
• asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus);
• Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Vakcinos nereikėtų skiepyti ir asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai.