Į azartinius lošimus įklimpusi buhalterė pralošė 108 tūkst. darbdavio eurų, šis svarstė darbuotojams mažinti algas

Į azartinius lošimus įklimpusi buhalterė daugiau nei metus naudojosi didelėmis bendrovės, kurioje dirbo, sumomis, nuolatos pralošinėjo, tačiau iki pat lemiamos akimirkos nepripažino, kad turi didelę bėdą, susijusią su lošimu. Tokią neįprastą bylą jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.

Kad daugiau nei 35 metus veikianti bendrovė neteko daugiau nei 100 tūkst. eurų, paaiškėjo tik tuomet, kai pinigų negavę tiekėjai kreipėsi į bendrovę. Neužilgo pavyko nustatyti, kad didelę pinigų sumą pasisavino vyriausioji buhalterė R. Š. Nuteistosios vardas ir pavardė redakcijai žinomi, tačiau šiuo atveju būtų neetiška atskleisti nuo lošimo priklausomo ir kaltę pripažinusio asmens tapatybę.

Statymai augo

Bylos duomenimis, nuo 2008 metų vienoje bendrovėje buhaltere dirbusi moteris po dešimties metų ėmė bendrovės pinigus pervedinėti į savo sąskaitas ir iš jų lošti. Kaip liudininkas teisme apklaustas nukentėjusios bendrovės vadovas teigė, kad po žmonos mirties R. Š. tapo vyriausia bendrovės buhaltere, kuriai buvo patikėta prižiūrėti visą bendrovės turtą.

Nustatyta, kad nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. rugpjūčio R. Š. į penkias asmenines savo sąskaitas iš bendrovės, kurios finansus prižiūrėjo, per keliasdešimt pervedimų pervedė 219 776,63 euro. Dalį šių pinigų – 110 933,53 euro – buhalterė pervedė bendrovės tiekėjams, sugrąžino į bendrovės sąskaitą ar panaudojo įvairiems bendrovės reikalams tvarkyti, pavyzdžiui, pervedė antstolei. Tačiau likusius 108 843,1 euro moteris pasisavino.

Finansinėms buhalterės machinacijoms išaiškėjus, R. Š. padarė dar vieną nusikaltimą – ikiteisminio tyrimu metu areštuotus du žemės sklypus, kurie priklausė jai ir vyrui, moteris neteisėtai perleido kitiems asmenims, teisme sudarydama su jais taikos sutartį.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad R. Š. neteisėtai pakeitė savo sesers kredito istoriją – 2018 m. gegužę moteris internete surado Trakų rajono apylinkės teisme priimtą dokumentą, pakeitė jame buvusius duomenis ir nusiuntė kelioms greituosius kreditus dalijančioms bendrovėms. Suklastotame dokumente nurodyta, neva tai R. Š. sesers vardu ėmė paskolas, todėl teismas įpareigojo skolas padengti buhalterę, o sesuo neva su paskolomis nesusijusi.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukta buhalterė kaltę pripažino. Anot moters, pasisavinti daugiau nei 100 tūkst. eurų iš bendrovės, kurios finansus ji prižiūrėjo, ją privertė priklausomybė nuo azartinių lošimų. Pasak nuteistosios, ji galvojusi, kad, žaisdama su bendrovės pinigais, išloš ir tuomet pinigus grąžins, tačiau klimpo į vis didesnes skolas. Galiausiai buhalterė ėmė panikuoti, tačiau statymai tik didėjo, o pati moteris niekaip negalėjo nustoti lošti.

R. Š. teigė, kad problemos nepripažino iki paskutinės dienos, kol galiausiai pralošta šimtatūkstantinė suma paaiškėjo. Tik tuomet buhalterė kreipėsi į specialistus ir ėmė gydytis.

Anot liudininkų, kad buhalterė savinasi pinigus, niekas iš pradžių neįtarė, nors bendrovės finansinė padėtis prastėjo. Dėl slaptų R. Š. „išdaigų“ bendrovės vadovas netgi svarstė mažinti darbuotojams algas.

Moteris taip pat pripažino, kad sesuo savo vardu jai buvo paėmusi paskolą, kurią turėjo padengti R. Š., tačiau buhalterė įmokų nemokėjo. Tik tuomet, kai sesers vyras pabandė paimti būsto paskolą, paaiškėjo, kad R. Š. sesers kredito istorija pilna vėlavimų. Nuteistoji teigė, kad vėliau skolas padengė, tačiau sesers kredito istorija vis tiek buvo prasta, todėl ji pabandė ištaisyti padarytą klaidą ir prisiimti vėlavimus sau – tam ir suklastojo teismo dokumentą.

Kad perleidė turėtą sklypą, kai šiam buvo uždėtas turto areštas, moteris taip pat neneigė, tačiau tikino, kad tuo metu buvo blogos nuotaikos, todėl nesigilino, kokią taikos sutartį pasirašė teisme – manė, kad tiesiog sudarė taikos sutartį dėl paskolos.

Pinigus turės grąžinti, tačiau dirbti negalės

Bylą išnagrinėjusi teisėja Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė atsižvelgė į tai, kad R. Š., nors padarė kelis nusikaltimus, iš kurių vienas yra laikomas sunkiu, kaltę pripažino, toliau dirba ir stengiasi atlyginti žalą. Dėl šių aplinkybių nuteistajai buhalterei buvo skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, 200 valandų viešųjų darbų ir draudimas dalyvauti azartiniuose lošimuose.

Moteriai buvo skirta dar viena, gerokai labiau gyvenimą apsunkinanti bausmė – vienerius metus laiko uždrausti dirbti materialiai atsakingą darbą.

Nuteistajai teks atlyginti ir bendrovei padarytą žalą, tačiau šį klausimą moteris su buvusiu darbdaviu išsprendė dar prieš nuosprendį – vos pasirašius taikos sutartį sumokėjo daugiau nei 12,8 tūkst. eurų ir įsipareigojo iki 2030 m. birželio kas mėnesį sumokėti po 800 eurų.

Aistra lošti verčia nusikalsti

Ši byla – ne vienintelė į žiniasklaidos akiratį pastaraisiais metais patekusi istorija, parodanti, kokia žalinga gali būti priklausomybė nuo azartinių žaidimų. Panašių bylų, kuriose kaltinamieji dažnai būna išsilavinę, inteligentiški asmenys, kuriuos azartiniai lošimai pastūmėjo daryti neretai gan gudrius nusikaltimus, būta nemažai.

Prieš keletą metų žiniasklaidos dėmesio sulaukė Saulius Kurgonas, 2020-ųjų pradžioje turėjęs net 11 teistumų, o už grotų turintis praleisti apie 10 metų. Nors už smulkius nusikaltimus laisvės atėmimo bausmės skiriamos retai, į lošimus įklimpusio S. Kurgono mažos bausmės nesustabdė, todėl nusikaltėlis ir sulaukė tokios griežtos bausmės.

Sukčius naudojo kelias schemas – arba išsinuomodavo vertingą techniką ir užstatydavo šią lombarde, arba parduodavo vertingus daiktus, tačiau pasiimdavo pinigus ir pradingdavo. S. Kurgono aistra lošti buvo tokia didelė, kad vyras nusikaltimus darydavo net tada, kai vienas po kito jam buvo skelbiami nuosprendžiai, o apgauti žmonės kilo į raganų medžioklę.

Ne mažiau spalvinga asmenybė yra ir vilnietis Artūras Gricenko – mažiausiai 18 kartų teistas charizmatiškas sukčius, TV laidose pasakojęs, kaip gyvena išlaikomas patiklių moterų, pinigų lošimams taip pat prasimanydavo sukčiaudamas: parduodavo išskirtinius telefonų numerius, kurių neturėdavo, taip pat prekiaudavo nesamais telefonais.

„Pinigus gavęs aš iškart juos išleidau kazino, kadangi esu priklausomas nuo lošimo. Buvo aptemęs protas, nevaldomas potraukis lošimui, leisti pinigams buvo“, – vienos bylos metu yra pripažinęs A. Gricenko.

Dar viena nuopolį dėl nevaldomos aistros lošti patyrusi asmenybė yra buvęs radijo laidų ir renginių vedėjas Paulius Bukauskas – kai prireikdavo pinigų lošimui, vyras taip pat prekiaudavo nesamais daiktais arba lombarduose užstatydavo išsinuomotą techniką.

Kelis kartus Lietuvoje nuteistas P. Bukauskas kurį laiką slapstėsi Didžiojoje Britanijoje, tačiau ir užsienyje apgaudinėjo jį priglaudusius emigrantus, o galiausiai buvo pargabentas į Lietuvą, kur pateko už grotų.

Alfa.lt